Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), ištekėjusio, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ konsultante, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2023 m. vasario 19 d., apie 10.34 val., Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę „Kia Sorento Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0373, patikros sertifikato Nr. 1385779, 10.35 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji A. R. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo sekmadienio rytas, iš vakaro gurkšnojo vyną, o ryte sėdo važiuoti, tačiau nemanė, kad alkotesteris gali parodyti tokį neblaivumą. Vakare išgėrė butelį raudono vyno. Kadangi pastaruoju metu turi miego problemų, tą rytą išėjo su šuniu pasivaikščioti ir sugalvojo važiuoti su šuniu į Lampėdžių mišką, todėl sėdo už vairo ir šiek tiek pavažiavus ją sustabdė policija. Ryte alkoholio nebuvo vartojus, jautėsi gerai, todėl nustebo pamačiusi alkotesterio rodmenis. Su nustatyto neblaivumo laipsniu sutiko. Turi sveikatos problemų dėl padidėjusio kraujospūdžio, vartoja vaistus, tačiau tą rytą vaistų neišgėrė, todėl viskas susidėjo. Anksčiau nėra padariusi jokių nusižengimų. Automobilis, kurį vairavo, prieš 2-3 metus buvo įgytas vyro vardu. Juo naudojasi tiek ji, tiek jos sutuoktinis, jis yra reikalingas ir darbo reikmėms, o taip pat šeimos poreikiams, kadangi jų šeima yra gausi. Tiek jos, tiek jos sutuoktinio bendrai gaunamos pajamos yra 1400 Eur, turi tris nepilnamečius vaikus, prašo nekonfiskuoti automobilio, o išieškoti jo vertę atitinkančia pinigų sumą. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją sutuoktinio A. R. atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. R. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2023 m. vasario 21 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2023 m. vasario 19 d. jis dirbo nustatytu maršrutu su vyriausiuoju patruliu M. L.. Tą dieną vykdė automobilių kontrolę, tikrino vairuotojus, ar šie vairuoja blaivūs. Apie 11 valandą, (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko ir adreso nepasakys, patikrinimui sustabdė pilkos spalvos ,,Kia“ automobilį. Minėtame automobilyje už vairo sėdėjo moteris. Patikrinus moterį bekontakčiu alkoholio matuokliu, šis parodė teigiamą rezultatą. Todėl jis paklausė vairuotojos, prieš kiek laiko vartojo alkoholio, moteris atsakė, jog vakar vakare išgėrė apie pusantro litro vyno. Patikrinus vairuotoją pirmą kartą alkotesteriu, šis parodė virš 2 promilių girtumą. Praėjus 20 minučių ir patikrinus antrą kartą, alkotesteris rodė virš dviejų promilių, tačiau tikslaus skaičiaus nepasakys. Informavo Kauno AVPK budėtoją, ir visa medžiaga buvo perduota atvykstančiam ekipažui (b. l. 50–52).

2023 m. vasario 21 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad 2023 m. vasario 18 dieną, vakare, jis kartu su žmona buvo namuose, žiūrėjo televizorių ir su savimi turėjo alkoholinių gėrimų. Norėjo atsipalaiduoti po darbo savaitės. Jo žmona buvo atsidariusi vyno butelį, o jis gėrė alų. Svetainėje didžiąją laiko dalį buvo tik jie su žmona, vaikai buvo savo kambariuose. Baigus žiūrėti televizorių nuėjo miegoti. Sekmadienio rytą pabudo nuo skambučio, jam skambino žmona. Tuo metu buvo gal apie 10 valanda ryto, tiksliai pasakyti negali. Paskambinusi žmona jam pasakė, jog ją sustabdė policija ir kvietė jį atvažiuoti. Tada suprato, jog jam miegant, ji buvo išvažiavusi su jų šeimos automobiliu ,,Kia Sorento“. Ryte žmona jo buvo nepažadinusi, jis nežinojo, jog ji planuoja kažkur važiuoti. Pažadino savo vyriausiąjį sūnų ir kartu su juo nuvyko pas žmoną. Atvykus į vietą, pareigūnai papasakojo visą situaciją bei pabendravo su žmona. Matė kokia susinervinusi ir nerami ji buvo, labai išgyveno dėl to, jog buvo sustabdyta neblaivi. Paprašė sūnaus, kad nuvažiuotų iki namų ir žmonai atvežtų vaistų. Manė, jog atgaus automobilį, tačiau pareigūnai pasakė jog jį nutemps į saugojimo aikštelę. Minėtas automobilis nuosavybes teise priklauso jam. Jis dirba su baldais, tad kartais pervežant didesnius daiktus jam jis labai pagelbėja. Nori jūsų paprašyti jam jį grąžinti (b. l. 55–58).

2023 m. vasario 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), bei automobilio ,,KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 16–31).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto A. S. 2023 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl neblaivaus vairuotojo ROIK:0123000094320“ nurodyta, kad 2023 m. vasario 19 d. dirbo radijo šaukiniu „K1873“ kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. Kauno RPK pagal priemonių planą. Apie 10.34 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdytas automobilis „Kia Sorento“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo A. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., tikrinant vairuotoją bekontakčiu alkoholio šis parodė teigiamą rezultatą. Paklausus, prieš kiek laiko vairuotojas vartojo alkoholį, ši paaiškino, kad vakar išgėrė pusantro butelio vyno. 10.35 val. patikrinus vairuotoją alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0373, patikros Nr. 1395779, buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas. 10.51 val. atlikus pakartotinį patikrinimą buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. Informuotas Kauno AVPK OVS budėtojas, visa surinkta medžiaga perduota ekipažui „K1718“. Filmuota tarnybiniu automobiliu „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Body Cam Nr. 40 (b. l. 32–33).

Iš 2023 m. vasario 19 d. neblaivumo nustatymo akte pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0373, patikros Nr. 1395779, A. R. 2023 m. vasario 19 d. pirmojo patikrinimo metu 10.35 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 10.51 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas (b. l. 34–36).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio ,,Kia Motors Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. R. (b. l. 45).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės ,,Kia Sorento 2.5 CRDi“, gamybos periodas 2006-2009 m., pasirinkti metai 2007 m., kaina Lietuvoje be PVM 2 725,50 Eur, su PVM – 3 450 Eur (b. l. 47).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji A. R. savo kaltė pripažino visiškai, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 36), kurio patikra galioja iki 2023 m. kovo 4 d., ir užfiksuotas 2023 m. vasario 19 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 34), kuriame yra kaltinamosios A. R. parašas bei ranka padarytas įrašas ,,sutinku“. Transporto priemonės vairavimo būnant neblaivia faktą taip pat patvirtina kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir jo paties tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. A. R. veikė tiesiogine tyčia – žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis ­– kaltinamoji sėdo už vairo iš vakaro išgėrusi didelį kiekį alkoholio ir vairavo automobilį, nors nebuvo jokios būtinybės vairuoti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamoji A. R. 2023 m. vasario 19 d. apie 10.34 val., Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį „Kia Sorento Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,15 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamoji A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš 2023 m. vasario 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. vasario 19 d. tikrinant kaltinamajai A. R. neblaivumą, jai 10.35 val. pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, 10.51 val. antrojo patikrinimo metu – 2,25 promilių neblaivumas. Kaltinime buvo nurodyti abu kaltinamajai nustatyti neblaivumo laipsniai. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad A. R. buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, paliekant tik aplinkybę, kad 10.35 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas. Tai nekeičia kaltinamajai A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamosios A. R. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinio A. R. atsakomybėn. Taip pat pateiktas A. R. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 121).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne tik apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010).

A. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra kaltinamosios A. R. sutuoktinis. Tą rytą visa šeima dar miegojo, jis vakare išgėrė vieną skardinę alaus, tačiau nežino, kiek tą vakarą išgėrė kaltinamoji. Ji retai vartoja alkoholį, tačiau iš vakaro matėsi, jog yra apsvaigusi, jos imuninė sistema yra išsekusi. Kaltinamoji labai gailisi dėl šio įvykio, jiedu kalbėjosi apie tai, ji yra priešiškai nusiteikusi prieš vairavimą išgėrus. Jei jis būtų matęs, kad sutuoktinė yra neblaivi, nebūtų leidęs jai vairuoti. Automobiliu, kurį vairavo sutuoktinė, naudojasi abu, tačiau jis labiau skirtas darbo reikmėms – vežioti baldus. Turi ir kitą automobilį, kuriuo naudojasi, kai nereikia vežioti baldų, todėl jei konfiskuotų automobilį, neturėtų kuo vežioti baldus ir tektų nuomotis automobilį, dėl ko sumažėtų pelnas. Jų santykiai yra geri, todėl be jo, niekas kitas negali padėti. Abu ketina lankyti jogos pamokas, kad pagerintų emocinę būseną. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jis pats nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Iš visų aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad A. R., kaltinamosios sutuoktinis, yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui, todėl A. R. skirtinas laiduotoju.

Esant A. R. prašymui perduoti ją A. R. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji A. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje ji neteista (b. l. 88–89), bausta administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už nusižengimus paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 85–87). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruota (b. l. 83), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 84). Kaltinamoji A. R. nuo 2021 m. gegužės 4 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 76–77). Kaltinamoji augina tris nepilnamečius vaikus (b. l. 126–128). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji A. R. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamosios A. R. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes bei įvertinus laiduotoją charakterizuojančius duomenis, kaltinamosios turtinę padėtį, o taip pat tai, kad kaltinamoji augina tris nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji A. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąją A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi A. R. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teista, o taip pat nėra bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas trumpesnis, nei vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Nustatyti minimalaus uždraudimo naudotis specialia teise termino nėra pagrindo, kadangi kaltinamoji būdama neblaivi nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą, be to, jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą. Savo veiksmais kaltinamoji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) terminas, per kurį A. R. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 21 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį „Kia Sorento Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Kia Sorento Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog minėto automobilio valdytojas-savininkas yra kaltinamosios sutuoktinis A. R. (b. l. 45), tačiau teismo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, jog minėtas automobilis įgytas prieš 2-3 metus, t. y. santuokos metu, todėl transporto priemonė laikytina bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kuria abu sutuoktiniai gali laisvai naudotis, o kaltinamoji taip pat yra minėtos transporto priemonės bendrasavininkė.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Tiek kaltinamoji A. R., tiek jos gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė teismo prašė nekonfiskuoti automobilio „Kia Sorento Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kaltinamosios ieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad automobiliu naudojasi ir kaltinamosios sutuoktinis, automobilis yra naudojamas darbo reikalais, be to, kaltinamoji augina tris nepilnamečius vaikus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Pažymėtina, jog nekonfiskavus nusikalstamos veikos metu kaltinamosios vairuoto automobilio, kaltinamoji bet kada neribojamai galėtų naudotis šiuo turtu kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir nepaisydama tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Turtinė padėtis, kaltinamosios šeimos interesai negali lemti formalaus sprendimo priėmimo. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikoma išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-1073/2018, 2K-77-648/2019). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. R. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „Kia Sorento Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 20 d. pažyma Nr. APD-2023-048256 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai A. R. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 76,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamosios valstybės naudai.

Atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamoji yra darbinga, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pripažintinos proceso išlaidomis ir 76,67 Eur išlaidų suma priteistina iš kaltinamosios.

Kaltinamajai A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101–104), specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 105–108) bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 109–112) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

A. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ ,,Regitra“, t. y. jį išdavusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. R. laiduotojo A. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti A. R., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajai dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 21 d.;

- konfiskuoti automobilį „Kia Sorento Motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. R. vardu.

Kaltinamajai A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie galinio baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ ,,Regitra“, t. y. jį išdavusiai institucijai.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios A. R. valstybės naudai 76,67 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 67 ct), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamajai A. R. išaiškinti, kad priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.