Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ direktoriaus S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Saukupa“ direktoriaus S. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saukupa“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė DFDS Seaways, uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Melgos ratai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Su antruoju pareiškimu pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra iš esmės pakeisti: preliminariame verslo plane nurodytos naujos priemonės, tam tikrų priemonių atsisakyta, taip pat dalis pirmajame verslo plane nurodytų siekių konkretizuota, pateikiant konkrečias ir aiškias šių siekių įgyvendinimo priemones, pateikti įrodymai, pagrindžiantys šių priemonių realumą ir pakankamumą. Todėl mano, kad nėra jokio pagrindo teigti apie piktnaudžiavimą, iniciuojant tapačius procesus, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms.Pareiškėjas teismui teikė įvairias lenteles ir kitus buhalterinius paskaičiavimus, kuriuose buvo pateiktos bendrovės veiklos detalios prognozės ir dabartiniai bendrovės veiklos rezultatai, t. y. dėjo visas įmanomas pastangas susitarti su kreditoriais pateikiant šiems pasiūlymus dėl skolų grąžinimo, tačiau kreditoriai kategoriškai atsisakė sudaryti susitarimą su UAB „Saukupa“. UAB „Saukupa“ bylos nagrinėjimo metu derėjosi su bankais dėl refinansavimo sąlygų ir pateikė teismui šių derybų rezultatą – UAB „Medicinos bankas“ sutikimą refinansuoti. Pareiškėjas jam suteikta procesine teise naudojasi pagal paskirtį, siekdamas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriais.

Klaipėdos apygardos teismas, išsamiai įvertino pateiktus verslo plano metmenis, įskaitant preliminaraus verslo plano pakeitimus.Metmenyse, kaip ir pirmojoje restruktūrizavimo byloje pateiktuose metmenyse, nėra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 str. 2 d. reikalavimus, metmenys iš esmės yra tokie pat abstraktūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir nerealūs. Metmenys antrojoje restruktūrizavimo byloje yra tik deklaratyviais teiginiais papildyti „senieji metmenys“ iš pirmosios restruktūrizavimo bylos. Naujieji metmenys, kaip rašinėlio tekstas papildytas naujais epitetais, pagražinti sakiniai, vaizdžiau išreikšta mintis.Toks pareiškėjo S. K. ir atsakovo UAB „Saukupa“ elgesys, kuomet antrojoje restruktūrizavimo byloje yra teikiami iš esmės tokius pat trūkumus turintys restruktūrizavimo metmenys, kaip ir pirmojoje restruktūrizavimo byloje, rodo pareiškėjo ir atsakovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą restruktūrizavimo procesu.Atsakovė UAB „Saukupa“ nededa pakankamai pastangų, kad būtų parengti ir teismui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantys metmenys. Toks atsakovės UAB „Saukupa“ elgesys – teikiant įstatymui prieštaraujančius restruktūrizavimo metmenis - taip pat traktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį atsakingas ne tik atsakovės vadovas (pareiškėjas) S. K., bet ir pati atsakovė – UAB „Saukupa“, todėl piktnaudžiaujančiu procesu šioje byloje turėtų būti pripažintas ne tik pareiškėjas S. K., bet ir pati UAB „Saukupa“.Teismai buvo sudarę galimybes atsakovui įkeičiant savo ir savo susijusių įmonių turtą siekti atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovas ir pareiškėjas šia teismų suteikta galimybe, kaip matome iš faktinių aplinkybių, nesinaudoja. Tai tik dar kartą parodo, jog atsakovas ir pareiškėjas tik piktnaudžiauja procesu, nesiekia taikiai išspręsti skolų kreditoriams grąžinimo klausimų ir tokiu būdu elgiasi visiškai neteisėtai ir nepagrįstai.Pateikto susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad kreditoriai laikomi nežinioje, kaip pirmojoje, taip ir antrojoje restruktūrizavimo byloje, su jais nesikooperuojama. 2016-06-13 įvyko dar vienos derybos tarp UAB „Neste Lietuva“ ir pareiškėjo bei atsakovės atstovo. Derybose buvo susitarta, jog iki 2016-06-22 UAB „Saukupa“ atsiųs įkeičiamo turto sąrašą ir vertes, garantiją/laidavimą, fin. ataskaitas. Iki šiol sutartos informacijos ir dokumentų, dėl kurių buvo sutarta 2016-06-13 derybose, UAB „Neste Lietuva“ nėra gavusi.Toks pareiškėjo ir atsakovės elgesys byloje (pateikė pareiškimą panašiomis aplinkybėmis, kurios buvo vertinamos 2015-11-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, 2016-01-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pirmojoje restruktūrizavimo byloje, nesikooperuoja su kreditoriais siekiant taikaus situacijos sprendimo, vilkina procesą, pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą ir pan.) turėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl Lietuvos apeliacinio teismo prašo skirti pareiškėjui ir atsakovei baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „Saukupa“ direktoriaus S. K. prašymas dėl baudos panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1598-253/2015 atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB ,,Saukupa“, kadangi restruktūrizavimo plano metmenyse nėra verslo plano, pagrindžiančio įmonės neplanuojamus veiklos ar struktūros pertvarkymus, o iš esmės ketina tęsti įprastą veiklą, todėl sprendė, kad metmenys pagrįsti deklaratyviu verslo planu ir neatitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-452-241/2016 paliko Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-13 nutartį nepakeistą.

Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teimą su pareiškimu dėl UAB ,,Saukupa“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas, padaręs išvadas, jog atsakovės veikla 2016 metais yra pelninga, tinkamai bendradarbiaudama su kreditoriais ji gali realiai įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus ir restruktūrizavimo procesas atsakovei nėra būtinas, taip pat restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų, juose nėra numatyti esminiai atsakovės pertvarkymai, 2016-05-16 nutartimi sprendė atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (už pareikštą ieškinį panašiomis aplinkybėmis, kurios teismų jau buvo įvertintos) pareiškėjui paskyrė 1 000 Eur baudą.

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

Atskirajame skunde nurodomi šie 2016-01-28 bei 2015-10-02 restruktūrizavimo planų metmenų skirtumai: 1) 2016-01-28 restruktūrizavimo plano metmenyse sumažinta UAB „Saukupa“ restruktūrizavimo trukmė, iš 4 metų į 3 metus ir pateikė teismui buhalterinius skaičiavimus, 2) pagrindinė 2015-10-02 preliminariame verslo plane pateikta priemonė – tam tikro plane nurodyto nekilnojamo turto pardavimas, o 2016-01-28 (su vėlesniais kovo mėn. pakeitimais) verslo plano pagrindinė priemonė – bendrovės skolų AB „Swedbank“ refinansavimas, o turto pardavimas yra tik šalutinė priemonė, kurios būtų imamasi tik tuo atveju, jeigu bendrovės skolos nebūtų refinansuotos, 3) 2015-10-02 preliminariame verslo plane nurodė, jog bus siekiama didinti pardavimų apimtis bei plėsti transporto paslaugų ratą, o vėlesniame preliminariame verslo plane - pateiktos konkrečios šių tikslų įgyvendinimo priemonės: pajamas iš vežimų veiklos siekiama didinti vykdant bendradarbiavimo sutartis su AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, Tank Way B.V., SIA „FTL Logistics“, UAB „RECHA“ ir daugeliu kitų verslo partnerių dėl tarptautinių krovinių vežimo, o pajamas iš viešbučių veiklos siekiama didinti didinant viešbučio žinomumą, taip pat pateikė 2016-01-21 paslaugų teiškimo sutartį, kuria bendrovė užsakė viešbučio reklamos paslaugas, 4) pirmajame preliminariame verslo plane nurodė, jog sieks sumažinti paslaugų savikainą, o antrajame preliminariame verslo plane šios priemonės atsisakyta, nes imtis naujų priemonių: skolos refinansavimo, sąnaudų mažinimo bei skolų dengimo iš debitorių gaunamų sumų, 5) skirtingai nei pirmąjį kartą kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, antruoju kartu pateikė teismui išsamias veiklos prognozių lenteles, kuriuose pateikti detalūs buhalteriniai skaičiavimai, pagrindžiantys ketinamų imtis priemonių pakankamumą verslo plane nurodytiems tikslams pasiekti.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Saukupa“ iškėlimo, išsamiai įvertinęs restruktūrizavimo plano metmenis, nenustatė aplinkybių apie pasikeitusius įmonės turto sudėtį ir mastą, skolų būklę, jų apmokėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2016-01-28 bei 2015-10-02 restruktūrizavimo planų metmenų duomenis 2016 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1423-798/2016 konstatavo, jog trys didieji atsakovės kreditoriai su restruktūrizavimo bylos iškėlimu nesutinka ir nėra duomenų apie realias atsakovės galimybes atgauti debitorines skolas, o atsakovė, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, tačiau nepateikė nei ekonomiškai pagrįstų priemonių visumos, nei įrodymų apie jų įgyvendinimo realumą bei pagrindinė plano priemonė („Swedbank“, AB paskolų refinansavimas) ir šalutinė plano priemonė (ilgalaikio turto pardavimas) nėra pagrįstos įrodymais, nors šiuos įrodymus pareiškėjas privalėjo pateikti teismui su pakartotiniu pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sprendžia, kad pareiškėjui bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta pagrįstai. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-01 nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Neste Lietuva“ Lietuvos apeliacinio teismo prašo prijungti prie bylos el. laiškus, pagrindžiančius, jog 2016-06-13 įvyko dar vienos derybos tarp UAB „Neste Lietuva“ ir pareiškėjo bei atsakovės atstovo, kuriose buvo susitarta, jog iki 2016-06-22 UAB „Saukupa“ atsiųs įkeičiamo turto sąrašą ir vertes, garantiją/laidavimą, fin. ataskaitas, tačiau iki šiol sutartos informacijos ir dokumentų, dėl kurių buvo sutarta 2016-06-13 derybose, UAB „Neste Lietuva“ nėra gavusi.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.

Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016-07-07 nutartyje, kuria paliko Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą bei netenkino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Neste Lietuva“ prašymo skirti pareiškėjui ir atsakovei baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pasisakė, kad aplinkybės, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pareiškėjas ir atsakovė nepageidavo sudaryti su kreditoriais taikos sutarties nėra pakankamos sąmoningam veikimui prieš greitą bylos išnagrinėjimą, taip pat sprendė, kad pirmosios instancijos pareiškėjui (atsakovės vadovui) paskirta 1 000 Eur bauda yra pakankama ir už bendradarbiavimo principo pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Neste Lietuva“ prašo skirti pareiškėjui ir atsakovei baudas tais pačiais argumentais, dėl kurių jau pasisakyta ir prašymas dėl baudų skyrimo buvo netenkintas, sprendžia netenkinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Neste Lietuva“ pakartotinio prašymo skirti pareiškėjui ir atsakovei po 5 792 Eur baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95, 178 straipsniai) ir sutinka su apygardos teismo argumentais, jog paskirta 1 000 Eur bauda yra pakankama ir proporcinga už bendradarbiavimo principo pažeidimą.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą.

Netenkinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Neste Lietuva“ prašymo skirti pareiškėjui ir atsakovei baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.