- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- II-19-564/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Pažeidėjas
- R. V.
- Pareiškėjas
- R. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. sausio 3 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities VPK policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Matulevičius 2019 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-17-2019 R. V. atžvilgiu, už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 19 d., 07 val. 56 min., kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 26 kilometre, Vinčų geležinkelio stotyje, vairavo automobilį Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. lengvas girtumo laipsnis. R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. R. V. nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvo paskirta nuobauda - 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
R. V. skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. sausio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skilti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Akivaizdu, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nesivadovavo šiame skunde nurodytomis teisės normomis ir kasacinės instancijos teismo praktika ir jį nubaudė už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Byloje surinkti duomenys leidžia kategoriškai teigti, kad 2018 m lapkričio 19 d. 07 val. 56 min. automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vairavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos 0,44 prom. neblaivumas buvo nustatytas su alkotesteriu Alcotest 6810. Šio prietaiso naudojimo instrukcijoje yra išdėstyti reikalavimai tikrinamam asmeniui. Šiuose reikalavimuose yra nurodyta: „Išgėrę alkoholio, palaukite bent 15 minučių! Burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto laukimo laiko!“. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos tuo metu kai jį sustabdė policijos pareigūnas jis gėrė kavą, kurioje, kaip paaiškėjo vėliau buvo nedidelis kiekis alkoholio. Patikrinimas, kurio metu buvo užfiksuotas 0,44 promilių neblaivumas buvo atliktas tik baigus gerti šią kavą. Akivaizdu, kad buvusioje situacijoje alkotesteris užfiksavo ne jo neblaivumą, bet jo parodymai buvo iškreipti burnoje esančių alkoholio likučių. Tai patvirtino tiek vėliau atliktas pakartotinis testas, tiek kita bylos medžiaga. Tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs ir skundžiamą Nutarimą priėmęs pareigūnas jo nekaltumą įrodančius įrodymus nepagrįstai atmetė. Akivaizdu, kad skundžiamą Nutarimą priėmęs pareigūnas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dilbio pro reo principą, iš esmės pasielgė priešingai ir visas abejones bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškino jo, kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, nenaudai. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia teigti, kad 2019 m. sausio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus administracinio nusižengimo byloje, ROIK 18094511526, priimtas nutarimas Nr. 64- ANR_N-17-2019 yra priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, o juo paskirta nuobauda nėra teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities VPK komisariatas pateikė atsiliepimą į R. V. skundą, kuriuo prašo jį atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto skundas nepagrįstas. R. V. versija, kad jis prieš girtumo nustatymą gėrė kavą, į kurią buvo įpilta alkoholio, yra siekis išvengti atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. V. savo skundą palaikė. Mano, kad byla turėtų būti nutraukta. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 3d. ryte važiavo į darbą iš Alytaus į Jurbarką, vairavo automobilį. Kaip ir kiekvieną kartą žmona ryte buvo įdėjusi pusryčius ir termosą kavos. Važiuojant už Ąžuolų Būdos link Vinčų pradėjo gurkšnoti iš termoso kavą. Vinčų km. prie sankryžos jį sustabdė policijos pareigūnas ir tikrino girtumą alkotesteriu. Iki to laiko buvo išgėręs 5-8 gurkšnius kavos, gerdamas kavą nuvažiavo 2-3 kilometrus. Nuo paskutinio atsigėrimo iki tikrinimo alkotesteriu praėjo apie 1 minutė. Patikrinus alkotesteriu, prietaisas parodė 0,44 promilių girtumą. Jis nustebo, nes alkoholio nei ryte, nei iš vakaro nebuvo vartojęs. Policijos pareigūnas prieš tikrinimą alkotesteriu neklausė, ar jis vartojęs alkoholio Iki tikrinimo alkoholį buvo vartojęs prieš dvi dienas.. Jis iš karto pareigūnui pasakė, kad alkoholio nevartojęs ir prašė patikrinti antrą kartą. Tuomet abu su pareigūnu atsisėdo į policijos tarnybinį automobilį, ten pralaukė 15 minučių ir tuo pačiu alkotesteriu buvo patikrintas antrą kartą. Antro tikrinimo rezultatas- 0,40 promilių. Iš su šiuo parodymų nesutiko, nes alkoholio nebuvo vartojęs. Apie tai, kad prieš tikrinimą gėrė kavą, tikrinusiam pareigūnui nesakė. Tik kai buvo nušalintas nuo vairavimo ir paskambino žmonai, kad pasiimtų automobilį, sužinojo, kad žmona į kavą, kurią jis gėrė važiuodamas, buvo įpylusi alkoholio. Jis buvo sukrėstas ir pasimetęs, nepagalvojo, kad gali važiuoti į ligoninę duoti kraują tyrimui ar iš karto pranešti apie kavoje buvusį alkoholį. Gerdamas kavą joje alkoholio nejautė, geria įvairių skonių kavas, todėl ši jokio įtarimo nesukėlė. Teisę vairuoti transporto priemones turi 30 metų. Anksčiau nebaustas už vairavimą esant neblaiviam.
Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas Rolandas Gylys teismo posėdyje prašė R. V. skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą. Nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Patikrinimo metu nustatytas 0,44 promilių girtumo laipsnis, toks buvo vairavimo metu. Situacija su kava laikytina gynybine versija. Policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl vairuotojo neblaivumo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas N. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-11-19 buvo stabdomos transporto priemonės ir tikrinamas vairuotojų blaivumas. Apie 8 val. buvo sustabdytas automobilis Audi A6. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar vairuotojas nėra vartojęs alkoholio, vairuotojas nurodė, kad nevartojęs. Pasiūlė pasitikrinti girtumą. Vairuotojas sutiko. Alkotesterio pagalba buvo nustatytas lengvas 0,44 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš dvi dienas, su alkotesterio parodymais nesutiko. Tada pakvietė vairuotoją į tarnybinį automobilį ir paaiškino, kad reikės palaukti 15 minučių ir vėl tikrintis. Sėdint automobilyje nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jautėsi, kad vairuotojas neblaivus. Po 15 minučių patikrinus alkotesteris parodė 0,4 promilių girtumą. Jam buvo surašytas protokolas ir iškviestas į posėdį. Antrą kartą blaivumą tikrino su tuo pačiu alkotesteriu, tik uždėjo naują antgalį. Vairuotojas neigė, kad yra vartojęs alkoholio. Apie kavą nieko nesakė. Jis jokio termoso automobilyje nepastebėjo.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ruošia vyrui pusryčius. Tą rytą, kaip įprasta, ji paruošė pusryčius. Ruošdama kavą į ją įpylė žolynų trauktinės, kurios stiprumas apie 40 laipsnių. Tiksliai kiek įpylė trauktinės, negali pasakyti, nes pylė tiesiog iš butelio, galėjo būti ir 60, ir 80 gramų. Pusryčius vyras valgydavo darbe, todėl ji negalvojo, kad tas alkoholis pakenks. Kad alkoholio įpylė į kavą vyrui nepasakė. Manė, kad kavą gers darbe. Tik R. V. paskambinus ir pasakius, kad buvo patikrintas policijos pareigūnų ir nustatytas girtumas, ji pasakė, kad paruošė tokią kavą. Sužinojo, kad įvyko toks įvykis, kai vyras ryte paskambino. Kad vyras gėrė alkoholio prieš dvi dienas, ji nepastebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. V. skundas netenkintinas.
Nors R. V. ginčija kaltę, tačiau teismas sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusižengimą įrodyta visiškai. Skundas motyvuojamas teoriniais argumentais dėl nusižengimo sudėties buvimo nustatymo ir įrodymų vertinimo bei iš esmės ginčijamas pirmojo R. V. tikrinimo alkotesteriu rezultatas, motyvuojant tuo, kad nuo paskutinio kavos su alkoholiu išgėrimo iki tikrinimo parėjo mažiau kaip 15 minučių ir šis rezultatas gali būti iškreiptas, todėl negali būti neginčijamas įrodymas, kad R. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus, viršijant leistiną normą.
Byloje nustatyta, kad šiuo atveju pareigūnai vykdė neblaivių vairuotojų išaiškinimo policinę priemonę ir sustabdė patikrinimui R. V. vairuojamą automobilį. Iš liudytojo N. N. parodymų matyti, kad jis iš karto bendraudamas per atidarytą langą su vairuotoju R. V. užuodė iš jo sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas aiškino, kad alkoholio nevartojęs. Iš karto buvo atlikta tikrinimo alkotesteriu procedūra ir tikrinimo rezultatas- 0,44 prom. R. V. nesutikus su tikrinimo rezultatu, praėjus 15 minučių buvo atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu ir nustatytas tikrinimo rezultatas-0,40 prom., tai patvirtina ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenys (b. l. 19-22, 24). Alkotesteris Alcotest 6810 Nr.ARFM 0367 yra sertifikuotas, jo patikra tikrinimo metu galiojo (b. l. 23). Patikrinimo vietoje R. V. jokių pretenzijų dėl netinkamo vamzdelio naudojimo ar vamzdelio nepakeitimo neišreiškė, o liudytojas N. N. patvirtino, kad prieš antrą tikrinimą alkoholio matuoklio vamzdelį tikrai pakeitė. Alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijoje, grafoje „Reikalavimai tikrinamam asmeniui“ nurodyta, kad išgėrus alkoholio reikia palaukti bent 15 minučių, burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai. Taigi, R. V. yra teisus, jog iš esmės pagal bendras alkotesterių naudojimo rekomendacijas po gėrimo, valgio, rūkymo turi praeiti mažiausiai 15 minučių iki testavimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, R. V. tikrinusiam pareigūnui apskritai neigė vartojęs alkoholį bei jam nenurodė, kad prieš tikrinimą gėrė kavą. Kavos gėrimo versija atsirado tik tolesnio nusižengimo tyrimo metu. Net ir pagal R. V. paaiškinimą, jog tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, kai paskambinęs pasakė apie atliktą tikrinimą, iš sutuoktinės sužinojęs, kad į kavą, kurią jis gėrė prieš sustabdymą, buvo įpilta alkoholio, tokio papildomo paaiškinimo policijos pareigūnams iš karto nepateikė. Tokį paaiškinimą pateikė tik 2018-12-18, nors buvo iškviestas į bylos nagrinėjimui jau ir 2018 m. gruodžio 4 dienai, po to gruodžio 10 dienai.
Antrojo tikrinimo rezultatai turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Ekspertai analogiškose administracinių nusižengimų bylose yra ne kartą konstatavę, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmojo tikrinimo rezultatas-0,44 prom., o atliktojo po 15 minučių-0,40 prom. Nustatytas alkoholio kiekio koncentracijos skirtumas – 0,04 prom. atitinka specialistų skaičiavimus dėl įprasto alkoholio kiekio per tam tikrą laiką sumažėjimą žmogaus organizme. Priešingai, jeigu pirminis tikrinimo rezultatas būtų sąlygotas betarpiško alkoholio vartojimo prieš pat tikrinimą, ką nurodo R. V., jam įtaką darytų burnoje susikoncentravę alkoholio likučiai, pakartotinio tikrinimo rezultatas skirtųsi ženkliai, o ne atitiktų natūralų alkoholio skaidymosi žmogaus organizme procesą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad pirminio tikrinimo rezultatas atspindi ne tikrinimo metu buvusią alkoholio kiekio koncentraciją burnoje po alkoholio panaudojimo, o jo kiekį kraujyje tikrinimo metu ir R. V. turėjo jausti apsvaigimą ir suprasti, jog vairuoja automobilį neblaivus. Tokiu atveju konkretaus alkoholio kiekio rodiklio nežinojimas arba manymas, jog neviršys leistinos normos, nuo atsakomybėn neatleidžia. Visų šių aplinkybių visuma- nustatytas alkoholio kiekio koncentracijos mažėjimo dydis, atitinkantis natūralų alkoholio skaidymosi žmogaus organizme procesą, liudytojo N. N. parodymai apie stiprų alkoholio kvapą iš R. V. tiek iš karto sustabdžius, tiek sėdint tarnybiniame automobilyje, versijos apie kavos su alkoholiu gėrimą išdėstymas tik praėjus tam tikram laiko tarpui po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, ir ne pirmame posėdyje, iš karto įvykio vietoje nepasakymas pareigūnui apie jokių skysčių vartojimą ir kt. ) rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis betarpiškai prieš pat tikrinimą vartojo alkoholį yra išgalvota. Liudytoja L. V. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė, ji suinteresuota šios bylos baigtimi, todėl jos parodymais teismas nesivadovauja, be to jos parodymai patvirtina tik aplinkybes apie kavos gaminimą, tačiau ne apie jos vartojimo laiką. Įvertinus šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad pirminiai alkotesterio rodmenys yra teisingi, prietaiso naudojimo tvarka nepažeista. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų neblaivumo laipsnį. Teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, šiuo atveju pirmo tikrinimo metu.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas pritaria institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusios skundžiamą nutarimą išvadai, jog R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės). Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Aptariamo straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių
ANK 34 str. 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Teismas sprendžia, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir skirdama nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, paskirdama sankcijos vidurkį atitinkančią baudą bei atimdama teisę vairuoti transporto priemones nustatyto termino vidurkiui ANK 34 str. 2 d. ir 3 d. reikalavimų nepažeidė. R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jokių kitų reikšmingų sankcijų taikymui aplinkybių nėra. Nors jo darbovietė yra pakankamai toli nuo gyvenamosios vietos, tačiau ši aplinkybė buvo ir pažeidimo padarymo metu ir nesulaikė nuo grubaus, sukeliančio pavojų kitų eismo dalyvių saugumui pažeidimo padarymo. Jokių kitų ypatingai jo teisinę padėtį švelninančių aplinkybių nenustatyta.
Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu teismas
nutaria:
R. V. skundo netenkinti.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. sausio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopijas siųsti R. V., Marijampolės AVPK.