- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-168-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14351-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Communus media“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Communus media“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9756-285/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Actual City Media“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Communus media“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 27919,32 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sandorius bei įmonės finansinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad ieškovė atsakovei suteikė reklamos paslaugų už 65378,72 Lt sumą. Atsakovė už suteiktas paslaugas nėra visiškai atsiskaičiusi. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo atliktos užskaitos 37459,40 Lt sumai. Susidaręs skirtumas yra 27919,32 Lt, todėl šią sumą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 27919,32 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė reklamos paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovei pardavė paslaugų už 65378,72 Lt, tai patvirtina pateiktos sąskaitos faktūros (b. l. 16-23). Skolų apyvartos (2007-01-01 – 2011-08-21) išklotinė patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo atliktos užskaitos, kurios sudaro 37459,40 Lt sumą (b. l. 15). Esant šiems duomenims, teismas konstatavo, jog atsakovė ieškovei liko skolinga 27919,32 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovė 2011-09-12 išsiuntė atsakovei pretenziją Nr. RS/242-4 dėl skolos sumokėjimo (b. l. 24). Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove (b. l . 28), pateikė 2011 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija COMR Nr. 0000139 (b. l. 29), kuria atsakovė suteikė ieškovei reklamos paslaugų už 16417,28 Lt, tačiau 2011-07-05 ieškovė gavo atsakovės pateiktą 2011-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija COMR Nr. 0000139, kurioje išrašyta suma yra ne 16417,28 Lt, o 4387,68 Lt (b. l. 30). Be to, atsakovė pateikė ieškovei 2010-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija COMR Nr. 0000068, kuria atsakovė suteikė ieškovei paslaugų už 15889,72 Lt. Ieškovė nurodė, kad sutikrinus duomenis nustatė, kad atsakovės pateikta 2010-01-31 PVM sąskaita faktūra Serija COMR Nr. 0000068 nėra įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą (b. l. 31). Ieškovė, išsiuntė atsakovei 2011-10-18 pretenziją dėl skolos sumokėjimo Nr. RS/291-7, kurioje nurodė minėtus neatitikimus ir paprašė atsakovės iki 2011-10-25 pateikti paslaugos atlikimą įrodančių dokumentų kopijas arba padengti 27919,32 Lt įsiskolinimą (b. l. 32). 2011-11-25 atsakovė pateikė atsiliepimą į pretenziją (b. l. 34), kurioje nurodė, kad 2011-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija COMR Nr. 0000139 buvo padaryta klaida, nes turėjo būti įrašyta 16417,28 Lt suma. Atsakovė nurodė, kad ištaisius minėtus netikslumus, 2011-06-30 buvo pakeista PVM sąskaita faktūra Serija COMR Nr. 0000139 ir ieškovės atsakingas darbuotojas buvo informuotas apie atliktus pakeitimus. Pateikė 2011 m. liepos mėn. žurnalo „VERSUS“ egzempliorių, kuriame išspausdinta ieškovės užsakyta reklama, už kurią turėjo sumokėti 16417,28 Lt (b. l. 35,36). Ieškovė atsakovei nurodė pateikti įrodymus, t. y. elektroninį laišką, kad ieškovė buvo informuota apie 2011-06-30 PVM sąskaitos faktūros pataisymus (b. l. 37), tačiau ligi šiol jokių įrodymų pateikta nebuvo. Byloje pateiktoje 2011-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje Serija COMR Nr. 0000139 nurodyta suma yra 4387,68 Lt (b. l. 30). Duomenų apie sąskaitoje ištaisant klaidą nurodytą kitą sumą ir šios sąskaitos priėmimą nėra. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti jos atsikirtimus į ieškinį, t. y. teismas nustatė, kad atsakovė už nupirktas iš ieškovės paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas sumokėti likusią nesumokėtą sumą yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais įrodymais, kurie buvo pakankami konstatuoti aplinkybei, kad atsakovei suteikus ieškovei paslaugų už 15889,72 Lt pagal 2011-01-31 PVM sąskaitą faktūrą COMR Nr. 0000068, šalys abipusiu susitarimu užskaitė ieškovei priklausiusią PVM sąskaitoje faktūroje ACM Nr. 7004999 nurodytą analogišką sumą. Poziciją dėl paslaugų ieškovei už 15889,72 Lt suteikimą atsakovė grindė pateikdama paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, juose nurodydama, jog atsakovė su ieškove visą laiką atsiskaitydavo barteriniais mainais, t. y. faktiškai pinigų už paslaugas nemokėdavo, tačiau išrašydavo identiškai sumai PVM sąskaitas faktūras, kuriose nebuvo nurodytas, nei apmokėjimo terminas, nei delspinigių suma, nei ieškovės sąskaitos, į kurią reikėtų mokėti pinigus, rekvizitai. Kadangi šalys pinigų faktiškai nemokėjo, jos vienašaliais aktais atlikdavo įskaitymus, kurių atlikimą suderindavo telefonu. Faktines aplinkybes dėl paslaugų už 15889,72 Lt suteikimą atsakovė grindė ir rašytiniais įrodymais: atsakovės 2011-01-31 PVM sąskaita faktūra COMR Nr. 0000068 15 889,72 Lt sumai, ieškovės reklama žurnale Versus 2011 m. sausio mėn., atsakovės buhalterine pažyma, kurioje nurodyta, kad su ieškove už 15 889,72 Lt vertės paslaugas atsiskaitoma užskaita. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė, tuo pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pareigą motyvuoti teismo sprendimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog pagal šalių bendradarbiavimo praktiką, visos atsakovės ieškovei teikiamos reklamos paslaugos buvo vienokiu ar kitokiu būdu apmokamos (atlygintinės), todėl būtų nelogiška, jeigu ieškovės reklamą 2011 m. sausio mėn. Versus žurnale būtų paskelbta nemokamai.
2. Teismas neįvertino atsakovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų dėl PVM sąskaitoje faktūroje COMR Nr. 0000139 sumos korekcijos nuo 4387,27 Lt iki 16417,28 Lt. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėjo paaiškinimais, nurodydama, jog ieškovei eilinį kartą užsakius reklamą žurnale Versus, jai per klaidą buvo išrašyta per mažai pinigų sumai sąskaita faktūra, t. y. vietoj 16 417,28 Lt buvo nurodyta 4387,27 Lt suma; atsakovė nurodė apytikslę reklamos žurnale Versus kainą; pateikė kitus šio žurnalo egzempliorius, kuriuose buvo išspausdinta ieškovės reklama; pateikė kitais mėnesiais ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras už tokio pobūdžio paslaugas, kuriose nurodyta kaina svyravo apie 16 tūkstančių litų. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: buvusios atsakovės darbuotojos D. N. rašytinį patvirtinimą, kuriame ji patvirtina, kad iš pradžių PVM sąskaitoje faktūroje COMR Nr. 0000139 nurodyta suma buvo klaidinga, todėl vėliau ieškovei buvo išstatyta pakoreguota sąskaita su didesne suma; atsakovės buhalterinę pažymą bei ieškovės bankroto administratoriaus ir atsakovės ikiteisminę korespondenciją. Taip pat, tiek atsakovė, tiek jo buvusi darbuotoja paaiškino, kodėl negali pateikti pakoreguotos PVM sąskaitos-faktūros COMR Nr. 0000139 išsiuntimą ieškovei patvirtinančių įrodymų, kadangi minėta sąskaita faktūra buvo išsiųsta iš buvusios atsakovės darbuotojos elektroninio pašto, kuris, jai išėjus iš darbo, buvo panaikintas. Dėl šios priežasties, apeliantės nuomone, teismo išvada, jog atsakovė nepateikė į bylą pakankamai jos atsikirtimus patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsta. Pateikti daugiau įrodymų, nei yra pateikusi šioje civilinėje byloje, atsakovė objektyviai neturi galimybės, dėl tokių veiksnių, kaip ieškovės bankrotas, lėmęs šalių verslo santykių nutrūkimą, atsakovės darbuotojos išėjimas iš darbo, lėmęs jos elektroninio pašto dėžutės turinio panaikinimą ir pan.
3. Teismo sprendimas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų. Teismas nevertino nei pavienių įrodymų, nei jų viseto, todėl padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius dokumentus. Ieškovė ieškinį pateikė įvertinusi įmonės turimus buhalterinės apskaitos dokumentus ir duomenis (užpajamuotus), pagal kuriuos matyti, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 27919,32 Lt. Tai patvirtina pateikta skolų apyvartos (2007-01-01 – 2011-08-21) išklotinė. Atsakovė kartu su 2011-11-25 atsakymu atsiuntė 2011 m. liepos mėnesio žurnalo „Versus“ egzempliorių, kuriame išspausdinta ieškovės užsakyta reklama, ir už kurią, atsakovės nuomone, ieškovė turėjo sumokėti 16417,28 Lt sumą. Ieškovės bankroto administratorius, abejoja, ar minėtos reklamos, užimančios tik vieną žurnalo lapą, kaina yra net 16 417,28 Lt. Atsakovė nepateikė jokių įkainių lentelių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų atsakovės poziciją dėl reklamos kainos ir jos apskaičiavimo. Teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad dalis tarpusavio įsipareigojimų buvo užskaityti šalims viena kitai suteikiant paslaugas (barteriniai mainai), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl priteistos 27 919,32 Lt skolos taip pat būtų buvę atlikti užskaitymai. Dėl klaidingai išrašytos PVM sąskaitos faktūros COMR Nr. 0000139, ieškovės bankroto administratorius elektroniniu laišku nebuvo informuotas, jokių kitokių paaiškinimų/raštų negavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteista 27 919,32 Lt skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, nustačius, kad tarpusavio įsipareigojimai buvo užskaitomi šalims viena kitai suteikiant paslaugas, tačiau byloje nesant duomenų, kad dėl 27 919,32 Lt skolos taip pat būtų buvę atlikti užskaitymai.
Apeliantė (atsakovė) teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, patvirtinančius 15 889,72 Lt skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą ACM Nr. 7004999 nebuvimą, kadangi atsakovė suteikė ieškovei paslaugų už analogišką sumą. 2010 m. spalio 29 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą ACM Nr. 7004999 15 889,72 Lt už reklamos transliaciją (t. 1, b. l. 17). Apeliantė neginčija savo pareigos apmokėti minėtą sąskaitą faktūrą ir nurodo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, su ieškove už 15 889,72 Lt vertės paslaugas atsiskaityta užskaita pagal atsakovės 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000068 šiai sumai už ieškovės reklamą žurnale Versus 2011 m. sausio mėn. (t. 1, b. l. 101, 102-103, priede -žurnalas). Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktame priede Nr. 7 (b. l. 102-103), pateikta ne 2011m. sausio mėn. žurnalo Versus viršelio kopija, o to paties žurnalo 2010 m. sausio mėn. viršelio kopija; 2010 m. sausio mėn. žurnalo originale yra ir priede Nr. 7 pateikta reklama, be to, sąskaita faktūra 15 889,72 Lt sumai išrašyta 2010-01-31 ( t. 1, b. l. 101). Ir nors byloje nėra ginčo, kad šalys tarpusavyje atsiskaitydavo barteriniais mainiais ir už suteiktas paslaugas faktiškai nemokėjo, darydavo užskaitas, tačiau ieškovės teismui pateikta skolų suvestinė už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-08-21 (t. 1, b. l. 15-16), o atsakovės pateikiama pažyma dėl atsiskaitymo užskaita už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 (t. 1, b. l. 104), t. y. skirtingus laikotarpius apimančios pažymos, o atsakovės pažymoje nurodžius tik dalį dokumentų, nėra pakankami įrodymai šalių tarpusavio atsiskaitymų baigtumui konstatuoti. Vien apeliantės argumentai dėl PVM sąskaitos faktūros COMR Nr. 0000139 (t. 1, b. l. 30) sumos korekcijos nuo 4 387,27 iki 16 417,28 Lt, kai vietoje per klaidą išrašytos per mažos sumos sąskaitos, parašius elektroninį laiškelį, atsakovė išsiuntė teisingą sąskaitos faktūros COMR Nr. 0000139 variantą, pačiai apeliantei pripažįstant, jog ji negali pateikti pakoreguotos minėtos PVM sąskaitos faktūros išsiuntimą ieškovei patvirtinančių įrodymų, o taip pat byloje esant tik žurnalo Versus 2011 m. liepos –rugpjūčio mėnesio viršelio nepatvirtintai kopijai bei atskirai reklamai (t. 1, b. l. 35-36), nepatvirtina, jog atsakovė atliekant užskaitą nėra skolinga ieškovei 12 029,60 Lt sumos. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kokie apskaitos dokumentai gali būti taisomi ir kokias klaidas galima taisyti. Šios nuostatos taikomos ir PVM sąskaitoms faktūroms. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentuose galima taisyti kiekį, sumą ir tekstą, išskyrus dokumento surašymo datą. Taisant klaidą, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti ir įrašomas teisingas, pasirašo taisomą apskaitos dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data, o tokie taisymai daromi tik surašant dokumentą. Apeliantės nurodomu būdu PVM sąskaitos faktūros nėra taisomos.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 str.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tai, kad teismo sprendime nebuvo atskirai pasisakyta dėl šioje nutartyje aptartų įrodymų, nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą, o šių įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti jos atsikirtimus į ieškinį (CPK 185 str.).
Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-269/2011).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė už nupirktas iš ieškovės paslaugas pilnai neatsiskaitė (CPK 177 str., 178 str.).
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išdėstė byloje esančių įrodymų turinį, vertino visų įrodymų visumą, nurodė motyvus, kodėl ieškovės reikalavimas sumokėti likusią nesumokėtą sumą yra pagrįstas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.