Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. iki skundo teismui pateikimo dienos, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, dirbo. Paaiškino, jog nuo 2017 m. pasikeitė nuteistųjų pasivaikščiojimų tvarka, kuria buvo įtvirtinta teisė pagal administracijos patvirtintą grafiką pasivaikščioti lauke 4 val. per dieną. Pareiškėjo teigimu, grįžus po darbo jam nebuvo suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, kadangi pagal nustatytą grafiką pasivaikščioti skirtas laikas būdavo pasibaigęs. Atkreipė dėmesį į tai, jog dėl mažo gyvenamųjų patalpų ploto ir didelio nuteistųjų skaičiaus, jų keliamo šurmulio pareiškėjas jautėsi pavargęs. Patalpos buvo užkrautos inventoriumi, drabužiais ir pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pailsėti, prasiblaškyti. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kuriuos vertina 4 000 Eur.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. teismui pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 42–44), kuriame nesutiko su Vilniaus PN atsiliepime išdėstyta pozicija ir teigė, kad Vilniaus PN bando nuslėpti įrodymus, jų nepateikė teismui. Nurodė, kad pasivaikščiojimo grafikai buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 26 d., o gamybos lokaliniame sektoriuje vaikščioti yra draudžiama.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–12).

Nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. vasario 13 d. iki skundo teismui pateikimo dienos pareiškėjas, atlikdamas laivės atėmimo bausmę, dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų baro darbininko vienetininku. Pareiškėjo darbo vieta Vilniaus PN teritorijoje, gamybos lokaliniame sektoriuje. Pareiškėjui nebuvo nustatytas griežtas darbo laiko grafikas, todėl jis kiekvieną darbo dieną galėjo planuoti pats. Pažymėjo, jog VĮ „Mūsų amatai“ dirbantiesiems nuteistiesiems jų darbo laiko grafikus nustato VĮ „Mūsų amatai“ administracija, tačiau dirbantiems nuteistiesiems gamybos lokaliniame sektoriuje sudaromos galimybės laisvai judėti gamybinėje teritorijoje, būti lauke.

Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis į savo darbdavį bei suderinti savo darbo grafiką taip, kad galėtų laiko skirti darbui ir poilsiui (taip pat ir pasivaikščiojimui gryname ore). Atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore. Įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi.

Akcentavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl galimų teisės aktų pažeidimų nesikreipė.

Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl manė, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarytų įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog, pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pasivaikščioti gryname ore nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 25 d. (b. l. 1).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno I gyvenamojo korpuso ketvirtame aukšte (6 nuteistųjų būrys) (b. l. 9). Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 13 d. (b. l. 13) iki 2018 m. rugsėjo 3 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Baldų gamybos ir paslaugų bare (b. l. 49).

Iš teismui pateikto Vilniaus PN pasivaikščiojimo grafiko, patvirtinto 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 81-454 (b. l. 20), matyti, jog I gyvenamojo korpuso nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., o mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8.00 val. iki 12.30 val.

Iš Vilniaus PN pasivaikščiojimo grafiko, patvirtinto 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 14-1714, (b. l. 16) matyti, kad I gyvenamojo korpuso nuteistieji turėjo teisę pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., o mėnesio neporinėmis dienomis nuo 8.00 val. iki 12.30 val. Dirbantys nuteistieji (tik darbo dienomis) pasivaikščioti gryname ore gyvenamojoje zonoje gali nuo 18 val. iki 21 val.

Byloje pateiktame VĮ „Mūsų amatai“ 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 11/05-979 (b. l. 15–16) nurodoma, jog Baldų gamybos ir paslaugų bare įdarbintų nuteistųjų darbo laikas organizuojamas, vadovaujantis nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrų dokumentais, siekiant sudaryti sąlygas nuteistiesiems išeiti į gamybos teritoriją, bei darbo laiko grafiku, patvirtintu VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo vadovo bei paskelbtu gamybos teritorijoje visiems dirbantiems nuteistiesiems matomoje vietoje. Pagal minėtą grafiką, nuteistieji į darbą išvedami 8.30 val., poilsio pertraukos numatytos 10.00–10.15 val., 16.25–17.00 val., bei pietų pertrauka 12.45–13.25 val. Poilsio ir pietų pertraukos laikas yra laisvas nuo darbo, kurio metu nuteistieji gali palikti darbo vietas ir pailsėti jiems priimtinu būdu, bet nepažeidžiant bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Nurodoma, kad atsižvelgiant į užsakymų skaičių, sezoniškumą nuteistųjų darbas Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų bare nėra intensyvus ir nuteistieji turi daugiau laisvo laiko, nei nustatyta darbo laiko grafike.

Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo darbo laiką (b. l. 52–99), nustatė, kad pareiškėjas per tą laiką dirbo iš viso 251 dieną: 2017 m. liepos mėnesį 4 darbo dienos (2017 m. liepos 26 d., 27 d., 28 d., 31 d.), rugpjūčio mėnesį 22 darbo dienos, rugsėjo mėnesį 21 darbo diena, spalio mėnesį 22 darbo dienos, lapkričio mėnesį 21 darbo diena, gruodžio mėnesį 19 darbo dienų, 2018 m. sausio mėnesį 22 darbo dienos, vasario mėnesį 19 darbo dienų, kovo mėnesį 22 darbo dienos, balandžio mėnesį 20 darbo dienų, gegužės mėnesį 22 darbo dienas, birželio mėnesį 21 darbo dieną ir liepos mėnesį 16 dienų (2018 m. liepos 2–5 d., 9–13 d., 16–20 d., 23 d., 24 d.). Iš jų 225 dienas dirbo po 8 valandas per dieną, 5 dienas dirbo po 7 valandas (2017 m. rugpjūčio 14 d., spalio 31 d., 2018 m. vasario 15 d., balandžio 30 d., liepos 5 d.), 21 dieną dirbo po 4 valandas (2018 m. birželio mėnuo).

Pareiškėjas dirbo pagal darbo grafiką: 8.30 val. nuteistieji išvedami į darbą, 10.00–10.15 val. poilsio pertrauka, 12.45–13.25 val. pietų pertrauka, 16.25–17.00 val. poilsio pertrauka (b. l. 16, 49). Kai pareiškėjas dirbo 8 valandas, darbo pabaiga buvo 18.00 val.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji priskirti paprastajai grupei turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui – t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Teismas pažymi, kad skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, patirtą 2018 m. liepos 25 d. atmetamas, nes atsakovas pateikė įrodymus, kad 2018 m. liepos 25 d. jau galiojo Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 14-1714 patvirtintas Vilniaus PN pasivaikščiojimo grafikas (b. l. 14). Taigi 2018 m. liepos 25 d. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore gyvenamojoje zonoje nuo 18 val. iki 21 val. Toliau teismas pasisakys dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 24 d., atlyginimo.

Teismas, atsižvelgęs Bausmių vykdymo kodekse nustatytą teisę pasivaikščioti, į tai, kad pareiškėjas dirbo ginčo laikotarpiu, į pareiškėjui nustatytą darbo grafiką (b. l. 15–16, 49, 52–99), į Vilniaus PN pasivaikščiojimo grafiką, patvirtintą 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 81-454 (b. l. 20), nustatė, kad Vilniaus PN administracija nesudarė pareiškėjui galimybių kasdien pasivaikščioti gryname ore tiek laiko, kiek numato teisės aktai. Tokiu būdu Vilniaus PN padarė pažeidimą, t. y. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, neužtikrindamas pareiškėjo teisės į kasdieninį pasivaikščiojimą gryname ore.

Tačiau teismas nustatė, kad šis pažeidimas netruko visas 251 dieną (tiek, kiek pareiškėjas dirbo). Pirma, teismas laiko, kad pareiškėjui kas antrą dieną (neporinėmis dienomis) buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke nuo 8.00 val. iki 8.30 val. Antra, teismas laiko, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke nuo 17.00 val. iki 18.00 val. 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2018 m. balandžio 30 d., kai pareiškėjas porinėmis dienomis dirbo ne 8 valandas, o 7 valandas (trumpinant prieš valstybinės šventės dieną). Trečia, teismas laiko, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke kiekvieną darbo dieną 10.00–10.15 val. ir 16.25–17.00 val. poilsio pertraukų metu. Teismas nustatė, kad poilsio laikas yra laisvas nuo darbo laikas, kurio metu nuteistieji gali palikti darbo vietas ir pailsėti nuo darbo (b. l. 16, 49). Taip pat teismas nustatė, kad šalia darbo vietos (gamybos lokalinis sektorius) yra erdvus kiemas (b. l. 17, 19), į kurį galima išeiti pasivaikščioti laisvu nuo darbo metu. Pareiškėjas savo atsikirtimuose (b. l. 42–44) nurodo, kad kieme yra raudonos linijos, kur draudžiama eiti. Teismas iš pateiktų į bylą nuotraukų (b. l. 17, 19) nustatė, kad tokios linijos yra, tačiau jų buvimas nepaneigia galimybės pasivaikščioti lauke neperžengiant raudonų linijų. Raudonos linijos sumažina tvora aptvertą teritoriją, tačiau ir iki raudonų linijų esanti teritorija yra pakankamai erdvi ir tinkama pasivaikščiojimų teisei įgyvendinti. Pareiškėjas atsikirtimuose (b. l. 42–44) nurodo, kad į kiemą išeiti negali, nes dirba. Teismas pažymi, kad į gamybos lokalinio sektoriaus kiemą išeiti pareiškėjas galėjo poilsio pertraukų metu. Ketvirta, teismas laiko, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke 2018 m. birželio mėnesį, kai pareiškėjas dirbo po 4 valandas per dieną.

Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko, kad pareiškėjo teisės į kasdieninį pasivaikščiojimą gryname ore buvo neužtikrintos ne apskritai nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore, o nesudarant galimybių pakankamai laiko (tiek, kiek nustato teisės aktai) būti gryname ore. Pažymėtina, kad visomis darbo dienomis pareiškėjas galėjo pasivaikščioti gryname ore poilsio pertraukų metu (10.00–10.15 val. ir 16.25–17.00 val.), porinėmis darbo dienomis ryte nuo 8.00 val. iki 8.30 val., 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir 2018 m. birželio mėnesį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas apibendrintai įvardina jam kilusią žalą – sukelta įtampa, diskomfortas, dideli dvasiniai išgyvenimai, dvasinė skriauda, nepatogumai. Pareiškėjas nurodo, kad jis kankinosi, jam skaudėdavo galvą, pasidarė irzlus, pakriko nervinė sistema, psichika, sunkiai užmiega, kankina nemiga. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose nustatinėjant neturtinės žalos padarymo faktą, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. A-444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. patirta neturtinė žala yra atsakovo veiksmų rezultatas (kaip apibrėžta CK 6.247 straipsnyje).

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad teisės į pasivaikščiojimą pažeidimas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, į tai, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje (b. l. 27–37) duomenų apie sveikatos pablogėjimą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nėra, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo M. D. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Vilniaus pataisos namuose nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos 24 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.