Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-01-09 · Administracinė byla Nr. I1-139-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
I1-139-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01044-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
P. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-139-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01044-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pataisos įstaigos 3 sektoriuje atliko nuo 2017-08-14 iki 2018-03-10. Nurodė, jog 50 kv. m ploto kameroje nuteistųjų gyveno nuo 18 iki 21, nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas vienam asmeniui. Patalpų plotą mažino patalpose esantys baldai ir kiti įrenginiai. Patalpose buvo šalta, drėgna, nuo sienų, lubų luposi dažai, koridoriuose smirdėjo kačių išmatomis. Žiemos metu patalpoje temperatūra buvo nuo 12 iki 16 laipsnių, o vasarą pakildavo iki 35 laipsnių karščio. Patalpos nebuvo remontuotos. Lubos ir sienos pasidengę pelėsiu. Nurodė, jog už miegamųjų patalpų buvo įrengtas rentgeno kabinetas, todėl pastoviai gavo rentgeno spindulių. Dėl to pareiškėjui nuolat skaudėdavo galvą. Visur buvo pilna tarakonų, pelių, lovose blakių, blusų. Netinkamai buvo vykdomas jų naikinimas. Nurodė, jog buvo per silpnas apšvietimas, tai pakenkė pareiškėjo regėjimui, nes skaitydavo ir rašydavo prietemoje. Buvo netinkama ventiliacija, tik per langus. Teigė, jog nepakako duše vietos, nes 200 asmenų naudojosi tik 2 dušais, joje buvo netinkama elektros izoliacija, nuolatinis pavojus. Patalpose buvo išdraskytos rozetės. Nebuvo užtikrinta medicininė priežiūra. Nuolat kreipėsi dėl nugaros skausmų, tačiau taip ir pagalbos nesulaukė. Teigė, jog buvo įrengta per maža džiovykla. Dėl to patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 42–43) nurodė, jog rentgeno matavimai buvo atlikti tuomet kai jis negyveno, todėl negali būti vertinami. Nurodė, jog 3 būrio 2 patalpa yra 56-58 kv. m ploto, nes minėtą patalpą nuteistieji išmatavo savarankiškai.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 6–12) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017-07-11 iki 2018-03-10 buvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui pagal nuteistųjų prašymus išduodami jiems elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis teisės aktais paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Dušo patalpose elektros instaliacija yra tvarkinga. Gavus pranešimų apie gedimus jie šalinami nedelsiant. Atsakovės atstovė nurodė, jog įstaigoje yra sudaryta sutartis pagal kurią objektuose yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Dėl rentgeno kabineto nurodė, jog 2018-02-22 buvo atliktas patikrinimas ir surašytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Buvo atlikti dozimetriniai matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų ir nustatyta, jog konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria. Nuo 2018-03-14 rentgeno kabinetas nenaudojamas. Nurodė, jog 7 būrio dušinėje buvo įrengti 6 dušo sieteliai, 8 būryje 5 dušo sieteliai. Trečiame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti ašmeninius apatinius ir viršutinius rūbus. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Nurodė, jog 2017-07-11 3 būryje buvo 46 nuteistieji, 2018-02-15 7 būryje buvo 37 nuteistieji, 2018-04-04 7 būryje buvo 38 nuteistieji, 2018-09-10 8 būryje buvo 19 nuteistųjų. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-08-14 iki 2018-03-10.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose. Atsakovė patikslino, jog pareiškėjas bausmę atlikinėjo nuo 2017-07-11. Todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais duomenimis.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 16–18), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017-07-11 iki 2018-03-10 buvo paskirtas gyventi į: 3 būrį 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 69,10 kv. m, joje įrengta 22 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,14 kv. m; 7 būrį 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 14,36 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,79 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje vienu metu gyveno nuo 18 iki 21 žmonių bei nurodė, jog patalpa buvo 50 kv. m ploto. Skundo papildyme teigia, jog patalpos plotas buvo 56-58 kv. m ploto, nes minėtą patalpą nuteistieji išmatavo savarankiškai. Tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas pateikė teismui 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos patvirtintą planą iš kurio matyti, jog minėtos patalpos plotas yra 69,10 kv. m (b. l. 59). Todėl pareiškėjo abstrakčių teiginių apie 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotą negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo bausmės atlikimo Pravieniškių PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose metu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymi, kad nors, pareiškėjo teigimu, iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš netinkamos oro temperatūros, ventiliacijos, drėgmės, dieninio apšvietimo. Nurodė, jog ant sienų ir lubų buvo pelėsis bei buvo gausu parazitų.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra numatyta Higienos normos HN 134:2015 16 punkte. Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų apšvietą bei oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Higienos normoje. Nurodė, jog perdegusios lemputės iš karto yra keičiamos į naujas. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl netinkamo apšvietimo nėra. Taip pat nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė nurodė, jog patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punktų reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.

Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti patalpų patikrinimą. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkama temperatūra, vėdinimas, drėgmė, apšvietimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad dėl apšvietimo, oro temperatūros ir kitų veiksnių pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis, apšvietimas ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog Pataisos įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 28–31). Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai (b. l. 32–36), kurie patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo atliekami darbai. Būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

Pareiškėjo argumentai, jog gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas rentgeno kabinetas, kuris kenkė pareiškėjo sveikatai atmestini, kadangi Pataisos įstaiga nurodė, jog buvo atliktas patikrinimas 2018-02-22 ir surašytas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“( b. l. 54–57). Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu nepatiria. Nuo 2018-03-14 rentgeno kabinetas nenaudojamas.

Pareiškėjas teigia, jog dušo patalpose trūko dušo ragelių, buvo per mažos džiovyklos. Taip pat buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija.

Nuo 2017-06-07 įsigaliojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nustatyta, jog dušo čiaupų (galvučių) turi būti 1 vienetas 1 besiprausiančiam asmeniui.

Atsakovė nurodė, jog 7 būryje buvo 6 dušo rageliai, o nuteistųjų būryje buvo nuo 37 iki 38 (b. l. 19), 3 būryje buvo 11 dušo galvučių (b. l. 53) ir būryje buvo 46 nuteistieji. Duomenų apie tai kiek asmenų vesdavo vienu metu į dušo patalpas atsakovė nenurodė. Todėl pareiškėjo argumentai lieka nepaneigti, kad duše trūko dušo ragelių. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai kiek asmenų vesdavo vienu metu į dušo patalpas, todėl pareiškėjo pretenzijos šiame kontekste gali būti laikytinos pagrįstomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes (dėl dušų trūkumo), tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šios aplinkybės atitinka tikrovę, nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų teikęs skundą pataisos namų administracijai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimus, susijusius su aptariamais pareiškėjo nusiskundimais.

Atsakovė teigia, jog elektros instaliacija įrengta vadovaujantis teisės aktais. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl elektros netvarkingų laidų ar rozečių nėra, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Džiovyklų dydžių tesės aktai nereglamentuoja, o tai, jog minėtos patalpos buvo įrengtos patvirtina atsakovė (b. l. 17–18).

Pareiškėjas nenurodo kada kreipėsi į gydytojus, neindividualizavo nurodytų aplinkybių, duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas neturėjo galimybės užsiregistruoti pas gydytojus nėra. Atsakovė nurodė, jog į gydytojus pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 14).

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktų ir higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė