Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05217-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.6.1; 2.6.8.5; 2.6.11.1; 2.6.11.5.

2017 m. kovo 22 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1611-329/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys” ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 494,77 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 147,00 Eur žyminį mokestį.Ieškovė ir atsakovė 1997 m. gegužės 30 d. sudarė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 283 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė, vykdydama Sutarties sąlygas, tiekė į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., bendrijos narių butus vandenį ir šalino nuotekas. Atsakovė savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti už paslaugas nevykdė ir nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio susidarė 6 494,77 Eur skola. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, vanduo faktiškai yra tiekiamas butų savininkams, kurie yra galutiniai vandens vartotojai, todėl ne bendrija, o butų savininkai turi atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Bendrijos pirmininku nuo 2013 m. lapkričio 5 d. tapus J. K., šie surinkti mokesčiai už vandenį buvo panaudoti namo stogo remontui, langų pakeitimui, nes iki 2013 metų gyventojų skolas ieškovei bendrija apmokėdavo iš lėšų, skirtų bendrojo naudojimo patalpų ir įrengimų priežiūrai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Sūduvos vandenys” iš atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 6 494,77 Eur skolą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 147,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Sūduvos vandenys“ ir atsakovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 1997 m. gegužės 30 d. pasirašė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 283. Šios Sutarties 1 p. ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei vandenį, o 2 p. įsipareigojo šalinti nuotekas. Atsakovė šios Sutarties pagrindu ir jos 3 p. nustatyta tvarka įsipareigojo apmokėti pateiktas ieškovės sąskaitas kartą per mėnesį. Nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. atsakovė su ieškove atsiskaitė nepilnai ir už šį laikotarpį susidarė 6 494,77 Eur skola. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Pasirašyta Sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą apmokėti už suteiktą ieškovės paslaugą, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove ir išsiieškoti skolas iš butų savininkų, kurie vengia mokėti mokesčius už jiems suteiktas paslaugas. Atsakovė Sutarties neginčijo, o esant galiojančiai ir nenuginčytai Sutarčiai, šios Sutarties šalys privalo savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Teismas nustatė, kad atsakovė renka mokesčius iš bendrijos narių, išrašinėja butų gyventojams sąskaitas už komunalines paslaugas, tame tarpe ir už šaltą vandenį. Teismas sprendė, kad atsakovė prisiėmė ir pripažino pareigą rinkti mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas, todėl privalo pervesti surinktus mokėjimus į ieškovės nurodytą sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, pažeidė procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tvirtinama, kad nors Sutartis sudaryta su bendrija, kuri joje įvardinta vandens vartotoju, galutinis vandens vartotojas yra ne bendrija, o butų savininkai naudojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms. Taigi, būtent butų savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą vandenį bei nuotekas. Apeliantė mano, kad byloje iš ieškovės ir butų savininkų konkliudentinių veiksmų galima spręsti, kad tarp jų seniai yra susiklostę vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartiniai santykiai: ieškovė tiekia vandenį ir šalina nuotekas butų savininkams tokia apimtimi, kiek reikalinga jų namų ūkio poreikiams tenkinti, o butų savininkai priima vandenį ir už sunaudotą jo kiekį bei pašalintas nuotekas per bendriją sumoka ieškovei. Bendrija nėra vandens vartotoja, todėl ji neprivalo rinkti iš butų savininkų mokesčio už jų butuose suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas, nes už tai ieškovei turi atsiskaityti tiesiogiai jo vartotojai – butų savininkai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sūduvos vandenys“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Ieškovė reiškia ieškinį 1997 m. gegužės 30 d. Sutarties pagrindu, kuri sudaryta su atsakove, nurodant, kad ji yra abonentas. Sutarties 3 punkte numatyta, kad abonentas už suvartotą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas atsiskaito 3.1–3.3 punktuose numatyta tvarka. Sutarties pagrindu ieškovė kas mėnesį atsakovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo sąskaitas faktūras, o ne kiekvienam bendrijos gyventojui individualiai. Be to ieškovė ir bendrijos butų savininkai, kaip įvardija atsakovė, nepalaiko jokių glaudžių santykių, ieškovė nėra sudariusi individualių sutarčių su butuose gyvenančiais asmenimis, todėl ir jokių konkliudentinių veiksmų tarp ieškovės ir butų savininkų nėra ir nebuvo. (duomenys neskelbtini) namo, esančio Marijampolės mieste, gyventojai savo pareigą atsiskaityti su vandens tiekėju vykdo per bendriją. Atsakovės ir ieškovės pasirašyta Sutartis yra galiojanti, atsakovė nėra išreiškusi valios Sutartį pakeisti ar nutraukti, todėl privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Konkliudentiniai veiksmai rodo bendrijos pareigą surinkti mokesčius už šias paslaugas, nes atsakovė iki šiol išrašinėja butų gyventojams sąskaitas už komunalines paslaugas, tame tarpe ir už šaltą vandenį, o tai reiškia, kad atsakovė prisiima ir pripažįsta pareigą rinkti mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas ir privalo pervesti surinktus mokesčius į ieškovės nurodytą sąskaitą. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat pripažino, kad pinigus už šalto vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą iš butų gyventojų renka, tačiau surinktas lėšas panaudoja ne atsiskaitymui su tiekėju, o namo stogo remontui bei namo langų pakeitimui, tai reiškia, jog butų savininkai moka bendrijai mokesčius, tačiau pinigai yra išleidžiami ne pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo iš Bendrijos, kuri yra sudariusi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį su paslaugos teikėju (ieškove). Atsakovė tvirtina, kad galutinis vandens vartotojas yra ne Bendrija, o butų savininkai naudojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo susidariusi skola už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą priteista iš atsakovės - Bendrijos.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė (Bendrija) 1997 m. gegužės 30 d. pasirašė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. 283, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei vandenį (Sutarties 1 p.) ir šalinti nuotekas (Sutarties 2 p.), o atsakovė šios Sutarties pagrindu ir jos 3 p. nustatyta tvarka įsipareigojo apmokėti pateiktas ieškovės sąskaitas kartą per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad pinigus už šalto vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą iš butų gyventojų renka, tačiau surinktas lėšas panaudoja ne atsiskaitymui su tiekėju, o namo stogo remontui bei namo langų pakeitimui, tai reiškia, jog butų savininkai moka bendrijai mokesčius, tačiau pinigai yra išleidžiami ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusią skolą priteisė iš sutarties šalies – atsakovės (Bendrijos), kuri Sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas, tačiau pilnai jų neapmokėjo. Šalių pasirašyta Sutartis yra galiojanti, atsakovė nėra išreiškusi valios Sutartį pakeisti ar nutraukti, todėl privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (CK 6.38 str.). Atsakovės teiginiai, kad butų savininkai konkliudentiniais veiksmais prisiėmė pareigą mokėti už tiekiamą vandenį ir nuotekų šalinimą nenuginčijus šalių sudarytos sutarties yra nepagrįsti.

12. Pažymėtina, kad nors galutinis vandens vartotojas yra ne Bendrija, o butų savininkai, tai yra fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms, tačiau prievolę laisva valia atsiskaityti už tiekiamą vandenį ir šalinamas nuotekas Sutartimi prisiėmė Bendrija, kuriai įstatymai to daryti nedraudžia. Tokios nuomonės laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

13. Apibendrinant išdėstytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas. Teismas vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimtas apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.