Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-01-22 · Administracinė byla Nr. eI-3759-473/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-22
Bylos Nr.
eI-3759-473/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3759-473/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09417-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 22 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. L. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo A. L. 423,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau – Rinkliava), susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 22,86 Eur delspinigių.

Šalies argumentai

Prašyme nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Rinkliavos nuostatai) ir taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 8 punktu, rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

VASA pažymi, kad atsakovas rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tvirtina, kad vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo siunčiami pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.

Nurodo, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro: 22,86 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos reikalavimu ir prašo teismo prašymą pripažinti nepagrįstu.

Teigia, kad jis nėra atliekų turėtojas ir už turimus nenaudojamus 3 butus, t. y. už butus adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neprivalo mokėti rinkliavos mokesčio, nes turimuose butuose visiškai nenaudojo elektros energijos bei kitų komunalinių paslaugų, minėti butai yra nebaigtos statybos name bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimu butus areštavo, uždraudžiant jais naudotis.

Atsakovas teismui papildomai nurodė, kad nepasinaudojo galimybe būti atleistam nuo dalies rinkiavos mokėjimo už atliekų surinkimą. Nurodo, kad tokia galimybe nepasinaudojo, nes nežinojo ir kad vadovavavosi Atliekų tvrakymo įstatymu, pagal kurį atsakovas nėra atliekų turėtojas ir neprivalo mokėti rinkliavos.

Pareiškėja pateikė teismui paaiškinimus į atsakovo atsiliepimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Rinkliavos nuostatų 76 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objektu tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Pažymi, kad pagal Rinkliavos nuostatų 73 punktą rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas nesikreipė su prašymu dėl lengvatos taikymo, nepateikė tai įrodančių dokumentų ir nesudarė galimybės tinkamai ir laiku patikrinti nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo fakto.

Pareiškėjos manymu, atsakovui neįvykdžius pareigos ir laiku nepateikus dokumentų įrodančių nekilnojamojo turto objekto nesinaudojimo fakto, privalo būti taikomas Rinkliavos nuostatų 75 punktas, pagal kurį prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių, kuris nurodo, kad nesinaudojimas teisės aktuose suteiktomis teisėmis įtakoja teisės į lengvatos taikymą praradimą. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas turi prievolę mokėti nustatytą rinkliavą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo A. L. nesumokėtos 423,24 Eur Rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 22,86 Eur delspinigių.

Byloje yra pareiškėjos atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai, priminimai, perskaičiavimų dėl duomenų pasikeitimų detalizacijos, kurie patvirtina susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį.

Iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys Vilniaus miesto savivaldybėje.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės Rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi Rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Atsakovas nurodo, kad jis nėra atliekų turėtojas ir už turimus nenaudojamus 3 butus, t. y. už butus adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neprivalo mokėti rinkliavos mokesčio, nes turimuose butuose visiškai nenaudojo elektros energijos bei kitų komunalinių paslaugų, minėti butai yra nebaigtos statybos name bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimu butus areštavo, uždraudžiant jais naudotis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 papunktis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.). Kaip apskaičiuojama rinkliavos pastovioji ir kintamoji dalys nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Rinkliavų nuostatų 52 punktas. Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Rinkliavos nuostatų 34 punktas). Kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Rinkliavos nuostatų 35 punktas). Pagal 2018 m. kovo 21 d. Rinkliavos nuostatų redakciją, galiojusią iki 2020 m. sausio 1 d., galimybė atleisti nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo nebuvo įtvirtinta. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje Rinkliavos nuostatų redakcijoje numatyta, kad rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis yra taikoma rinkliavos lengvata – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies (Rinkliavos nuostatų 72.1 punktas).

LVAT yra nurodęs, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).

Teismas, vadovaudamasis Rinkliavos nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į LVAT praktiką, konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo.

Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, pažymėta, kad savivaldybė, patvirtinusi nuostatus, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi ar aplinkybe, kad nekilnojamojo turto objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šios objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Savivaldybė taip pat nustatė atleidimo nuo kintamosios rinkliavos dalies tvarką.

Pagal Rinkliavos nuostatų 36 punktą kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (2018 m. kovo 21 d. Rinkliavos nuostatų redakcija). Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis, kad kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus (Rinkliavos nuostatų 76 punktas). Prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių nekilnojamojo turto objektas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šios objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija (Rinkliavos nuostatų 77 punktas).

Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2387-560/2018 apribojo atsakovo disponavimo teisę į jam nuosavybes teise priklausančius butus adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš nekilnojamo turto registro duomenų bazės matyti, kad Vilniaus apygardos teisme atsakovui yra iškelta byla dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Iš į bylą pateiktų uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ duomenų nustatyta, kad atsakovas nekilnojamuose turto objektuose adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., sunaudojo 0 kWh elektros energijos, tačiau nekilnojamojo turto objektu adresu, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., atsakovas sunaudojo 1016 kWh elektros energijos. Taigi, atsakovas naudojosi nekilnojamojo turto objektu, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad atsakovui buvo apribotos teisės disponuoti jo turtu, tačiau jis galėjo minėtus nekilnojamojo turto objektus valdyti ir jais naudotis.

Teismas pažymi, kad Rinkliavos nuostatų 72.2. punktas nustato, kad Rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos taikomas 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies, todėl Rinkliavos mokėtojai, ketinantys pasinaudoti lengvata, turi pateikti atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi. Atkreiptinas dėmesys, kad taikyti lengvatą galima nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos (Rinkliavos nuostatų 74 punktas). Iš to, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems Rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Tačiau prašymą dėl lengvatos taikymo pateikus už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami (Rinkliavos nuostatų 75 punktas). Teismo vertinimu, atsakovui neįvykdžius pareigos ir laiku nepateikus dokumentų įrodančių nekilnojamojo turto objekto nesinaudojimo fakto, privalo būti taikomas Rinkliavos nuostatų 75 punktas, t. y. atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas argumentuoja nekilnojamojo turto baigtumu kaip atleidimo nuo prievolės vykdymo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, nekilnojamieji turto objektai adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nebaigti, jų baigtumas 93 %, tačiau vien tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti rinkliavą. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra numatytas privalomasis pastato baigtumo procentas, kurį pasiekus, nekilnojamojo turto savininkui atsirastų pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Pagal LVAT praktiką, pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-821-520/2021). Taigi, atsakovas turi įvykdyti prievolę pareiškėjai.

Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės vykdymo.

Į bylą yra pateikti visi prievolę pagrindžiantys dokumentai, o atsakovui prievolė mokėti rinkliavą susidarė dėl to, kad atsakovas Vilniaus mieste valdo nekilnojamojo turto objektus ir patenka į rinkliavos mokėtojų apibrėžimą.

Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą vietinę rinkliavą, išskyrus atvejus, kai už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus taikomos šios straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisinės pasekmės, savivaldybės taryba turi teisę nustatyti delspinigius. Pažymėtina, kad delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatyto delspinigių dydžio. Rinkliavos nuostatų 83 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) buvo/yra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 84 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Delspinigių dydis yra apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavos nuostatų 86 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).

MAĮ 99 straipsnyje nustatyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis. Paskutinį kartą delspinigių dydis yra nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084, ir yra 0,03 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y., kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus miesto savivaldybėje, atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojas, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį būtų sumokėjęs ar kad jis būtų visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė įstatymuose nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas priteisti delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvienos pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir patenkinamas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos VASA prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius tenkintinas, pareiškėjai iš atsakovo A. L. 423,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 22,86 Eur delspinigių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo A. L. ( gim. (duomenys neskelbtini)), 423,24 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus dvidešimt keturis euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir 22,86 Eur (dvidešimt du eurus ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė