Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. R. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. R. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. liepos 1 d. įsimylėjo merginą, su kuria susipažino turguje. Jų santykiai truko tris dienas. Pareiškėjas su draugu nutarė eiti su mergina susitikti. Teigė, kad susipažinęs, sužinojo, jog mergina turi du brolius, kurie dirba pamainomis, tačiau tiksliai nežinojo, kur. Nurodė, kad pareiškėjo draugas pasiliko toliau, o pareiškėjas nuėjo į merginos namus. (Duomenys neskelbtini). Grįžo pas draugą į automobilį ir sakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur viešbutyje 2021 m. liepos 4 d. sulaukė skambučio iš pareiškėjo mamos, kad (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tokios sumos neturi, o tie žmonės priklauso grupuotei ir teigė, kad (duomenys neskelbtini). Nurodė sutaręs su vedliu, jam sumokėjo 6 500 dolerių. Sumą surinkti padėjo mama, kuri 2021 m. liepos 7 d. rezervavo bilietus, ir pasakė, kad lėktuvas išskrenda liepos 14 d. Atskridus, vedlio padėjėjas nusprendė atvesti pareiškėją į Lietuvą. Teigia, kad buvo (duomenys neskelbtini).

7. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė jį patenkinti.

11. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Mano, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas, o pareiškėjas skunde nenurodė, taip pat Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

14. Migracijos departamentas pažymėjo, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė. Nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Tokios aplinkybės patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, atliko išsamų pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos individualios pareiškėjo aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II.

22. Teismas vertino, kad atsakovas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės būti išklausytas nagrinėjant jo skundą Komisijoje, nėra svarbi nagrinėjamu atveju, nes ši teisė – pasisakyti asmeniškai – jam buvo sudaryta nagrinėjant šią administracinę bylą teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas ir vertėjas ir kuria pareiškėjas pasinaudojo.

24. Dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pažymėjo, kad šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kad turėtų būti taikomas Kriterijų tvarkos 5 punktas, todėl šiuo atveju adekvačiu laikė Kriterijų tvarkos 44.3.1 papunktyje nustatytą 2 metų draudimo laikotarpį. Taip pat pakeitė Migracijos departamento Sprendimo dalį ir nustatė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamą Sprendimą, išskyrus keistinas jo dalis, laikė teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Tais pačiais argumentais teisėtu ir pagrįstu laikė ir Komisijos Sprendimą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39990 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 6K-2236, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, paminėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

39. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

42. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme, susijusia su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose ir teismo posėdyje, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, abstraktūs, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Prieglobsčio prašytojas pasakodamas savo istoriją painiojosi. Pasakojimo pradžioje teigė, kad jis su mergina buvo jos namuose, iššoko pro langą, vėliau, kad lauke, pavėsinėje. Kokiu būdu jis sulaukė grasinimų – neįvardijo, pasakojo, kad paskambino jo motina, kuri išsigandusi (duomenys neskelbtini) sakė, kad dabar jų visai šeimai gresia pavojus. Kaip (duomenys neskelbtini) irgi neįvardijo. Pradžioje tariamą persekiotoją įvardijo (duomenys neskelbtini), kurie priklauso (duomenys neskelbtini), vėliau užsiminė apie gentį, kuriai priklauso, kad ji labai religinga ir nepritaria (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nežino nei tariamo persekiotojo vardo, pavardės, nei kokioms karinėms grupuotėms jie priklauso. Migracijos departamentui aiškinantis papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo lakoniškai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų. Pareiškėjo pasakojimas turi trūkumų, keliančių abejonių dėl jo tikrumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas yra gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini) ir puikiai žino šios šalies papročius ir tradicijas, todėl tikėtina, kad taip pat žino, kokios pasekmės ir grėsmės gali kilti po (duomenys neskelbtini). Remdamasis kilmės valstybės informacija, Migracijos departamentas nustatė, jog (duomenys neskelbtini).

46. Remdamasis kilmės valstybės informacija, Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad kai siekiama atkeršyti už šeimos garbės pažeminimą / suteršimą, pagrindinė auka yra moteris, kuri, jos šeimos įsitikinimu, įvykdė šį garbės nusižengimą. Kartais žudomas ir vyras, kuris kartu su moterimi įvykdė garbės nusižengimą, tačiau tai yra reti, pavieniai atvejai. Garbės nusižengimų atvejais siekiama išvengti kraujo keršto konflikto ir galimų tolimesnių pasekmių, dažniausiai stengiamasi susitarti ir kompensuoti nuostolius pinigais arba kitais būdais tam, kad konfliktas būtų išspręstas civilizuotai. (Duomenys neskelbtini) vyrai dažniausiai žudomi tada, kai kritikuoja religiją arba yra homoseksualūs, paprastai vyrai nežūsta dėl garbės, o jeigu taip atsitinka, dėl to sutaria šeimos, gentys, o vyrai dėl tokios grėsmės gali kreiptis į policiją. Taigi, pareiškėjo pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą kritiškai vertinti prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumą bei nesant kitų pasakojimą pagrindžiančių įrodymų, negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas kilmės šalyje gali patirti grėsmę sveikatai, gyvybei ar laisvei, o jo pasakojimas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu įrodymu. Pareiškėjo nurodytas tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini), nėra valstybinis subjektas. Be to, prieglobsčio prašytojui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygojamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) gresia arba grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Kadangi nagrinėjamu atveju „višiskai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nebuvo įvykdyta, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

47. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, byloje nenustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Remiantis EPPB ataskaitos (gairių) duomenimis, matyti, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų įtrauktas į kraujo kerštą ar nukentėjęs nuo kraujo keršto, jis nėra pažeidžiamas asmuo, darbingo, jauno amžiaus vyras. Pareiškėjas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), jam žinomi vietiniai papročiai ir kultūra, todėl šios individualios pareiškėjo savybės nesuponuoja būtinybės suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju buvo išsamiai įvertinta aktuali EPPB skelbiama informacija apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Migracijos departamento sprendime. 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį pareiškėjo kilmės valstybėje, juolab, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

49. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamento Komisija jo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 222 punktą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagrįstai padarė išvadą, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių yra būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, todėl pagrįstai atsisakyta pareiškėjo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko pėsčiomis, neleistinoje vietoje, ne per pasienio punktą, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo jo atvykimo tikslas, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas – 2 metai – yra proporcinga ir pateisinama priemonė, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

51. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

52. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. A. R. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.