Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka sprendė dėl iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) gautos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistosios V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu V. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta 60 parų arešto bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 29 d. buvo gauta 2024 m. balandžio 26 d. Tarnybos atsiųsta pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje nurodoma, teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. S. yra 114,17 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas pažymi, kad Tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo nėra suformuluotas joks prašymas, t. y. ko siekiama tokios pažymos teikimu. Net vertinant, jog Tarnyba siekia išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo už advokato Eugenijaus Karažino suteiktą antrinę teisinę pagalbą ginant V. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1- 191-859/2024, toks prašymas negali būti tenkinamas dėl žemiau dėstomų motyvų.

Pirma, Tarnyba prašymą iš advokato gavo tik 2024 m. balandžio 16 d., t. y. jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio paskelbimo. Teisminėje praktikoje, išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos; tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose bylos nagrinėjimo metu, vėliau pateiktas prašymams dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo) laikytinas pavėluotu ir negali būti patenkintas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-1020/2022). Nagrinėjamu atveju, prašymas nebuvo pateiktas ir Vilniaus apygardos teismui, dėl ko šio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų iš nuteistosios priteisimo. Taigi pirmosios instancijos teismui prašymo pateikimas 2024 m. balandžio 26 d. yra nesavalaikis.

Antra, į Tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo šioje baudžiamojoje byloje buvo kreiptasi BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi buvo sprendžiamas suėmimo klausimas, dėl ko jai galimybės gintis pačiai buvo suvaržytos, t. y. 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi teismui pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamosios paieška bei paskirtas suėmimas, nenustatant termino. Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta 2024 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuspręsta palikti galioti 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo kaltinamosios laikinojo sulaikymo 2024 m. vasario 10 d.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo iš nuteistosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.