Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir vykdomosios bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“ ir antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Pareiškėja prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip numatyta CPK 336 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad šalys, pateikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, įvertinęs byloje esančią medžiagą, tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, nepasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnyje, pareiškėjos prašymas pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mirusios I. Ž. prievolė prašyme nurodytai kreditorei AB ,,Klaipėdos energija“ (civilinės bylos Nr. eL2-10303-824/2019) pasibaigė dėl mirties fakto, ir nutraukti vykdymo procesą (vykdomosios bylos Nr. 0005/19/01591) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu paliktas nenagrinėtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Taigi byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, palikdamas pareiškėjos prašymą nenagrinėtą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10303-824/2019, juo iš skolininkės I. Ž. kreditorei AB ,,Klaipėdos energija“ priteista 328,26 Eur skola, 12,60 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 340,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 4 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/19/01591 medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus skolininkei I. Ž. 2022 m. birželio 16 d. patvarkymu pradinė skolininkė I. Ž. pakeista į naująją skolininkę T. Ž.; ji, Testamentų registro duomenimis, 2021 m. vasario 11 d. priėmė palikėjos I. Ž. palikimą.

9. Pareiškėja T. Ž. pateikė teismui prašymą pripažinti prievolę pasibaigusia Civilinio kodekso 6.128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ir vykdomąją bylą nutraukti. Taigi pareiškėja iš esmės siekia, jog, pripažinus, kad I. Ž. prievolė kreditorei pasibaigė skolininkei I. Ž. mirus (CK 6.128 straipsnio 1 dalis), vykdomoji byla būtų nutraukta.

10. CK 6.128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkui mirus prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Be to, CK 6.129 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Civilinis kodeksas numato ir kitų prievolės pasibaigimo pagrindų: pavyzdžiui, kai prievolė tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), šalių sutarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis), kt.

11. Vykdymo proceso veiksmus (CPK VI dalis, 583-817 straipsniai), įskaitant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, atlieka ne teismas, o antstolis (CPK 584, 586, 587, 588, 634, 650 straipsniai). CPK 613 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Pavyzdžiui, CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 straipsnio 1 dalis). CPK 643 straipsnio, reglamentuojančio skolininko teises, 5, 6 punktuose nurodyta, kad skolininkas vykdymo procese turi teisę apskųsti antstolio veiksmus, pareikšti prašymus.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nutraukti vykdomąją bylą dėl fizinio asmens mirties, taigi tokio klausimo nagrinėjimas priskirtinas antstolio kompetencijai.

13. Susipažinus su teismui pateikta vykdomosios bylos Nr. 0005/19/01591 medžiaga, nustatyta, kad 2022 m. birželio 29 d. prašymo teismui padavimo metu pareiškėja prašymo antstolei dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir vykdymo proceso nutraukimo pateikusi nebuvo, antstolė tokio prašymo nesprendė, pareiškėja skundo antstolei dėl jos atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus nepateikė, taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nesikreipė į antstolę su prašymu dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir nepasinaudojo CPK numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tik nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, neveikimo ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio nagrinėjimui nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 510 straipsnis), teismas galėtų įvertinti tokio prašymo ir antstolės veiksmų neatlikimo pagrįstumą.

14. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apeliantės pareiškimą palikdamas nenagrinėtą, priėmė teisingą procesinį sprendimą: apeliantė nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tai yra nesikreipė į vykdomąją bylą vykdančią antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo pareiškime nurodytu pagrindu.

16. Apeliantė nurodo, jog teismas yra šališkas, neteisingas ir suinteresuotas neginti pareiškėjos teisių, pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė į teisingą ir nešališką teismą, nesuteikta teisė pasinaudoti advokato pagalba, teisė pareikšti teisėjai nušalinimą. Pareiškimą palikus nenagrinėtą, pareiškėjos nuomone, buvo pažeistos jos konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir gintis nuo neteisėtų veiksmų. Bylą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesigilindamas į aplinkybes, buvo šališkas, neteisingas, melavo nutartyje, nesilaikė proceso reikalavimų ir Konstitucijos.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ankstesnėje nutarties dalyje nurodyti pareiškėjos teiginiai iš esmės vertintini kaip subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais argumentais, kuo šiuo atveju pasireiškia proceso teisės normų pažeidimas. Pareiškėja apskritai nenurodo jokių konkrečių procesinių šios konkrečios nutarties trūkumų. Jei pareiškėja manė, jog teismas buvo šališkas, ji turėjo teisę pareikšti bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja tokia teise pasinaudojo: Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas. Tai paneigia pareiškėjos argumentą, jog ji neturėjo galimybės pasinaudoti teise pareikšti teismui nušalinimą. Be to, jei pareiškėja mano, jog jai byloje turėtų atstovauti profesionalus atstovas, ji pati gali pasirinkti atstovą ir sudaryti su juo sutartį dėl atstovavimo arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atstovo dalyvavimas tokio pobūdžio byloje nėra būtinas, taigi teismas nesaistomas pareigos užtikrinti privalomą pareiškėjos atstovavimą. Pasisakydamas dėl to, jog byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Teismas turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju, jos nuomone, buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Taigi tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atitinka proceso reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio bylos nagrinėjimui.

18. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai apeliantės prareiškimą dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia ir vykdomosios bylos nutraukimo paliko nenagrinėtą, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.