- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- 1-74-799/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28206-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Civilinis ieškovas
- K. Č.
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "M." darbų brigadininku, teistas 2014-07-10 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 18 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., 2021 m. rugpjūčio mėn. 13 d. apie 8.20 val., Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) prie namo, pažymėto Nr. 34, vairuodamas UAB ,,M. S." priklausantį automobilį ,,Volkswagen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų) ir 114 punkto reikalavimus (Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams), t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.82 promilės girtumas), važiuodamas atbuline eiga partrenkė pėsčiąjį K. Č. ir jį sužalojo.
?Šie A. K. padaryti KET pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. K. Č. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl odos nubrozdinimo kaktoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairės akies sumušimo su odenos plyšimu, kraujo išsiliejimu į akies priekinę kamerą, stiklakūnį.
Šalies argumentai
A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad dirba statybos bendrovėje UAB "M.". Įvykio metu dirbo renovuojant pastatą Tauragės mieste. Įvykio dieną atėjo kolega ir paprašė pervairuoti bendrovei priklausantį autobusiuką, stovėjusį prie namo Nr. 34. Jis sėdo už mikroautobusiuko "Volkswagen“ vairo, o jo kolega sėdėjo keleivio vietoje. Jis atbuline eiga važiavo iš kiemo, nes apsisukti nebuvo galimybės. Prieš sėsdamas vairuoti automobilio matė, kad jokių žmonių įvažiavimu nėjo. Autobusiukas stovėjo ties antra laiptine, skaičiuojant nuo mokyklos stadiono. Jis pavažiavo nedidelį atstumą ir pajuto, kad kažką galinė dalis palietė ir sustojo. Jis važiavo labai lėtai, kadangi įvažiavime buvo pastatyti automobiliai. Likus keletui metrų iki susidūrimo, jis padarė manevrą dešiniau, kad nekliudyti automobilio, stovėjusio įvažiavimo kairėje pusėje, t. y. padarė manevrą link namo Nr. 34. Tik pajutęs, kad kažką prilietė, iš karto sustojo, užgesino automobilio variklį ir išlipo pažiūrėti. Pamatė klūpantį ant kelių senyvą vyriškį. Jis jam padėjo atsistoti ir jo atsiprašė. Po galine mikroautobuso dalimi buvo palindęs krepšys ant ratukų. Jis jį ištraukė. Senolis pasiėmė telefoną ir skambino sūnui. Kas pirma atvažiavo, tai yra ar greitoji medicinos pagalba ar policija, neprisimena. Atvykus policijai, jis įpūtė 0,82 promilės. Tą dieną buvo negėręs alkoholio, bet dieną prieš įvykį vartojo alkoholį. Gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Nukentėjusiojo pareikštas 20000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo per didelis. Nukentėjusiajam pats savanoriškai pašto perlaida išsiuntė 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
A. K. kaltė, be jo visiško kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis K. Č. parodė, kad 2021-08-13 apie 8 val., išėjo iš savo namų (duomenys neskelbtini). Išėjo apsipirkti į turgų. Išėjęs iš savo namo 2 laiptinės, skaičiuojant nuo Dariaus ir Girėno gatvės, dešine ranka tempė vežimėlį, skirtą prekėms susidėti, o kaire ranka ėjo pasiramsčiuodamas lazda. Išėjęs iš laiptinės pasižiūrėjo, ar prie namo esančiu įvažiavimu nuo M. M. mokyklos stadiono pusės neatvažiuoja automobilis. Joks automobilis nevažiavo, nepastebėjo, kad automobilis būtų stovėjęs įvažiavime. Jis eidamas įvažiavimu išgirdo automobilio variklio garsą ir suprato, kad atvažiuoja nuo stadiono pusės automobilis. Atsisukęs pamatė automobilį, atstumas iki jo buvo nedidelis. Jis paspartino žingsnį, kad pasitraukti iki praplatėjimo ties pirma laiptine, tačiau nespėjo. Norėjo pasitraukti iš važiuojamosios dalies, jis ėjo palei bordiūrą, tačiau namas yra renovuojamas ir gėlyno vietoje yra sudėtos statybinės medžiagos. Pajutęs, kad automobilis kliudė vežimėlį, pasitraukė link namo, arti bordiūro, tačiau pajuto smūgį į dešinį šoną. Nuo smūgio nugriuvo, paleido vežimėlį ant ratukų. Negali pasakyti, ar iš pradžių griuvo visu kūnu ir veidu trenkėsi į asfaltą, ar iš pradžių suklupo ant kelių ir po to nugriuvo. Nugriuvęs pamatė, kad guli važiuojamojoje dalyje ties pirmos laiptinės rūsio durimis, skaičiuojant nuo Dariaus ir Girėno gatvės. Matė, kad automobilis stovėjo galine dalimi į jį, stovėjo skersai įvažiavimo, jis buvo nugriuvęs tarpe tarp automobilio galinės dalies ir bordiūro apie 0.80 m atstume. Smūgis buvo didelis. Jis pats atsikėlė į kažką įsikibęs. Netrukus kažkuris išlipęs iš automobilio priėjo prie jo ir pasakė " ko tu vaikštai". Netrukus atvyko medikai. Jis savo mobilų telefoną laikė švarko dešinėje kišenėje. Išsitraukęs telefoną paskambino sūnui V. Č. Paskambinęs pasakė, kad partrenkė automobilis ir nemato. Telefono skambindamas jau nematė, tik pirštais liesdamas surinko sūnaus numerį, nes telefono mygtukai yra jam pritaikyti. Jis po ankstesnės akies traumos nematė dešine akimi, o kairės akies gydėsi kataraktą. Jis kaire akimi matė, tačiau tik stambesnius daiktus. Medikai jį nugabeno į Tauragės ligoninę, po to į Kauno klinikas. Ten buvo operuota kairė akis. Medikai jam pasakė, kad trūkęs kairės akies obuolys ir bus sunki operacija. Operacija truko 4 valandas, po operacijos regėjimas neatsistatė. Ligoninėje gydymas truko 11 dienų. Galvos kairė pusė tebėra skaudi, grįžęs iš ligoninės negalėjo gulėti ant dešinio šono, skaudėjo kairė ranka ir koja. Jis pats nematė išorinių sužalojimų, bet grįžus į namus namiškiai sakė, kad yra kraujosruvos apie akis, kairėje rankoje ir kojoje. Medikai teigė, kad regėjimas neatsistatys, liks aklas. (I t. b.l. 44-46)
Liudytojas V. Č. parodė, kad jo tėvas K. Č. 2021-08-13 nukentėjo eismo įvykio metu, jį kliudė automobilis ir sužalojo. Jo tėvas judėjo pats, jokios vaikštynės nenaudojo, eismo įvykio metu taip pat eidamas vaikštynės nenaudojo, tik su savimi turėjo lagaminą ant ratukų. Jis ėjo apsipirkti, lagaminą ant ratukų naudodavo, kadangi lengviau būdavo gabenti pirkinius. Apie tai, kad jo tėvas nukentėjo eismo įvykio metu pranešė pats tėvas iš savo telefono ir jis netrukus atvyko į įvykio vietą. Jau buvo atvykusios policijos pareigūnės ir greitoji medicinos pagalba. Medikai tuo metu apžiūrinėjo jo tėvą. Jo tėvas sėdėjo ant sukrautų šiltinimo medžiagų krūvos, šalia tėvo buvo pastatyti ratukai su lagaminu, kurį jis paėmė ir nunešė į tėvų butą. Ratukai nebuvo apgadinti. Jis juos pateikė tyrėjai apžiūrėti. Jo tėvas K. Č. nukentėjo eismo įvykio metu ir buvo sužalotas - buvo sužalota akis ir liko aklas. Jis dėl to labai išgyvena, kadangi dėl to yra priklausomas nuo šeimos narių, nes negali pats pasirūpinti. Iki to įvykio, nors ir buvo garbingo amžiaus, pats savimi pasirūpindavo. Šiuo metu jam reikalinga visiška slauga, reikalinga gaminti jam maistą, prausti, bei atlikti kitus slaugos darbus. Visą tėvo priežiūrą atlieka jis. Po eismo įvykio pablogėjo tėvo ir emocinė savijauta, kadangi jis blogai jaučiasi, kad pats negali savimi pasirūpinti. (I t. b.l. 130-132, 134-135, 150-152)
Liudytojas A. R. parodė, kad jis dirba UAB ,,M. statyba" plataus profilio statybininku. Dirba prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, renovacijos, o A. K. dirba toje pačioje įmonėje, bet prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), renovacijos. Jis atėjo pas A. K. ir jie turėjo pasikeisti automobiliais. Jis norėjo pasiimti automobilį ,,Volkswagen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jam turėjo duoti automobilį ,,Ford Transit". Abu automobiliai priklauso UAB ,,M.". A. K. atsisėdo prie automobilio ,,Volkswagen" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o jis atsisėdo į keleivio vietą priekyje ir jie turėjo važiuoti prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėto namo jie turėjo apsikeisti automobiliais. A. K. pradėjus važiuoti jis matė, kad jis pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis pats į veidrodėlius nežiūrėjo. Kai A. K. pradėjo važiuoti jis išgirdo triukšmą. Po to jie išlipo iš automobilio, nuėjo prie automobilio galo ir pamatė, kad prie automobilio galo ant kelių klūpi vyresnio amžiaus vyriškis, jo „vaikštynė" (kurią jis stūmė eidamas, kaip suprato vėliau) buvo palindusi po automobiliu. Senoliui kraujavo iš kaktos srities ir buvo kraujuota po dešinės pusės akimi. Eismo įvykio metu prie namo dirbo ir kiti darbininkai, tačiau jis nežino ar jie matė eismo įvykį. Po to buvo iškviesti medikai. Jis nesupranta kaip taip staiga atsirado ant važiuojamosios dalies žmogus, nes lipant ir pradėjus važiuoti bent jis jo nepastebėjo. (I t. b. l. 124-126 )
Iš 2021-08-13 Tauragės AVPK veiklos skyriaus tyrėjos A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusysis K. Č. paaiškino, jog norėjo pereiti kelią ir jį partrenkė autobusas. A. K. įvykio vietoje pripažino vairavęs automobilį „Volswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga partrenkęs vyriškį. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu A. K. nustatytas lengvas – 0.82 promilės girtumo laipsnis. (I t. b.l. 5)
2021-08-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) namo kieme. (I t., b.l. 12-19)?
Iš 2021-08-13 Transporto priemonės aprašo matyti, kad po kelių eismo įvykio automobilio VW CRAFTER valt. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nėra. (I t. b. l. 27)?
2021-08-14 Daktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio VW CRAFTER vals. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (I t. b. l. 20-25) Po apžiūros automobilis gražintas bendrovei „M.“ pagal pakvitavimą (I t. b. l. 37)
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis VW CRAFTER vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kelių eismo įvykio metu buvo draustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. (I t. b. l. 36-37)
Iš 2021-09-01 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. Č. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, poodinės raujosruvos akių vokuose, kairės akies sumušimas su odenos plyšimu, kraujo išsiliejimu į akies priekinę kamerą, stiklakūnį. Iki traumos kairės akies rega 0,03, kairės akies pradinė katarakta, platus gelsvas randas geltonojoje dėmėje, kairės akies hipertenzinė sklerozinė retinopatija, kairės akies tinklainės centrinė degeneracija. 2021-09-13/2021-09-21 nustatytas aklumas kaire akimi. Nuo 2015 m. aklas ir dešine akimi po akies traumos. Atsižvelgiant į tai, kad iki traumos, įvykusios 2021-08-13, K. Č. kairės akies rega buvo 0,03, taip pat, diagnozuota kairės akies pradinė katarakta, platus gelsvas randas geltonojoje dėmėje, kairės akies hipertenzinė sklerozinė retinopatija, kairės akies tinklainės centrinė degeneracija, po traumos rega – 0, jis neteko 10 % (dešimt procentų) pastovaus bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų sveiktos sutrikdymą. (I t. b. l. 65-67)
2021-08-18 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu į bylą pateiktas dėvėtas lagaminas ant ratukų (pirkinių krepšys ant ratukų). (I t. b.l. 137-139)
2021-08-18 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota pirkinių krepšio su ratukais apžiūra. Apžiūrint rėmą ir krepšį apgadinimų nenustatyta (I t. b.l. 140-144) Po apžiūros lagaminas (krepšys) ant ratukų grąžintas pagal pakvitavimą nukentėjusiojo atstovui V. Č. (I t. b.l. 146)
A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, be jo prisipažinimo, patvirtinta nukentėjusiojo K. Č. ir liudytojų A. R., V. Č. parodymai, tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenys, specialisto išvada, kas patvirtina, kad A. K., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam K. Č. padaryti kūno sužalojimai – odos nubrozdinimas kaktoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairės akies sumušimas su odenos plyšimu, kraujo išsiliejimu į akies priekinę kamerą, stiklakūnį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį.
A. K. padarė neatsargų nusikaltimą, teistas, teistumas išnykęs (I t. b.l. 133-134), administracine tvarka baustas (II t. b.l. 1-2), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (II t. b.l. 75). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje pateiktas A. K. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio pagrindais ir jo atidavimo pagal laidavimą G. D..
Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Atsižvelgiant į A. K. charakterizuojančius duomenis, į tai, padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltę ikieisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, gailėjosi, išnykus ankstesniam teistumui yra laikomas neteistu, atlygino dalį nukenėjusiajam neturtinės žalos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas A. K. būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar piktybiškai pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas elgesys, todėl gali būti A. K. atžvilgiu taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.
Byloje pateiktas A. K. tetos G. D. prašymas, kuriame ji sutinka būti A. K. laiduotoja ir prašo A. K. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir A. K. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas neatsargus, už jį skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės. G. D. yra A. K. teta, su kuria A. K. palaiko glaudžius santykius, ji būdama pensijinio amžiaus dirba, dažnai susitinka su A. K. ir jau kalbėjo apie eismo įvykį bei gali daryti jam įtaką. Duomenų, kad G. D. būtų bausta ar teista, nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ji pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką A. K. ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Įvertinęs A. K. ir laiduotojos G. D. asmenybes, jų tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką A. K., teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad A. K. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
Pilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (LR BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Nagrinėjamu atveju įvertinus A. K. asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką būnant neblaiviam, KET nuobaudų buvimą, kilusius padarinius, teismas taiko baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis K. Č. prašė iš civilinio atsakovo draudimo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo ir A. K. priteisti 20000 Eur neturinę žalą (I t. b. l. 106-107). Nukentėjusysis K. Č. ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jis patyrė stiprų šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, baimę bei fizinį skausmą. Buvo gydomas ligoninėje, tačiau sužalotos akies išgelbėti nepavyko. Anksčiau jis buvo praradęs regėjimą viena akimi, o po eismo įvykio liko aklas. Patirtas stresas, dvasiniai išgyvenimai turės įtakos gyvenimo kokybei, nes jis be kito asmens pagalbos savęs negali apsitarnauti.
Byloje nustatyta, kad KET pažeidimus A. K. padarė vairuodamas UAB MNTO statyba priklausantį automobilį „Volkswagen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale.
Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. Č. dėl sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus, todėl patyrė neturtinę žalą. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam K. Č. atlygino 3200 Eur neturtinės žalos (II t. b. l. 48-52, 57), A. K. atlygino 400 Eur neturtinės žalos (II t. b. l. 76). Viso atlyginta nukentėjusiajam 3600 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusįjį atstovaujantis V. Č. palaikė ieškinį likusioje dalyje dėl 16400 Eur neturtinės žalos ir prašė ją priteisti iš civilinių atsakovų. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atlyginęs nukentėjusiajam 3200 Eur neturtinės žalos, likusioje dalyje civilinį ieškinį prašo atmesti.
Neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti fikcija, jis yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis kompensacijos sulauktų ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinta nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinama ne tik pats sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl netyčinių A. K. veiksmų, kuris kaltę pripažino ir savanoriškai nukentėjusiajam atlygino 400 Eur neturtinės žalos, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė.
Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad K. Č. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009, Nr. 2K-168-511/2018). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Bylos aplinkybės liudija, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam K. Č. padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiojo rašytiniai parodymai, ieškinyje nurodytos aplinkybės, specialisto išvada tai pagrindžia. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertina ne tik padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, bet ir nukentėjusiojo padėtį, jo gyvenimo kokybę iki eismo įvykio. Nors nukentėjusiojo atstovas V. Č. byloje nurodė, kad jo tėvas nukentėjusysis K. Č. viena akimi matė gerai ir gyveno be kitų pagalbos, tačiau bylos duomenys liudija ką kita. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysys garbingo amžiau – 93 metų ir iki eismo įvykio dešine akimi buvo visiškai aklas, o kairės akies rega buvo – 0,03, kas skirtingų medicinos šaltinių duomenimis yra riba, nuo kurios asmuo laikomas aklu, nukentėjusysis naudojosi jam specialiai pritaikytu telefonu. Šie duomenys parodo, kad ir iki eismo įvykio nukentėjusysis negalėjo visiškai savarankiškai gyventi ir turėjo nuolat gauti kitų asmenų pagalbą. Vertinamas ir paties nukentėjusiojo elgesys prieš eismo įvykį. Nukentėjusysis, turėdamas itin prastą regėjimą ir norėdamas pereiti kieme kelią, išėjo į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, patyrė akies operaciją siekiant išsaugoti turėtą regėjimą. Neabejotinai nukentėjusysis patyrė išgvenimus dėl to, kad net ir turėto labai silpno regėjimo išsaugoti nepavyko ir dėl to jo gyvenimo kokybė pasikeitė. Nors ir nustatyta, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis pradao 10 procentų darbingumo, tačiau pasekmės yra negįžtamos – tapo aklas. 2021-10-07 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinis skyrius sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė K. Č. nuo 2021-09-24 neterminuotai vidutinių specialiųjų poreikių lygį (II t. b.l. 68). Iš 2021-10-08 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. Č. nuo 2021-10-01 neterminuotai skirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija po 132 Eur mėnesiui. (II t. b.l. 71). Atsižvelgiant į ansčiau nurodytas asplinkybes nukentėjusiojo K. Č. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nustatytinas jam padarytos neturtinės žalos dydis 5000 Eur, kuris pakankamas patirtiems išgyvenimams kompensuoti ir atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas K. Č. atlygino 3200 Eur neturtinės žalos, A. K. atlygino 400 Eur neturtinės žalos. Viso nukentėjusiajam atlyginta 3600 Eur neturtinės žalos. Likusi neatlyginta 1400 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam priteistina iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Civilinis ieškinys likusioje dalyje atmestinas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą K. Č. atstovavo advokatas P. R. pagal 2021-12-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. (8.3 Mr) TP-21-T-1578-11844 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (II t. b. l. 100-101). Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam suteikta teisinė pagalba įvertinta 370,50 Eur. (II t. b. l. 43, 44-45). Šios išlaidos yra adekvačios proceso trukmei, civilinio ieškinio parengimo sudėtingumui, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,
nusprendė:
A. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. D. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausti A. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo K. Č. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam K. Č.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. K. valstybės naudai 370,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) turėtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. Č..
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“; Nr.LT74 740000000872 3870, esančią „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti A. K., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.