Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2026 m. balandžio 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1991 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) 1999 m. rugsėjo 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, dalinai pridėti 1 metai pagal 1991 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendį ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2003 m. spalio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 10 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 29 d.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, nusikalstama veika pagal 1999 m. rugsėjo 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 1991 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2006 m. kovo 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

4) 2007 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. kovo 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 11 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2016 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 15 MGL bauda.

2018 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta 15 MGL bauda pakeista į 7 parų areštą;

6) 2021 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta 80 MGL bauda;

7) 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 80 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2025 m. rugsėjo 12 d., apie 00 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), išlauždamas saugomo pastato, priklausančio uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, užrakintas duris bei sugadindamas įėjimo į pastatą durų įeigos kortelių skaitytuvą, 250 Eur vertės, durų magnetinę spyną, 141,70 Eur vertės, ir taip įsibrovęs į pastato vidų, pastato viduje sugadino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 4 durų lenteles, bendros 50 Eur vertės, laiptinės turėklą, 150 Eur vertės.

Be to, S. K. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, pasikėsino pagrobti svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akvariumo filtravimo sistemą, 200 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – suveikus pastato signalizacijai, atvykus apsaugos darbuotojui bei policijos pareigūnams ir jį sulaikius.

Kaltinamasis S. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino. Vogti nenorėjo, bet taip gavosi, kadangi įvykio metu buvo arba neblaivus, arba apsvaigęs, įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Pamena tik tiek, kad kaltinime nurodytą dieną ėjo iš draugų, tuo metu lijo, todėl sumąstė nueiti į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą. Neatsimena, ką darė pastato viduje, kodėl bandė pavogti akvariumo filtrą, filtro jam nereikėjo. Gali būti, kad įvykio metu ne vienas buvo, nes kažkas jam lyg ir pasiūlė eiti į pastatą. Tačiau dėl to nėra įsitikinęs, gal tik pasirodė jam. Taip pat atsimena, kad pastato viduje nusirengė striukę, susuko į ją telefonus ir juos paslėpė. Klausė ikiteisminio tyrimo tyrėjos, kokio dydžio žala buvo padaryta ir kaip ją atlyginti. Nežino, kur kaltinime nurodyta dieną ėjo, galimai ėjo kur nors pasislėpti nuo lietaus.

Nors apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neneigė savo kaltės, jog galėjo padaryti pareikštame kaltinime jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vis dėlto, atsižvelgus į kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog S. K. įvykio aplinkybių nepamena dėl jo būsenos įvykio metu (galimai buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų), dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas (Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad kai nuvyko į įvykio vietą, kaltinamasis jau buvo sulaikytas, iš pažiūros atrodė neblaivus. Buvo gautas pranešimas, kad kaltinime nurodytu adresu suveikė apsaugos signalas, kadangi asmuo įsibrovė į patalpas. Apsauga įsibrovėlį sulaikė viduje. Pastate yra didelės patalpos, jame įsikūrusios įmonės, ofisai. Iš apgadinto turto atsimena tik apgadintas duris, o įsibrovėlis buvo sulaikytas pirmo aukšto fojė, jis buvo vienas. Įvykio vietoje apie įvykį pranešęs pareiškėjas nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo kameras pamatė, kad įsibrovėlis darinėjo stalčius, patalpų duris ir bandė iš spintelės paimti akvariumą ir jo filtravimo sistemą. Pareiškėjas minėjo, kad tas pats asmuo jau ne pirmą kartą braunasi į šias patalpas, tik tai buvo pirmas kartas, kai pavyko jį sugauti. Vaizdo įrašuose aiškiai matosi, kaip kaltinamasis lenda į spintą. Pareiškėjas sakė, kad kaltinamasis bandė pavogti akvariumo filtravimo sistemą, buvo nulaužta viena informacinė lentelė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Š. S. parodė, kad maždaug dvi-trys savaitės iki nagrinėjamo įvykio kaltinamasis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus pamatė, jog tuo metu durys buvo nepilnai užsidariusios, žmogus prasmuko, ir nuėjo į ketvirtą aukštą, kuriame vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Po šito įvykio įspėjo kai kuriuos nuomininkus, apsaugos įmonę, kad reikia sugauti šį asmenį. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vėl bandė įeiti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Suveikus apsaugai pasakė apsauginiams, kad lauktų kol atvažiuos jis (Š. S.). Atvažiavus prie pastato buvo matoma, kaip kaltinamasis bando įsilaužti į pirmo aukšto patalpas. Apsaugos darbuotojai jį sulaikė, buvo iškviesta policija. Buvo sugadintos įėjimo durys, įeigos kortelės skaitytuvas, durų magnetinė spyna, nulaužtos keturios durų lentelės, turėklas nuspirtas, o pas bendrasavininkus buvo išlaužta jų spyna. Akvariumo filtravimo sistema buvo naudojama su veikiančiu akvariumu, filtravimo sistema buvo išplėšta ir pasidėta išsinešimui. Jeigu būtų vandalizmo aktas, būtų išplėšta, numesta, o ne padėta tvarkingai, gražiai, suvyniojus laidą, šalia. Po akvariumu buvo daugiau dalykų, bet smulkių, jūrinės kriauklės, dar kažkas, buvo kaltinamajam iš kišenių ištraukta. Kaltinamasis buvo girtas, apsimetinėjo, kad vieną kriauklę valgo, kriauklių neišmėtė. Stalčiai prakuisti, smulkūs daiktai buvo pas kaltinamąjį kišenėse. Kai po praeito karto buvo privemta, patalpų savininkai pradėjo duris rakinti, dėl to galimai kaltinamasis susinervinęs lenteles išplėšė, spyną sulaužė. Draudimas patirtą žalą atlygino.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną gavo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), kad yra suveikusios durys. Atvažiavęs į vietą pamatė, kad durys buvo nepilnai uždarytos, tarp durų ir staktos buvo laidas išvestas, durys lengvai atsidarinėjo. Užėjus į vidų ir užlipus į pirmus tris aukštus nieko viduje nematė, buvo tamsu, todėl grįžo prie durų, kad niekas neįeitų, išėmė laidą patikrinti duris, prispaudė jas, durys prisitraukė, nes buvo magnetas. Laidas buvo nuo kortelių skaitytuvo, matyt kaltinamasis kaip traukė ir tas laidas nukrito nuo skaitytuvo. Paskambino į pultą, tuo metu dirbę asmenys susisiekė su atsakingu asmeniu, atsakingas asmuo pažiūrėjo per kameras, kas buvo įvykę, pasakė, kad mato žmogų, kuris išplėšė duris ir įėjo į vidų, paprašė jo (A. K.) palaukti. Belaukdamas prie durų pamatė, kaip kaltinamasis nusileidžia, per duris žiūrinėja. Beldė kaltinamajam ištisai, bet jis nereagavo ir vėl nuėjo į viršų. Tada atvažiavo atsakingas asmuo, kartu su juo įėjo į vidų, kaltinamasis nusileido. Paklausus kaltinamojo ką čia daro, pastarasis nurodė, kad neturėjo kur miegoti. Pasiteiravus kaip jis (S. K.) sugebėjo duris atplėšti, kaltinamasis nurodė ,,ai atidariau“. Teko reaguoti į tą objektą dėl panašių atvejų, bet būna, kad automatiškai durys užsidaro, žmonės nespėja išeiti iki 00 val. 00 min. Policiją iškvietė jis (A. K.). Įvykio vietoje buvo tik vienas asmuo – kaltinamasis.

2025 m. rugsėjo 17 d. Š. S. pateiktame nuostolių akte nurodytas sugadintas turtas ir padaryta žala: įeigos sistemos kortelių skaitytuvas sulaužytas nepataisomai, vertė 250 Eur; durų ir magnetinės spynos remontas su medžiagomis 141,70 Eur; nulaužtų durų lentelių remontas ir tvirtinimas (4 vnt.) su medžiagomis 50 Eur. Naktinis atlyginimas už 5 val. darbą Š. S. 231,30 Eur. Dieninis atlyginimas už 4 val. darbą 90,92 Eur (1 t., b. l. 92–96).

2025 m. lapkričio 10 d. Š. S. pateiktuose žalos dokumentuose nurodyta, kad sugadinto turėklo vertė – 150 Eur (1 t., b. l. 99–100, 101).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) ir įvykio vietoje esantis keturių aukštų komercinės paskirties pastatas (1 t., b. l. 24–26, 27–46).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti USB laikmenoje pateikti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotos informacijos matyti, kaip pastato fojė matomas smulkaus kūno sudėjimo vyras, atpažintas, kaip S. K., kuris kažką daro kairėje, palei sieną. Nuėjęs prie laiptų S. K. lipa laiptais į viršų bei pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. Vaizdo įraše matoma, kaip į pastatą pro stiklines duris įeina apsaugos darbuotojas, kuris apžiūrinėja lauko durų staktą, po to lipa laiptais į pastato viršų. Taip pat vaizdo įraše matyti, kaip S. K. nusileidžia laiptais žemyn į fojė ir nuėjęs prie kairėje esančių durų daug kartų lenkia jų rankeną, bando atidaryti, tada vėl lipa laiptais į viršų ir pasišalina iš vaizdo kameros matymo lauko. Po kiek laiko S. K. vėl nusileidžia į apačią, nueina prie kairėje esančių durų, bando jas daryti, nueina prie lauko durų, pro kurias tuo metu įeina apsaugos darbuotojas ir vyras Nr. 2 (dėvintis šortus). Visi asmenys kalbasi su S. K., vėliau į pastatą įeina policijos pareigūnai. Viename iš vaizdo įrašų aiškiai matyti, kaip S. K. nuėjęs prie laiptinės aikštelėje stovinčio juodo daikto (akvariumo), pasilenkęs prie jo kažką darė – abejomis rankomis paėmė kažką iš to daikto ir padėjo ant žemės. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip S. K. bandė atkelti akvariumo juodą dangtį, tačiau nepavykus atkelti, nuėjo koridoriumi tolyn, lenkė koridoriuje esančių durų rankenas, bandė atidaryti duris, vėliau grįžo iš koridoriaus, laiptais lipo aukštyn, po to lipo žemyn, tada vėl užlipo laiptais į laiptų aikštelę, po to užlipo dar aukščiau ir pasišalino iš kameros matymo lauko. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip S. K. leidosi laiptais, priėjo prie apačioje stovinčio juodo daikto (akvariumo), kažką darė pasilenkęs prie jo, po to nusileido laiptais žemyn, tada laiptais į aikštelę užlipo aukščiau aprašytas vyras Nr. 2., grįžo į laiptų aikštelę su policijos pareigūnais, rodė koridorių, pareigūnai priėję juodos spalvos daiktą (akvariumą) apžiūrinėjo jį. Vyras Nr. 2 nuėjęs prie juodos spalvos daikto (akvariumo), padėjo atgal tą daiktą, kurį buvo išėmęs S. K. (1 t., b. l. 52–55).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti iš „Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos“ išimti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip policijos pareigūnai pribėga prie stiklinių pastato durų. Matoma, kad pastato viduje yra S. K. ir apsaugos darbuotojas. Vėliau prieina vyriškis su šortais (toliau – vyras Nr. 2), pastarasis pasakoja, kad S. K. viršuje lenteles išlaužė, patikrinęs, kur praėjo, sako „ir čia smagiausia išlaužta“, rodo lauko durų kryptimi. S. K. sako: „aš neįsilaužiau, atėjau, patraukiau už durų, durys atsidarė, viskas“ (1 t., b. l. 61–63)

Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas pranešimą apie tai, kad saugos tarnybos G4S dispečerė pranešė, kad suveikė apsaugos daviklis ,,(duomenys neskelbtini)“ dažų garaže, nes į vidų kažkas pateko. Saugos darbuotojas mato, kad viduje yra pašalinis asmuo. Apsaugos ekipažas yra vietoje, bet žmogus neatsiliepia, vaidina, kad nieko nėra. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pasitikęs Š. S. paaiškino, kad gavo skambutį iš apsaugos įmonės, jog pastato viduje suveikė signalizacija. Š. S. pažiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad pastato viduje vaikšto žmogus. Š. S. teigė, kad nežinomas asmuo į pastato vidų pateko pro uždarytas duris, kurios atrakinamos magnetiniu užraktu, kortelės pagalbą. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad asmuo, kuris įėjo į pastato vidų pro uždarytas duris yra S. K., kuris būdamas pastato viduje, vaikščiojo po patalpas, apžiūrinėjo spinteles, čiupinėjo viduje esančius daiktus, bandė patekti į kitai įmonei priklausančias patalpas pro stiklines duris. S. K. paaiškinti įvykio aplinkybių tiksliai dėl ko atėjo į pastato vidų ir ką jame veikė negalėjo, teigė, kad norėjo šiltai pabūti, pamiegoti. Š. S. teigė, kad šis asmuo jau ne pirmą kartą lankosi anksčiau minėtose patalpose ir ten būdamas vis kažko ieškodavo tokiais savo veiksmais suversdamas ir apgadindamas patalpas tačiau minėto asmens vis neišėjo sugauti (1 t., b. l. 121–122).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011).

Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. K. dėl 2025 m. rugsėjo 12 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę įsibrovus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sugadinimo pasitvirtinto.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neginčija, nepaisant to, kad įvykio aplinkybių nepamena, tačiau neneigia, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis galėjo išlaužti saugomo pastato užrakintas duris, sugadinti įėjimo į pastatą durų eigos kortelių skaitytuvą, lauko durų magnetinę spyną, keturias durų lenteles ir laiptinės turėklą. Vis dėl to, aplinkybę, jog kaltinamasis iš tiesų sugadino svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, patvirtina liudytojo Š. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad atvykęs į įvykio vietą matė, jog yra išlaužtos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato durys bei sugadintas kitas įmonei priklausantis turtas, matė, kad viduje buvo S. K., kuris seniau taip pat buvo patekęs į šį pastatą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. S. parodė, jog būdama įvykio vietoje taip pat matė, kad įėjimo į pastatą durų magnetinė dėžutė, skirta atrakinti duris įėjimo kortele, buvo nulaužta, iš sienos kyšojo laidai, nuo kelių pastate esančių durų buvo nulaužtos informacinės lentelės. Be kita ko, aplinkybė, kaip kaltinamasis įsilaužia į saugomą pastatą, buvo užfiksuota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įrašuose matoma, kaip kaltinamasis vaikšto po pastato vidų, iš vieno aukšto į kitą, kažką daro palei sieną, kelis kartus bando atidaryti fojė, kairėje pusėje esančias duris. Vaizdo įrašuose taip pat aiškiai matoma, kaip S. K. nuėjęs prie laiptinės aikštelėje stovinčio akvariumo, pasilenkęs abejomis rankomis paėmė kažkokį daiktą iš akvariumo ir padėjo ant žemės, bandė atkelti akvariumo juodą dangtį, tačiau nepavykus to padaryti nebaigė nusikalstamos veikos dėl to, kad suveikus pastato signalizacijai atvyko apsaugos darbuotojai ir jį sulaikė įvykio vietoje.

Kaltinamasis suvokė, kad išlauždamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užrakintas duris bei tokiu būdu patekdamas į pastatą, sugadindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir bandydamas pagrobti akvariumo filtravimo sistemą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamų veikų pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytos ir aukščiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad akvariumo filtravimo sistemos vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi S. K. akvariumo filtravimo sistemos nespėjo užvaldyti taip, kad šiuo daiktu būtų galėjęs laisvai disponuoti savo nuožiūra, nes suveikus signalizacijai ir atvykus apsaugos darbuotojams buvo sulaikytas. Taip pat įvertinus tai, kad buvo pasikėsinta pagrobti turtą įsibrovus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpas (buvo išlaužtos užrakintos įėjimo į pastatą durys, sugadintas įėjimo į pastatą durų įeigos kortelių skaitytuvas), todėl S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į patalpą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį.

Be kita ko, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų bandant įsibrauti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas buvo sugadintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, o būtent – išlaužtos lauko durys, sugadintas įėjimo į pastatą durų įeigos kortelių skaitytuvas, durų magnetinė spyna, 4 durų lentelės ir laiptinės turėklas. Sugadinto turto vertė yra 591,70 Eur, t. y., pagal BK 190 straipsnio 2 dalį, viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, todėl S. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis S. K. pasikėsino įvykdyti vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir įvykdė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis S. K. praeityje teistas, administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 45–58; 67–69).

Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje yra teistas 7 kartus, iš kurių daugumą – už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, šioje byloje visos nusikalstamos veikos yra susijusios su svetimo turto pagrobimu ir sugadinimu, tai rodo, kad S. K. šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį, todėl kaltinamajam už pasikėsinimą įvykdyti vagystę įsibrovus į patalpą skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – areštas, jos trukmę nustatant artimą maksimaliai už nusikaltimus skiriamai arešto trukmei, o už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina taip pat sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jos trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis – 30 parų.

Paskirta bausmė už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas šioje byloje, padarė neatlikęs ankstesniu 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 80 MGL baudos bausmės. Dėl šios priežasties reikalinga išspręsti šiuo nuosprendžiu ir 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, vadovaujantis BK 64 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Kadangi duomenų apie 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimą nėra, todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu S. K. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme.

Kadangi kaltinamasis S. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 12 d., 01 val. 20 min. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. 11 val. 54 min. (2 t., b. l. 5–9), dėl šios priežasties, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

Kaltinamajam S. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę – panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų arešto.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, S. K. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, ir skirti S. K. subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos baudos bausmės, tai yra 80 MGL pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 70 parų areštą – ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų arešto ir 80 MGL, tai yra 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į S. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. 01 val. 20 min. iki 2025 m. rugsėjo 12 d. 11 val. 54 min., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam S. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę – panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

S. K. išaiškinti, kad jam paskirtoji 80 MGL (4 000 Eur) (keturių tūkstančių eurų) dydžio bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.