- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1-77-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57804-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kaltinamasis
- I.G.
- Advokatai
- Mantas Lebedžinskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, auginanti vaiką, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, neteista;
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. G. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
Kaltinamoji I. G., dirbdama paslaugų pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), prekybos taške „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini) , būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, iš prekybos taško „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2016 m. gruodžio 9 d., per tris kartus nenustatytomis sumomis paėmė iš kasos 10 428,66 Eur. Tęsdama nusikalstamą veiką, kaltinamoji I. G. 2016 m. gruodžio 9 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbankas“, per šešis kartus persivedė 1 700 Eur, iš kurių 100 Eur pasiliko savo sąskaitoje, o 1 600 Eur paėmusi tą pačią dieną įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasą.
Tokiu būdu, kaltinamoji I. G. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - 10 528,66 Eur.
Be to, kaltinamoji I. G. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą.
Kaltinamoji I. G., dirbdama paslaugų pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) prekybos taške „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, iš prekybos taško „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), nuo pirmos darbo dienos, tai yra nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d., iš prekybos taško „(duomenys neskelbtini)“ paėmė nenustatytą kiekį momentinės loterijos bilietų: „Liet Loto“, „Didieji perlai“, „Sprintas“, „Snaiperis“, „Karališki turtai“, „Aukso Bankas“, „Už Žalgirį“, bei momentinės loterijos „(duomenys neskelbtini)“ bilietų „Kleopatros kerai, „Laimėk 5000 E“, „Aukso grynuolis“, „“Pinigų medis“, „Ruletė“, „Briliantinis“, „Vega“, už juos nesumokėdama.
Tokiu būdu, kaltinamoji I. G. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 708 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji I. G. kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir, patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. ji pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiame prekybos taške, vadinamame "(duomenys neskelbtini) terminalas - (duomenys neskelbtini)", kuris yra įsikūręs prekybos centre "(duomenys neskelbtini)". Pradėjusi dirbti, pasirašė darbo sutartį, kur įsipareigojo rūpestingai saugoti patikėtą turtą, prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už perduotą ir jai patikėtą bendrovės turtą bei už turtą, gautą iš trečiųjų asmenų. Nuo įsidarbinimo dienos minėtame prekybos taške dirbo viena. Į darbo pareigas įėjo loterijos bilietų pardavimas, grynųjų pinigų įnešimai, įvairių mokesčių priėmimas. (duomenys neskelbtini) paslaugų terminale buvo paslauga "Grynųjų pinigų pervedimas". Tai yra iš (duomenys neskelbtini) terminalo buvo galima pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą. Vienu pavedimu buvo galima pervesti daugiausiai 300 Eur. Pinigų apyvarta per dieną būdavo įvairi - mokesčių mokėjimo laikotarpiu apytiksliai per dieną suprekiaudavo apie 10 000 Eur, ne mokesčių mokėjimo laikotarpiu - apie 1000 Eur. I. G. parodė, jog pinigus ji inkasuodavo kiekvieną dieną ir paaiškino, kad inkasatoriai kiekvieną dieną atvažiuodavo nuo 15 val. iki 16 val., todėl pietų pertraukos metu ji suskaičiuodavo kasoje esančius pinigus ir juos paruošdavo inkasacijai. Savo nuožiūra dalį pinigų pasilikdavo kasoje, kad turėtų pinigų grąžai ir grynųjų pinigų išmokėjimui. I. G. paaiškino, kad pinigų paruošimas inkasacijai vykdavo taip: pinigus ji sudėdavo į specialų voką, voką užklijuodavo specialiu lipduku, inkasuotų pinigų sumas užrašydavo ant lapuko ir inkasuojamų pinigų sumą užrašydavo kasos žurnale. Atvykęs inkasatorius pagal jos ant lapuko užrašytą inkasuojamą pinigų sumą įvesdavo į rankinį kasos aparatą ir atspausdindavo du kvitus, vieną kvitą atiduodavo jai, kurį ji įklijuodavo į kasos knygą, o kitą kvitą inkasatorius prisegdavo prie inkasuojamų pinigų voko. Darbo dienos pabaigoje ji turėdavo iki galo užpildyti kasos knygą, tai yra prie visų jau nurodytų įrašų dar turėdavo įrašyti perskaičiuotų po inkasacijos suprekiautų pinigų sumą. Po to atsispausdinti dienos pelną, tai yra kasos aparatu atspausdinti du kvitus, viename kvite atsispindėdavo, kiek pinigų suprekiavo parduodama loterijos bilietus, o kitame kvite - suprekiautų pinigų suma be loterijos bilietų. Abu kvitus įklijuodavo į kasos knygą. Prie uždarydama kasą dar turėdavo atspausdinti du kvitus, viename kvite matydavosi per dieną parduotų bilietų rūšis ir jų skaičius, o kitame kvite - visos per dieną atliktos bankinės operacijos. Šiuos du kvitus susegdavo ir įdėdavo į voką. Per mėnesį surinktus kvitus užklijavus voką perduodavo agentui, o jis voką su kvitais išveždavo buhalterei.
I. G. nurodė, kad ji į (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini) kartu su savo 3 metų vaiku ir išsinuomojo butą, adresu - (duomenys neskelbtini). Iš pradžių gyveno su draugu, kuris padėjo materialiai išlaikyti butą bei sūnų. Po to, kai liko viena, kilo problemų su pinigais, nuolat jų trūkdavo. 2016 m. lapkričio mėn. reikėjo apmokėti paimtus greito vartojimo kreditus, sumokėti mokesčius už butą, darželį, todėl 2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje, paskutinę lapkričio mėnesio savaitę pietų metu iš kasos ji pasiėmė 3 300 Eur. Kaltinamoji parodė, jog kasos knygą ji užpildė sąžiningai, pagal ataskaitas, be jokių sukčiavimų, tik į inkasacijos voką įdėjo 1 800 Eur mažiau, tačiau ant inkasacijos voko užrašė teisingą pinigų sumą. Paimtus 3 300 Eur įvairiais banknotais, pasilenkusi už prekystalio, susidėjo į savo piniginę, kurią laikydavo rankinėje. Vieta, kur dirba, nėra filmuojama, nes kameros yra nukreiptos į parduotuvę "(duomenys neskelbtini) ". Vėliau iš tų pinigų sumokėjo skolas už buto nuomą, paimtą kreditą bei už 1 500 Eur nusipirko automobilį "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį savo vardu užregistravo 2016 m. gruodžio 3 d. I. G. paaiškino, kad ji planavo, jog pažįstamas žmogus galės paskolinti pinigų, todėl tikėjosi paimtus pinigus įnešti į kasą ir inkasuoti. Tačiau minėtas asmuo pinigų nebeskolino, todėl paimtų pinigų į kasą ji negrąžino. Apie tai, kad yra paėmusi iš kasos pinigus, niekam nesakė, nes tikėjosi juos grąžinti. Paimtus pinigus lapkričio mėn. išleido, todėl vėl reikėjo pinigų buto nuomai, mokesčiams, pragyvenimui bei jos draugui A. A.. A. buvo kažkam skolingas, labai prašė paskolinti pinigų.
Todėl 2016 m. gruodžio 5 d. ji vėl iš savo darbo vietos, laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., pasiskaičiavo, kiek galėtų pasiimti pinigų. Minėtą dieną kasos žurnalą užpildė teisingai, tai yra be jokios apgaulės ir be jokių sukčiavimų, tik inkasacijai, kaip ir pirmąjį kartą, įdėjo nedidelę pinigų sumą, nes iš kasos savo asmeniniams tikslams pietų metu pasiėmė 5 100 Eur. Iš šių paimtų pinigų 2 600 Eur paskolino A., tačiau jam nesakė, iš kur ir kokiu būdu gavo tuos pinigus, melavo, kad turėjo pasitaupiusi. Likusiais 2 500 Eur padengė "SMS" ir "Moment" kreditų įsiskolinimus bei 1 800 Eur paskolino G., tą pačią dieną jai perdavė per A.. Minėtą dieną, taip pat kaip ir pirmąjį kartą, pasilenkusi už prekystalio, pinigus susidėjo į savo rankinėje buvusią piniginę. Apie paimtus pinigus niekam nesakė. Suvokė, kad iš bendrovės kasos yra paėmusi labai didelę pinigų sumą, tačiau turėjo viltį, kad gaus pinigų pasiskolinti ir įneš juo į kasą.
I. G. parodė ir tai, kad 2016 m. gruodžio 5 d. telefonu (duomenys neskelbtini) gyvenantys tėvai pasiskundė, kad yra 2 000 Eur skolingi antstoliams ir dėl to gali areštuoti tėvą. Pagailėjusi tėvo, kad jis gali būti sulaikytas, kitą dieną dieną atėjusi į darbą, per pietus ruošdama pinigus inkasacijai, iš kasos paėmė 2 300 Eur. Pinigus pasiėmė tokiu pat būdu, kaip ir prieš tai, jokių dokumentų ar kasos knygos neklastojo, tiesiog inkasavo mažesnę pinigų sumą. Tą patį vakarą 2 000 Eur nuvežė ir atidavė tėvams, tačiau nesakė, iš kur gavo tuos pinigus, o 300 Eur išleido pirkdama benziną, maistą. Iš tų pinigų 2016 m. gruodžio 6 d. " (duomenys neskelbtini)" prekybos centre nusipirko už 40 Eur siurblį "DAEVOO" , už 56,40 Eur vaikišką automobilinę kėdutę, už 13 Eur sūnui žaislą - traukinį su bėgiais"; 2016 m. gruodžio 7 d. sumokėjo 140 Eur už "Oriflame" prekes, kurias buvo užsisakiusi anksčiau. 2016 m. gruodžio 9 d. iš UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančių pinigų prekybos centre "(duomenys neskelbtini)" sūnui nupirko žaislą - plastikinę stovėjimo aikštelę su mašinėlėmis už 20 Eur, gaisrinį automobilį už 13 Eur bei sunkvežimį su mašinėlėmis už 13 Eur. 2016 m. lapkričio mėn. gavo 360 Eur atlyginimą, bet jį išleido maistui, kurui, sumokėjo už darželį.
Kaltinamoji nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėn. tiksliai dienos neprisimena, savo darbo vietoje iš „(duomenys neskelbtini) paslaugos“ terminalo į savo asmeninę sąskaitą padarė kelis pervedimus po 300 Eur ir vieną 200 Eur, viso 1 700 Eur. Tuos pinigus planavo paskolinti vienam žmogui, tačiau jų jam nebereikėjo, todėl tą pačią dieną 1 600 Eur iš savo sąskaitos paėmė ir vėl įnešė į "(duomenys neskelbtini)" kasą.
I. G. nurodė, kad nuo 2016 m. spalio pradžios, įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo darbo vietoje pasiimdavo momentinės loterijos bilietus, už kuriuos nemokėdavo, ir, tikėdamasi laimėti pinigų ir įnešti į kasą tą sumą, kurią buvo paėmusi, nutrindavo loterijos bilietų apsauginę juostelę. Teigia, kad iš viso nuo spalio mėn. pradžios iki 2016 m. gruodžio 12 d. nemokėdama paėmė momentinės loterijos bilietų apytiksliai už 708 Eur. Nurodė, kad paėmė įvairius momentinės loterijos bilietus - "Vegas", "Karališki turtai", "Kleopatra", "Bingo", "Aukso grynuolis", "Pinigų medis", "Ruletė", "Brilijantinis", "Sėkmės septynetas", "Snaiperis", "Dideli pinigai" , "Maišas eurų", "Sprintas", tačiau kokios rūšies, ir kiek vienetų, negali pasakyti. Nutrynusi apsauginę juostelę, loterijos bilietus dėdavo į savo spintelę, nes planavo, kada nors už juos sumokėti. Laimėjimų iš nutrintų bilietų buvo apytiksliai apie 10 Eur. Nutrintus bilietus su laimėjimais suplėšydavo ir išmesdavo.
I. G. patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 12 d. vadybininkė koordinatorė M. M., direktorius T. R. ir bendrovės teisininkas atliko patikrinimą, ir buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas bei momentinės loterijos bilietų trūkumas. Patikrinimo metu grynųjų pinigų trūkumas buvo nustatytas - 10 528,66 Eur, momentinės loterijos bilietų trūkumas - 708 Eur vertės. I. G. pakartotinai nurodė, kad kasos knygą pildė tvarkingai, ir jokių duomenų neklastojo. Grynųjų pinigų pervedimas į sąskaitą atsispindėdavo tos dienos bankinių operacijų ataskaitose.
Paaiškėjus, kad yra paimti iš kasos pinigai, A. ir G. pradėjo prašyti, kad jie grąžintų paskolintus pinigus, tačiau jie abu pradėjo neigti, kad yra skolingi, priešingai sakė, kad ji pati atidavė skolą. G. ir A. pradėjo jos vengti, į skambučius neatsiliepė, vėliau su G. dar bendravo, kuri pasakė, kad A. grąžins skolą už save ir ją, tačiau negrąžino. Tėvai taip pat neturi iš ko grąžinti jiems duotų pinigų. Nurodo, kad kalbėdama su UAB "(duomenys neskelbtini)" juristu, siūlė padarytą žalą padengti palaipsniui, kas mėnesį pervesti nedideles pinigų sumas, tačiau jis nesutiko, reikalavo iš karto padengti pusę sumos. Nurodė, kad šią dieną nieko nėra bendrovei grąžinusi ( t. 1, b. 1. 168-170, 176-177, 183-184, t. 2, b. 1. 7-10, 19-22).
Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos tinklo skatinimo ugdymo koordinatore ir yra atsakinga už šios bendrovės prekybos tinklą. 2016 m. gruodžio 12 d. pirmoje dienos pusėje atlikdama patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos taške, kuris kitaip vadinamas „(duomenys neskelbtini)“ terminalu, esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), nustatė, kad kasoje yra 11 236,66 Eur trūkumas. Pinigų trūkumas buvo nustatytas pagal kasos žurnale esančius įrašus, tai yra pinigų įnešimą į kasą ir pinigų inkasaciją. Prekybos taške nuolat dirbo tik viena paslaugų pardavėja - I. G., gim. (duomenys neskelbtini). I. G. prisipažino, kad nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. inkasuodavo tik dalį pinigų, dalį pasiimdavo sau, todėl susidarė pinigų trūkumas. Ji paaiškino, kad pinigus per penkis kartus iš kasos paėmė ir atidavė savo tėvams, kad tėvai padengtų įsiskolinimą antstoliams (t. 1, b. 1. 63-64).
Liudytoja K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" administratore. Į jos pareigas įeina kiekvieną rytą suvesti visų UAB "(duomenys neskelbtini)" taškų pardavimus, iš jų ir prekybos taško "(duomenys neskelbtini)", esančio adresu - (duomenys neskelbtini), kurio numeris (duomenys neskelbtini), kasų knygoje vadinamo korpusu. Visus duomenis gauna automatiniu būdu iš UAB "(duomenys neskelbtini)" duomenų centro. Kiekviena prekybos taške dirbanti pardavėja taip pat turi savo kodą. Prekybos taško "(duomenys neskelbtini)" pardavėjos I. G. kodas buvo Nr. (duomenys neskelbtini). Pastaroji su nurodytu kodu jungiasi savo darbo vietoje prie terminalo. Visos per darbo dieną I. G. terminale atliekamos operacijos kompiuterinėje sistemoje fiksuojamos duomenų centre ir matomos kitą dieną, tai yra, kai duomenų centrą "suplaukia" visos dienos apyvarta. Sistemoje matosi, kokia pinigų suma buvo surinkta parduodant loterijos bilietus ir kokia pinigų suma už kitas paslaugas, tai yra mokesčius, GSM papildymus, draudimo įmokas ir kitas paslaugas. Kiekvienos savaitės pirmadienį arba antradienį prekybos taško pardavėja I. G. turėdavo atsiųsti suderinimui pirmadienio ryto kasos likutį. Gavusi duomenis apie likutį, sutikrindavo su buhalteriniais duomenimis. Pagal prekybos taško "(duomenys neskelbtini)" kasos žurnalo duomenis, kuriuos atsiuntė I. G. 2016 m. lapkričio 21 d. kasos ryto likutis buvo 7229,32 Eur ir jis sutapo su buhalteriniais duomenimis. Po savaitės, tai yra 2016 m. lapkričio 28 d. ryto likutis buvo 5100,21 Eur, ir jis sutapo su buhalteriniais duomenimis. Dar po savaitės, tai yra 2016 m. gruodžio 3 d. ryte pagal I. G. atsiųstus kasos žurnalo įrašus likutis buvo 14191,08 Eur, tačiau buhalteriškai pagal iš sistemos gautus duomenis ir inkasuotą sumą turėjo būti 9191,08 Eur, tai yra, 5000 Eur mažiau. Iš karto I. G. neskambino, nes ji parodė pinigų perteklių, pagalvojo, kad, pastaroji rašydama sumą ant inkasacinio maišelio, padarė klaidą, kurią kaip įprasta pardavėjos pačios su kita inkasacija ištaiso. 2016 m. gruodžio 6 d. ryte prisijungusi prie sistemos, pamatė, kad I. G. 2016 m. gruodžio 5 d., inkasuodama pinigus, ištaisė klaidą, tai yra, inkasavo 5000 Eur mažiau. Pagal gautus dokumentus buvo aišku, kad ji klaidą ištaisė ir apie pinigų trūkumą kasoje joks dokumentas neberodė. 2016 m. gruodžio 8 d. atkreipė dėmesį į tai, kad I. G. nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. suprekiavo žymiai didesnę sumą, negu inkasavo tomis dienomis. Sistema rodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. ji suprekiavo 7 253,18 Eur, plius likutis iš vakaro buvo 7 684,25 Eur, tačiau inkasavo tik 1 184,25 Eur, tai yra pas ją kasoje turėjo likti 2016 m. gruodžio 6 d. darbo pabaigoje 13 753,18 Eur. Peržiūrėjusi sistemoje 2016 m. gruodžio 7 d. pastebėjo, kad per visą dieną I. G. suprekiavo tik 1 081,42 Eur, tačiau inkasavo 4 953,18 Eur. Likutis pas ją kasoje 2016 m. gruodžio 7 d. vakare liko 9 881,42 Eur. 2016 m. gruodžio 8 d. suprekiauta buvo už 8 089,03 Eur, bet inkasuota 4 481,42 Eur. 2016 m. gruodžio 9 d. ryte pamačiusi, kad pas I. G. kasoje likutis turi būti 13 489,03 Eur ir ji trečią dieną iš eilės suprekiauja pakankamai didelę pinigų sumą, tačiau inkasuoja pusę suprekiautos sumos, 2012 m. gruodžio 9 d. apie pietus paskambino telefonu I. G. ir paklausė, ar iš tikrųjų pas ją kasoje gali būti toks didelis likutis, gal yra padariusi kažkokią klaidą dokumentuose. I. G. patvirtino, kad taip pas ją kasoje yra 13 489,03 Eur likutis, nes nespėjo pinigų suruošti inkasatoriams. Paragino ją dar tą pačią 2016 m. gruodžio 9 d. inkasuoti visą kasoje esantį likutį. Ji neprieštaravo, pažadėjo, kad 2016 m. gruodžio 9 d. po pietų inkasuos visus pinigus ir po inkasacijos atsiųs iš inkasatoriaus gautą kvito kopiją. Iki savo darbo pabaigos iš I. G. kvito kopijos negavo, todėl jau po darbo apie 20 val. paskambino I. G. paklausti, kodėl neatsiuntė kvito. I. G. į skambutį neatsiliepė, todėl kilo įtarimas, kad ji galbūt pinigus pasisavino. 2016 m. gruodžio 10 d. pasiskambino inkasatoriams ir pasiteiravo, ar iš šio prekybos taško 2016 m. gruodžio 8 d. buvo inkasuoti pinigai. Inkasatorius pranešė, kad buvo inkasuota tik 3 489,03 Eur, vietoj to pažadėto inkasuoti likučio. 2016 m. gruodžio 9 d. vakare apie esamą situaciją minėtame prekybos taške pranešė prekybos tinklo koordinatorei M. M.. 2016 m. gruodžio 10 d. ir 11 d. buvo nedarbo dienos, todėl 2016 m. gruodžio 12 d. iš paties ryto M. M. nuvyko į minėtą prekybos tašką. Ji atvažiavo pirma ir laukė, kol į darbą ateis I. G., ir dalyvaujant I. G. suskaičiavo kasos likutį. Buhalteriškai kasos likutis turėjo būti 11 835,05 Eur, tačiau suskaičiavus kasos likutį rado tik 1 306,39 Eur. Trūkumas kasoje buvo 10 528,66 Eur. Patikrinus momentinius loterijos bilietus, tai yra momentinės loterijos likučių ataskaitą ir fiziškai suskaičiavus realiai esančius bilietų likučius, buvo nustatytas loterijos bilietų trūkumas už 708 Eur. Pardavėja I. G. pasisavino UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 11 236,66 Eur. Ji prisipažino, kad pinigus pasisavino savo reikmėms, o trūkumą su momentinės loterijos bilietais padarė pasiimdama ir nutrindama loterijos bilietus, tačiau už juos nemokėdama (t. 1, b. 1. 68-71).
Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. G. pažįsta apie 2 metus, žinojo, kad ji dirba "(duomenys neskelbtini)" terminale. Suprato, kad I. G. materialiai sunkiai verčiasi, nes apytiksliai apie metus laiko nuolatos maždaug kas savaitę skolindavosi pinigų pragyvenimui nuo 20 iki 50 Eur. I. G. sakydavo, kad reikia už darželį sumokėti, maistui, trūksta pinigų už buto nuomai. Skolą ji grąžindavo, tačiau jis nežino, iš kur ji gaudavo pinigų. 2016 m. liepos pabaigoje I. G. paprašė, kad paskolintų 1000 Eur paskolai sumokėti. Jis paskolino prašomą sumą, tačiau nesurašė jokio raštelio, nes ja pasitikėjo. Skolą buvo pažadėjusi grąžinti per mėnesį, tačiau grąžino tik 2016 m. lapkričio mėnesį. Jam paklausus, iš kur gavo skolai pinigų, ji atsakė "gavau". Už paskolinimą kaip padėką dar nupirko du butelius brendžio "Toress" ir nusivedė į kavinę papietauti. Akivaizdžiai matėsi, kad pas I. G. iš kažkur atsirado pinigų, nes pinigų nebesiskolindavo, nebedejuodavo, kad neturi susimokėti už butą, išvažiavo į Druskininkų SPA centrą, nusipirko automobilį, pradėjo išlaidauti. Nurodo, kad praėjus savaitei po skolos grąžinimo, I. G. prašė paskolinti 10 000 Eur. Jis surado žmogų, kuris paskolins tokią sumą, tačiau reikėjo užstato, o ji neturėjo jokio turto. Paklausus, kam jai tokia pinigų suma, ji atsakė, kad turi problemų darbe. 2016 m. gruodžio 9 d. ryte vėl paskambino I. G. ir verkdama prašė paskolinti 15 000 Eur. Ji papasakojo, kad darbe paėmė iš kasos apie 11 000 Eur ir jai skubiai reikia pinigus įnešti į kasą. Teigia, jog I. G. prisipažino, kad policijoje jį apkalbėjo, nurodydama, kad ji paėmusi iš darbo vietos pinigus ir iš jų jam paskolino 2 600 Eur (t. 1, b. 1. 84-86).
Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad prieš dvejus metus susipažino su I. G.. Žinojo, kad I. dirba "(duomenys neskelbtini)" terminale, yra buvusi pas ją darbe. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. ji I. G. paskolino 1 800 Eur, o skolą jai grąžino lapkričio mėn., tačiau nežino, iš kur I. G. gavo pinigų grąžinti skolai (t. 1, b. 1. 91-93). Ikiteisminio tyrimo metu akistatos metu liudytoja G. Š. patvirtino I. G. parodymus, kad ji pati iš I. G. skolinosi minėtą pinigų sumą (t. 2, b. 1. 29-30).
Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 12 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK, nurodydami, kad 2016 m. gruodžio 12 d. patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos taško, esančio prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu – (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos – paslaugų pardavėjos I. G. kasoje esančius grynuosius pinigus, buvo nustatytas grynųjų pinigų likutis 1 306,39 Eur , nors pagal kasos žurnalo likučių duomenis 2016 m. gruodžio 12 d. I. G. žinioje turėjo būti grynųjų pinigų likutis – 11 835,05 Lt. Nustatyta, kad I. G. žinioje esantis kasos grynųjų pinigų trūkumas sudarė 10 528,66 Eur. Taip pat nustatyta, kad suskaičiavus I. G. patikėtų loterijos bilietų kiekį, rastas loterijos bilietų trūkumas, kurį sudaro 708 Eur. Bendras I. G. kasoje nustatytas trūkumas – 11 236,66 Eur (t. 1, b. l. 2).
Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 12 d. „Kasos trūkumo nustatymo aktu“, priedu prie 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos priėmimo – perdavimo akto nustatyta, kad minėtu kasos trūkumo nustatymo aktu įtvirtinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos – paslaugų pardavėjos I. G. kasoje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), susidaręs trūkumas - 2016 m. gruodžio 12 d. nustatytas kasos grynųjų pinigų trūkumas – 10 528,66 Eur ir momentinės loterijos bilietų trūkumas – 708 Eur. Bendra trūkumo kasoje suma sudaro 11 236,66 Eur (t. 1, b. 1. 10).
Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 12 d. „Kasos priėmimo-perdavimo aktu“ nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 12 d. agentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) , perduoda kasą, kurioje nustatytas bendras piniginių lėšų trūkumas - 11 236,66 Eur. Nustatyta, kad Kasos priėmimo-perdavimo aktą pasirašė kasą perdavęs asmuo – I. G. ir kasos likutį priėmęs asmuo – M. M. (t. 1, b. l. 11).
Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 12 d. „Momentinės loterijos bilietų perdavimo – priėmimo aktu“ nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 12 d. agentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), perduoda momentinius loterijos bilietus, nustatytas 708 Eur vertės momentinių loterijos bilietų trūkumas. Nustatyta, kad minėta aktą pasirašė perduodantysis asmuo – I. G. ir priimantysis asmuo – M. M. (t. 1, b. l. 12).
Remiantis kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad byloje pateikti ir apžiūrėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ aparato, įrengto adresu - (duomenys neskelbtini), kasos operacijų žurnalą, kasos žurnalo pildymo forma, apskaitos registro dokumentas, priedas prie kliento apkartos, „Swedbankas“ bankinis sąskaitos išrašas, 2016 m. gruodžio 2 d. trūkumų pertekliais aktas Nr. EU0818036, 2016 m. gruodžio 6 d. trūkumų pertekliaus aktas Nr. EU0823897, apyvartos išrašas, 2016 m. gruodžio 12 d kasos priėmimo- perdavimo aktas, 2016 m. gruodžio 12 d. priedas prie kasos priėmimo-perdavimo akto, momentinės loterijos ataskaitos, 2016 m. gruodžio 12 d. momentinės loterijos bilietų priėmimo-perdavimo aktas. Nustatytas bendras 11 235,66 Eur trūkumas (10528,66 Eur ir 708 Eur)(t. 1, b. 1. 49-50).
Remiantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. G. savanoriškai pateikė – transporto priemonę - „Ford Focus“, TP, valst Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą F 995241, transporto priemonės apžiūros kortelę Nr. 705-0027893, transporto priemonės raktelį bei 352 vnt. loterijos bilietų (t. 1, b. l. 103-106).
Remiantis apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017 m. sausio 16 d. apžiūrėti I. G. savanoriškai pateikti 352 vnt. momentinės loterijos bilietai. Nustatyta, kad visi momentinės loterijos bilietai panaudoti, tai yra bilietuose esantis apsauginis sluoksnis nutrintas (t. 1, b. 1. 108-113).
Remiantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad I. G. savanoriškai pateikė daiktus, kuriuos įsigijo nusikalstamu būdu, tai yra už pinigus, paimtus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios kasos, ir buvo apžiūrėti - dulkių siurblys "Daewoo", laikrodis - 1 vnt., kojinės - 3 vnt., vyriškas dezodorantas, muilas, rankų kremas, dvi dėžutės su lūpų balzamu, dėžutė su kvepalais, kūno priežiūros rinkinys, kosmetikos rinkinys, vyriški kvepalai, kūno losjonas, dušo gelis, veido kaukė, žaislinių mašinėlių rinkinys "Superion Truck", žaislų rinkinys "Parking Garage", žaislinis elektrinis traukinys "Rail King" (t. 1, 117-118, 124).
Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad I. G. 2016 m. birželio 1 d. pervestas 600,00 Eur dydžio kreditas, kreditas turi būti grąžintas 2019 m. birželio 1 d, mokant lygiomis dalimi po 31, 73 Eur. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. I. G. sumokėjo 199,40 Eur kredito (t. 1, b. l. 126).
Remiantis darbo sutartimi Nr. 2016/08-8 nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atstovaujamos Prekybos tinklo skatinimo ir ugdymo koordinatorės M. S. ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ID Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią I. G. priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono paslaugų pardavėja. Nustatyta, kad darbo sutarties 10 punkto vi papunktyje, reglamentuojančiame materialinę atsakomybę, numatyta visiška darbuotojo materialinė atsakomybė už darbdavio jam perduotą turtą, ir už turtą, gautą iš trečiųjų asmenų, tai yra nustatyta, kad „darbuotojas įsipareigoja rūpestingai saugoti darbdavio turtą ir vengti žalos atsiradimo; darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotą turtą, taip pat ir už turtą, gautą iš trečiųjų asmenų; vykdydamas savo darbines funkcijas, darbuotojas įsipareigoja laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiančias išsiaiškinti ir pašalinti priežastis, mažinančias turto saugumą; darbuotojas įsipareigoja darbdavio nustatyta tvarka vesti turto apskaitą, taip pat sudaryti ir pristatyti ataskaitas apie turto panaudojimą ir likutį; darbuotojas įsipareigoja dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijose; darbuotojas atsako materialiai, kai dėl jo kaltės yra nustatytas turto trūkumas, sugadinimas ar kokybės pablogėjimas...“ (t. 1, b. l. 154-157).
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas ir žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs. Akivaizdu, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 183 straipsnį kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-92/2012).
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas tik asmuo, kuriam turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630-/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012). Įgaliojimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems santykiams. Dažniausiai teismų praktikoje subjekto santykiai su turtu atsiranda darbo teisinių santykių pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-388/2007, 2K-165/2006). Turto pasisavinimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą nėra atlyginama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010).
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atstovaujamos Prekybos tinklo skatinimo ir ugdymo koordinatorės M. S. ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ID Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2016/08-8, pagal kurią I. G. priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono paslaugų pardavėja (t. 1, b. l. 154-157). Remiantis 2016 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartimi Nr. 2016/08-8 nustatyta, kad darbo sutarties 10 punkto vi papunktyje, reglamentuojančiame materialinę atsakomybę, nustatyta, kad „darbuotojas įsipareigoja rūpestingai saugoti darbdavio turtą ir vengti žalos atsiradimo; darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotą turtą, taip pat ir už turtą, gautą iš trečiųjų asmenų; vykdydamas savo darbines funkcijas, darbuotojas įsipareigoja laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiančias išsiaiškinti ir pašalinti priežastis, mažinančias turto saugumą; darbuotojas įsipareigoja darbdavio nustatyta tvarka vesti turto apskaitą, taip pat sudaryti ir pristatyti ataskaitas apie turto panaudojimą ir likutį; darbuotojas įsipareigoja dalyvauti jam perduotų materialinių vertybių inventorizacijose; darbuotojas atsako materialiai, kai dėl jo kaltės yra nustatytas turto trūkumas, sugadinimas ar kokybės pablogėjimas...“
Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje objektyviai konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas I. G. buvo patikėtas ir buvo jos žinioje 2016 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutarties Nr. 2016/08-8, sudarytos tarp I. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas I. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono paslaugų pardavėjai, buvo patikėtas ir buvo jos žinioje darbinių teisinių santykių pagrindu. Objektyviai nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, jog I. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono paslaugų pardavėjai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas buvo patikėtas ir jos žinion perduotas esant aiškiai apibrėžtoms visiškos materialinės atsakomybės riboms ir aiškiai nustatytiems įgaliojimams turto atžvilgiu, imperatyviai įpareigojant I. G. saugoti, tausoti perduotą darbdavio turtą, imtis priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, laiku pranešti darbdaviui apie visas aplinkybes, gresiančias jai patikėto darbdavio turto saugumui. Analizuojant 2016 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartyje Nr. 2016/08-8 darbdavio apibrėžtus įgaliojimus dėl turto, akivaizdu, jog patikėtu ir žinioje turimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu – piniginėmis lėšomis, momentinės loterijos bilietais - disponuoti savo nuožiūra ir savo tikslais ar interesais įgaliojimai I. G. darbdavio nebuvo suteikti. Taigi, byloje vienareikšmiškai konstatuotina, kad I. G., atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono paslaugų pardavėjos pareigas, darbinių santykių pagrindu jai patikėtu ir jos žinioje buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu - piniginėmis lėšomis bei momentinės loterijos bilietais, tai yra svetimu, teisėtai jai patikėtu turtu disponuodama savo nuožiūra, tai yra turtą pasiimdama sau ir paversdama jį savu, neturėdama tam darbdavio įgaliojimų, nesilaikė nustatytos turto patikėjimo ir buvimo žinioje tvarkos bei pažeidė esmines turto teisės patikėjimo ir buvimo žinioje sąlygas, apibrėžtas 2016 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutarties Nr. 2016/08-8 10 punkto vi papunktyje. Taigi, patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą I. G. pavertė savo turtu akivaizdžiai neteisėtai pasinaudodama teisėtai jai suteiktais įgaliojimais dėl turto. Svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą I. G. savo turtu pavertė ir vienareikšmiai neatlygintinai.
Vertinant tai, kas išdėstyta, neginčytinai konstatuotina, kad objektyvieji nusikalstamų veikų sudėties požymiai pasisavinant patikėtą ir žinioje turimą svetimą turtą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti.
Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad I. G. buvo žinoma ir suprantama, kaip su darbinių santykių pagrindu jai patikėtu ir jos žinioje buvusiu bendrovei - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu, esant nustatytoms visiškos materialinės atsakomybės sąlygoms, ji turi elgtis ir kaip tinkamai, pagal suteiktus darbdavio įgaliojimus, juo disponuoti. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina ne tik 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp I. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis Nr. 2016/08-8, kurią I. G. pati pasirašė, ir kurioje aiškiai yra apibrėžti I. G. įgaliojimai dėl turto, nustatant visišką materialinę atsakomybę, bet ir pačios I. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jog ji suprato ir žinojo prisiimanti visišką materialinę atsakomybę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ir kad įgaliojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu disponuoti savo nuožiūra, be darbdavio įgaliojimų, ar neinformavus darbdavio, ji neturi.
Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2018). Šiame teisinio reglamentavimo kontekste vertinant I. G. veiksmus – jai kaip paslaugų pardavėjai, taigi darbinių santykių pagrindu, patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, tai yra svetimą turtą – pinigines lėšas bei momentinės loterijos bilietus - sąmoningai ir tikslingai pasiimant sau ir naudojant savo tikslams ir poreikiams, apmokant mokesčius, greitojo vartojimo kreditus, perkant asmeninio vartojimo daiktus ir prekes, automobilį ir pan., darytina išvada, jog I. G. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje tiesioginės tyčios buvimą neabejotinai pagrindžia ir pasisavinta piniginių lėšų suma, bei nevienkartinis nusikalstamų veiksmų pobūdis – grynuosius pinigus, kaip nustatyta, I. G. pasisavino per kelis kartus, loterijos bilietus, už juos nesumokėdama, savinosi iš esmės viso darbo laikotarpiu.
Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog byloje neginčytinai nustatyti ir subjektyvieji nusikalstamų veikų požymiai.
BK 183 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto pasisavinimo kaip nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi turtinės žalos padarymas yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis. Ir ši aplinkybė teismų praktikoje ir teorijoje lemia veikos baigtumo momentą. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūrą taip padarant žalos turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-499/2012, 2K-213/2012). Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nustatyta, jog I. G., užvaldžius svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ne tik turėjo galimybę, bet užvaldytu turtu ir naudojosi savo nuožiūra ir savo tikslams. Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad dėl šių neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos I. G. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala – vienu atveju – 708 Eur vertės, kitu atveju – 10 528,66 Eur.
Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog kaltinamosios I. G. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas pasisavinus svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, įrodyta visa apimtimi.
Kaltinamosios I. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d., I. G., dirbdama paslaugų pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, tai yra svetimą, turtą – momentinės loterijos bilietus, kurių bendra vertė – 708 Eur.
Kaltinamosios I. G. veiksmai kvalifikuotini ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2016 m. gruodžio mėn. 9 d., kaltinamoji I. G., dirbdama paslaugų pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje esantį turtą, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, tai yra svetimą turtą – pinigines lėšas - 10 528,66 Eur, tai yra didelės vertės turtą.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji padarė dvi tyčinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamoji kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši aplinkybė pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. G. savo kaltę visa apimtimi pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir davė nuoseklius bylos aplinkybes atitinkančius parodymus.
I. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
I. G. anksčiau nėra teista. Duomenų, kad I. G. būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, ar kitos baudžiamosios bylos, byloje nėra (t. 2, b. l. 147). Nėra byloje ir duomenų apie I. G. baustumą administracine tvarka (t. 2, b. l. 150). Kaltinamoji yra jauno amžiaus, dirba, ir šiuo metu net dvejuose darbovietėse, viena išlaiko savo šeimą, kurioje auga mažametis vaikas.
Tyčinis nusikalstamų veiksmų pobūdis, vienos iš veikų sunkumo laipsnis, nevienkartiniai kaltinamosios veiksmai, neleidžia kaltinamosios veiksmų vertinti kaip atsitiktinių, tačiau, anksčiau išdėstytų aplinkybių kontekste, tai vienareikšmiškai neleidžia I. G. asmenybę traktuoti ir kaip piktybiškai linkusią pažeisti įstatymus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad pasisavintos piniginės lėšos buvo panaudotos iš esmės pragyvenimui, mokesčiams apmokėti, padengti greitojo vartojimo kreditus, perkant žaislus vaikui, laikytina, jog nusikalstami veiksmai labiau buvo nulemti I. G. nesugebėjimu disponuoti turimomis pragyvenimo lėšomis, nesugebėjimu tinkamai kurti savo ir savo mažamečio vaiko gyvenimo aplinką. Laikytina, kad šiuo metu kaltinamoji I. G. suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai ir iš tiesų padarė reikiamas išvadas.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė ir pati griežčiausia baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat turi įvertinti ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-386-746/2015).
Išdėstyto teisinio reglamentavimo, skiriant laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą ir kartu išdėstytų nagrinėjamos bylos aplinkybių visumos kontekste, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai dėl I. G. šioje byloje bus pasiekti ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą suponuoja ir pagrįstas manymas, jog realus bausmės atlikimas nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai neigiamai ir betiksliai paveiktų turimus I. G. socialinius ryšius. Laikytina, kad griežčiausios įstatyme numatytos bausmės paskyrimas, net ir atidėjus jos vykdymą, yra neabejotinai pakankamas, be to, I. G. skirtas įpareigojimas, teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, vienareikšmiškai apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kaltinamoji laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už atskiras nusikalstamas veikas I. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytam bausmės minimumui. I. G. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam vienerių metų terminui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, I. G. skirtinas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 11 straipsniu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir 183 straipsnio 2 dalyje (sunkus nusikaltimas), skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl, bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimo principas (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, BPK 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 236,66 Eur turtinės žalos. Civilinis ieškovas ieškinį dėl turtinės žalos motyvuoja tuo, kad 11 236,66 Eur turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė būtent dėl neteisėtų I. G. veiksmų. Civilinis ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. atsakingam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui – prekybos tinklo koordinatorei M. M. patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos – paslaugų pardavėjos I. G. kasoje, esančioje adresu – PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) , esančius grynuosius pinigus, nustatė grynųjų pinigų trūkumą – 10 528,66 Eur, be to buvo nustatytas ir momentinės loterijos bilietų trūkumas, jų vertė 708 Eur (t. 1, b. l. 55-56). Civilinio ieškovo ieškinys pagrįstas rašytiniais byloje pateiktais duomenimis – 2016 m. gruodžio 12 d. Kasos priėmimo – perdavimo aktu, 2016 m. gruodžio 12 d. Momentinės loterijos perdavimo – priėmimo aktu, 2016 m. gruodžio 12 d. Kasos trūkumų nustatymo aktu (t. 1, b. l. 10-12).
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 11 236,66 Eur turtinę žalą. Neginčytinai byloje nustatyta ir tai, kad minėtą turtinę žalą patyrė dėl darbuotojos – paslaugų pardavėjos I. G. neteisėtų veiksmų. Civilinio ieškovo byloje pareikštas ieškinys pagrįstas rašytiniais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 11 236,66 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios I. G..
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Ši norma suponuoja, kad turi būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino imperatyvią normą, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. G., einant paslaugų pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigas, pasisavintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus išleido savo reikmėms, įsigydama - automobilį "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dulkių siurblį "Daewoo" , laikrodį - 1 vnt., kojines - 3 vnt., vyrišką dezodorantą, muilą, rankų kremą, dvi dėžutes su lūpų balzamu, dėžutę su kvepalais, kūno priežiūros rinkinį, kosmetikos rinkinį, vyriškus kvepalus, kūno losjoną, dušo gelį, veido kaukę, žaislinių mašinėlių rinkinį "Superion Truck", žaislų rinkinį "Parking Garage", žaislinį elektrinį traukinį "Rail King". Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, minėti daiktai, kaip turtas įgytas iš nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, konfiskuotini.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, automobilis "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas 2016-12-13 aprašo aktu, saugomas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK (t. 1, b. 1. 106-107), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, priverstinai paimant valstybės nuosavybėn.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su dokumentais - VĮ "Regitra" registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės apžiūros ataskaitų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės liudijimu, įvykių deklaracija, kvitu, 2016-11-29 sutartimi, perduotini su konfiskuotinu turtu – transporto priemone - automobiliu "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dulkių siurblys "Daewoo" , laikrodis - 1 vnt., kojinės - 3 vnt., vyriškas dezodorantas, muilas, rankų kremas, dvi dėžutės su lūpų balzamu, dėžutė su kvepalais, kūno priežiūros rinkinys, kosmetikos rinkinys, vyriški kvepalai, kūno losjonas, dušo gelis, veido kaukė, žaislinių mašinėlių rinkinys "Superion Truck", žaislų rinkinys "Parking Garage", žaislinis elektrinis traukinys "Rail King", apžiūrėti 2016-12-21 daiktų apžiūros protokolu, saugomi Klaipėdos AVPK (t. 1, 117-118,124) – nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 325 vnt. įvairių momentinės loterijos panaudotų bilietų, apžiūrėti 2017-01-16 apžiūros protokolu, saugomi Klaipėdos AVPK (t. 1, b. 1. 109-111, 124) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsitesėjus, naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę bausmę už šias nusikalstamas veikas INGAI GRIKŠTAITEI paskirti – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį I. G. paskirti - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. G. atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant I. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Iš I. G. priteisti 11 236,66 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, automobilį "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtą 2016-12-13 aprašo aktu, saugomą Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK (t. 1, b. 1. 106-107) - nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, priverstinai paimant valstybės nuosavybėn.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su dokumentais - VĮ "Regitra" registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros ataskaitų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės liudijimu, įvykių deklaracija, kvitu, 2016-11-29 sutartimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti su konfiskuotinu turtu – transporto priemone - automobiliu "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dulkių siurblį „Daewoo", laikrodį - 1 vnt., kojinės - 3 vnt., vyrišką dezodorantą, muilą, rankų kremą, dvi dėžutes su lūpų balzamu, dėžutę su kvepalais, kūno priežiūros rinkinį, kosmetikos rinkinį, vyriškus kvepalus, kūno losjoną, dušo gelį, veido kaukę, žaislinių mašinėlių rinkinį "Superion Truck", žaislų rinkinį "Parking Garage", žaislinį elektrinį traukinį "Rail King", apžiūrėtus remiantis 2016-12-21 daiktų apžiūros protokolu, saugomus Klaipėdos AVPK ( t. 1, 117-118,124) – nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 325 vnt. įvairių momentinės loterijos panaudotų bilietų, apžiūrėtus 2017-01-16 apžiūros protokolu, saugomus Klaipėdos AVPK (t. 1, b. 1. 109-111, 124) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.