Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Civilinė byla Nr. 2S-676-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-30Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-07-10Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
2S-676-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06726-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
UAB ,,Fetarista”
Ieškovas
BTA Insurance Company” SE
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-676-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06726-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB ,,Fetarista” atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ,,BTA Insurance Company” SE ieškinį atsakovei UAB ,,Fetarista” dėl išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ,,BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Fetarista“ dėl 132.527,10 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, ieškovas 2014-05-09 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, taip pat padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir nutarė ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės UAB „Fetarista“ nekilnojamo ir/ar kilnojamo turto areštą 132.527,10 Lt, leidžiant atsakovei šiuo turtu naudotis, tačiau uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti apsunkinant jo valdymą, disponavimą ar sumažinti šio turto vertę, o šio turto nesant arba esant nepakankamai - atsakovės piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą 132.527,10 Lt sumai, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui. Tesimas konstatavo, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma 132.527,10 Lt, juridiniam asmeniui yra ženkli, kas, sutinkamai su formuojama teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja, atsakovė UAB „Fetarista“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo ,,BTA Insurance Company“ SE veikiančio per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Fetarista“ atmesti. Nurodo, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2011 m., ieškovui iki 2014 m. gegužės mėn. nekilo abejonių dėl teismo sprendimo įvykdymo galimumo. Ieškovas į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreipėsi 2014-05-09, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ilgą laiką ieškovas nerealizavo procesinės teisės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, teismas nepranešė atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, nutartyje nurodė formalų motyvą, kad pranešimas sukels realią grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba jų taikymą padarys neįmanomą (CPK 147 str. l d.) ir nepagrįstai ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių pagrindu, jų neištyręs, nesudaręs galimybės atsakovei atsikirsti, tenkino ieškovo prašymą. Dėl CPK 147 str. l d. normos pažeidimo neteisingai buvo išspręstas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį į faktą, kad ieškovas prašymą teismui grindė 2013-J8-12 VĮ Registrų centro duomenimis - atsakovės UAB „Fetarista“ prašymu priimti įmonės atskyrimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nepranešdamas apie prašymo nagrinėjimą nesudarė galimybės atsakovei pateikti paaiškinimus dėl 2013-08-12 įregistruoto prašymo, pasikliovė vien ieškovo samprotavimu apie tai, kad vertingiausią turtą atsakovė siekia perkelti naujai sukurtai UAB „Autovija“. Pažymėjo, kad nuo 2013-08-12 iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui - 2014-05-09, praėjo beveik metai. Priešingai nei nurodyta ieškovo prašyme teismui, UAB „Fetarista“ buvo paruošusi atskyrimo sąlygas, jas įregistravo Juridinių asmenų registre, tačiau šią teisinę procedūrą nutraukė, kadangi nebaigtas ginčas su ieškovu. Šiaulių apygardos teismas 2013-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-760-440/2013 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-13 sprendimą ir perdavė ginčą nagrinėti iš naujo. Atsakovė laukia bylos baigties, nevykdo atskyrimo procedūrų ir neturi siekių, kaip teigiama prašyme, vertingiausią turtą perkelti kitai bendrovei, nes neturi tikslo neatsiskaityti su kreditoriais. Be to, juridinį asmenį reorganizuojant, jo turtas, teisės ir pareigos nepanaikinamos (LR Akcinių bendrovių įstatymo 68 str.). Pažymėtina, kad VĮ Registrų centre nėra registruota UAB „Autovija“, todėl ieškovo nurodyti prašymo argumentai neturi teisinio ir faktinio pagrįstumo.

Nurodo, kad teismas nutartyje nepagrįstai rėmėsi nuostata, kad turtinio pobūdžio ginčo suma 132527,10 Lt yra ženkli ir laikytina pakankama aplinkybe laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas teigdamas apie atsakovės kreditavimo riziką nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrovė yra nemoki, ieškinio patenkinimo atveju negalėsianti sumokėti priteistos sumos. Įmonės finansinės veiklos rodiklius atspindintys dokumentai yra viešai teikiami VĮ Registrų centrui ir viešai prieinami, todėl ieškovas prieš teikdamas prašymą galėjo ir privalėjo tuo pasidomėti. Įmonė yra veikiantis subjektas, pagal įmonės balansą, sudarytą 2013-12-31, įmonė turi turto 543200 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro: per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 56180 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 358671 Lt, pradelstų įsipareigojimų neturi.

Atsiliepimas

Ieškovas ,,BTA Insurance Company“ SE pateiktame atsiliepime nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžia antstolio pažyma, patvirtinanti, kad atsakovė jokio turto neturi. Nurodė, kad ieškovas tiki, kad ateityje pavyks išsiaiškinti kur yra balanse nurodytas turtas, tačiau šiai dienai antstoliui to padaryti nepavyksta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės atžvilgiu, pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Manytina, kad šiuo atveju taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, kadangi skundžiama nutartimi apribotas tik disponavimas minėtu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, atsakovei paliekant galimybę jį valdyti ir juo naudotis.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo areštuotas atsakovės UAB „Fetarista“ nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas 132.527,10 Lt sumai, leidžiant atsakovei šiuo turtu naudotis, tačiau uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti apsunkinant jo valdymą, disponavimą ar sumažinti šio turto vertę, o šio turto nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar turtines teises 132.527,10 Lt sumai, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Akcentuotinas teismų argumentavimas, didelės ieškinio sumos vertinimą siejant su konkrečiais byloje dalyvaujančiais asmenimis ir jų turtine padėtimi. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškinio sumą kaip didelę ir tuo pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones, taigi, 132.527,10 Lt ieškinio suma laikytina pakankama aplinkybe laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja nurodo, jog byla teisme nagrinėjama nuo 2011 m., o ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2014 m., jau vien tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės galimybės ateityje įvykdyti prievolę gali pasunkėti ir taip būtų pažeisti ieškovo interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas taip pat remiasi antstolio pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovė turto neturi (57 b.l.).

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo bei pagrįstumo. Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad apeliantė nepasinaudojo nei vienu iš šių būdų, galinčių patvirtinti laikinųjų apsaugos priemonių perteklinį pobūdį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Šiaulių apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė