Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo už servituto nustatymą atsakovui akcinei bendrovei „Amber Grid“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – NŽT) įsakymo 2.5 punktą, 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių išleisti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatyta vienkartinė kompensaciją už servitutą – 143 855, 17 eurų, 3) įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – AB) „Amber Grid“ sumokėti likusią vienkartinės kompensacijos dalį už servitutą – 129 966,17 eurų. Ieškovė įrodinėjo, kad ieškinys teismingas bendros kompetencijos teismui, nes byloje keliamas ginčas dėl servituto atlyginimo dydžio yra ne administracinės teisės objektas.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminą sumokėti 1 178 eurų žyminį mokestį už ieškinio priimtą dalį dėl 64 074,95 eurų sumos priteisimo už galimus žolės pjovimo darbus ir už per 99 metus mokėtiną žemės mokestį iš atsakovo AB „Amber Grid“, ir pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovė šioje dalyje nutarties teisėtumo neginčijo, tačiau įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesumokėjo 1 178 eurų žyminio mokesčio, ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau galėtų priimtų teisingą sprendimą, ištyręs visus byloje esančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 72 straipsnio 1 d. nustato, jog teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Kontroliuoti, kad šalys laiku pateiktų įrodymus, nepiktnaudžiautų procesu, yra teismo pareiga. Taigi ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu nepašalinti, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtu, tačiau, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinio pareiškimą palikti nenagrinėtą, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 297 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.