- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- II-161-522/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00054-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- G. A.
- Pažeidėjas
- A. B.
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK) 2018 m. gegužės 8 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
G. A. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2018 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, prašydama panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK administracinio nusižengimo išsamiam tyrimui atlikti ir apklausti jos nurodytą asmenį bei nubausti kaltininką. Ji nurodė, kad nutarimas priimtas neištyrus visų 2018 m. balandžio 11 d. įvykio aplinkybių. Policijos pareigūnai bendravo tik su jų kaimynais Gudeliais, su kuriais jie ne kartą yra konfliktavę ir pas kuriuos ir buvo atvykęs jų pažįstamas A. B., todėl šie žmonės negali būti suinteresuotais liudytojais šioje byloje. Kiti apklausti kaimynai arba nepanoro liudyti ir kištis į kaimynų konfliktus, arba iš tikro įvykio galėjo dėl įvairių priežasčių nematyti ir negirdėti. Šioje byloje liko neapklaustas J. A., kuris, būdamas namuose, matė visą įvykį ir girdėjo, kaip A. B. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Be to, nutarimas surašytas atmestinai, neteisingai nurodant jos gyvenamąją bei įvykio vietą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK atsiliepime prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ir atstovas posėdyje nurodė, kad tai, kad apklausti visi artimiausi G. A. kaimynai, rodo, kad buvo siekiama objektyviai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios verstų abejoti A. ir J. G. paaiškinimais. G. A., pateikdama skundą (bendraujant su ja namuose, kur buvo ir J. A.) ir tyrimo metu, pareigūnams nenurodė savo uošvio J. A., kaip asmens, kuris galėtų paliudyti netinkamą A. B. elgesį. Byloje nustatyta, kad konflikto metu G. A. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo viena. Turimais duomenimis J. A. ir jo žmona A. A. turi sveikatos problemų, savo namo kieme būna retai, tą vakarą kieme irgi nebuvo, todėl J. A. apklaustas nebuvo. Skunde nurodyto tokio „liudytojo“ atsiradimas šiuo metu turėtų būti vertinamas kritiškai. Nagrinėjant G. A. skundą, buvo atliktas išsamus tyrimas, buvo apklausti visi artimiausi kaimynai, kurie galėtų objektyviai ir nešališkai patvirtinti arba paneigti byloje nustatytas aplinkybes. Darytina išvada, kad G. A. skunde išdėstyti motyvai nėra pagrįsti. Netikslūs namų adresai yra techninė klaida, kuri netrukdo suprasti priimto nutarimo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyriausiasis tyrėjas 2018 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 18083515736). Nutarime nurodyta, kad veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 481 straipsnį, aprašyti apklaustų kaimynų parodymai, ir atsižvelgus į tai, kad objektyvių duomenų, kad A. B. įvykdė nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, negauta, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnį nutraukta.
G. A. pateikė skundą dėl minėto Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK nutarimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.
G. A. siekia, kad A. B. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai, t. y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, pažeidimo padarymo vieta ir kilę padariniai.
Nagrinėjamos bylos atveju G. A. su skundu į Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK kreipėsi dėl to, kad 2018 m. balandžio 11 d., apie 19 val. 10 min., A. B., būdamas jos kaimyno A. G. kieme, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, kuriuos pareiškėja pakartojo ir teismo posėdžio metu. Pareiškėja G. A. tiek pradiniame skunde, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d., apie 19 val. 10 min., ji būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pamatė, kad ties įvažiavimu į jų kiemą stovi automobilis. Ji išėjusi į kiemą išgirdo iš kaimynų Gudelių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), garažo sklindančius vyrų balsus ir šūktelėjo, kad jie patrauktų automobilį. Iš garažo iškišo galvą A. G., o pro jį prasibrovęs A. B. pradėjo mosikuotis rankomis ir ją keikti necenzūriniais žodžiais. Teismo posėdžio metu apklaustas A. B. neigė, kad būdamas A. G. kieme vartojo necenzūrinius žodžius G. A. atžvilgiu.
Teismas įvertinęs tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. A. B. buvo palikęs stovėti savo automobilį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavimo į kiemą, taip kliudydamas kitų transporto priemonių eismą išvažiuojant iš kiemo, kad vėliau jis dėl to buvo nubaustas administracine tvarka, kad G. A. dėl to priekaištavo A. G. ir A. B., daro išvadą, kad A. B. galimai pavartojo necenzūrinius žodžius G. A. atžvilgiu. Teismas neturi pagrindo netikėti G. A. parodymais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ji būtų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti A. B. nebūto nusižengimo padarymu, jį apkalbėti ar jam pakenkti. Juo labiau, kad jie nėra susiję kokiais nors kitais santykiais, ryšiais, o yra tik iš matymo pažįstami Širvintų miesto gyventojai.
Kita būtina sąlyga norint kvalifikuoti pažeidimą kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje yra pažeidimo padarymo vieta. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik viešoje vietoje. Viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, todėl, siekiant teisingai nustatyti įvykio vietos atitiktį viešosios vietos apibūdinimui, be to, kad būtina atsižvelgti į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą, kai paprastai vieša vieta laikoma tokia, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, ne mažiau svarbu įvertinti kiekvienoje byloje nustatytas aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad G. A. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, o A. B. kaimyno A. G. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi necenzūriniai žodžiai G. A. atžvilgiu galimai buvo pavartoti jiems esant privačių namų kiemuose, šaukiant per tvorą. Iš G. A. pateikto 2018 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad abu namus skiria neaukšta metalinė vielinė tvora. Įėjimai į abiejų namų kiemus nėra užtverti vartais, kiemai nėra uždari. Taigi į juos laisvai gali patekti kiti asmenys. Tai patvirtina, kad šiuo atveju privati valda atitinka viešosios vietos sąvoką.
Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktas 2018 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo fakto, kad A. B. pavartojo necenzūrinius žodžius G. A. atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl automobilių remonto darbų J. G. namo kieme, todėl pateiktos fotonuotraukos nėra susijusios su nagrinėjama byla.
Trečia būtina sąlyga kvalifikuoti pažeidimą kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje, yra kilę padariniai. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešoji tvarka – nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai, pagrįstos etikos, moralės, pagarbos vienų kitiems principais. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis bei elgesio normomis. Svarbu pažymėti tai, kad viešoje vietoje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo, būnant joje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Nagrinėjamos bylos tyrimo metu nustatyta, kad apklausus G. A. ir J. G. kaimynus ir kitus asmenis, galėjusius matyti konfliktą ar girdėti A. B. G. A. atžvilgiu galimai išsakytus necenzūrinius žodžius, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog A. B. savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Iš A. G. paaiškinimo matyti, kad A. B. išėjus iš garažo patraukti automobilio, jis liko garaže, kas vyko lauke nematė, tik girdėjo skardų moterišką balsą (b.l. 5). J. G. paaiškinime nurodė, kad negirdėjo, jog jos sūnaus A. G. pažįstamas būtų iškeikęs G. A. necenzūriniais žodžiais (b.l. 12). Iš Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK vyriausiojo patrulio A. A. 2018 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pabendravus su G. A. kaimynėmis D. V., L. K., jos parodė, kad 2018 m. balandžio 11 d. konflikto tarp G. A. ir A. B. negirdėjo (b. l. 6). To paties pareigūno 2018 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pabendravus su G. A. kaimynais A. L., N. G., I. S., D. P., jie nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d. konflikto G. A. ir kaimynų kieme negirdėjo ir nematė (b.l. 7). Tokios aplinkybės nurodytos ir F. S. paaiškinime (b. l. 10).
Pažymėtina, kad aplinkybę, jog A. B. G. A. iškeikė necenzūriniais žodžiais teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas J. A., kuris aiškino, jog stebėjo situaciją namuose pro pradarytą langą ir viską girdėjo. Pažymėtina, kad tokia pati situacija buvo susiklosčiusi ir kitoje administracinio nusižengimo byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018-05-09 nutarimo Nr. II-162-522/2018. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad tarp kaimynų vykstant kurį laiką besitęsiantiems nesutarimams, jų šeimų nariai yra suinteresuoti šiems palankia bylos baigtimi. Teismas liudytojo J. A. parodymus dėl jų objektyvumo vertino kritiškai ir jais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Manymą dėl liudytojo pareiškėjos šeimos nario J. A. parodymų nepatikimumo sustiprino ir ta aplinkybė, jog Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyriausiajam tyrėjui A. B., bendraujant su G. A. skundo pateikimo ir tyrimo metu, ji liudytojo J. A., kaip mačiusio įvykusį konfliktą ar girdėjusį išsakytus žodžius, nenurodė. Tai, kad J. A. prie lango laukė iš darbo grįžtančių pareiškėjos ir D. A. bei stebėjo konfliktą, G. A. nurodė tik teismo posėdžio metu. Nagrinėjamos bylos atveju susiklosčius analogiškai situacijai, kuomet anksčiau J. A. policijos pareigūnams nebuvo nurodytas kaip liudytojas girdėjęs konfliktą, o parodymus davė tik apklaustas teismo posėdžio metu, jo parodymai taip pat vertinami kritiškai.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs kilusio konflikto pobūdį, jo intensyvumą ir trukmę bei tai, kad įvykio nematė ir negirdėjo jokie pašaliniai asmenys, daro išvadą, jog dėl 2018 m. balandžio 11 d., apie 19.10 val., tarp namų kiemų per tvorą A. B. galimai išsakytus necenzūrinius žodžius G. A. atžvilgiu nekilo jokių padarinių - nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ar rimtis.
Taigi, įvertinus aukščiau nurodytus proceso dalyvių parodymus, surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nėra objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, sudėtis. Atsižvelgiant į tai, G. A. skundas atmestinas ir Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK 2018 m. gegužės 8 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną paliktinas nepakeistu.
Teismas taip pat atkreipia visų bylos dalyvių dėmesį į tai, kad būnant viešoje vietoje yra privaloma gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, t. y. nepalikti automobilių tam neskirtose vietose, paprašius, juos patraukti, susilaikyti nuo netinkamos leksikos ir pan. Lygiai taip pat siekiant sugyventi su kaimynais manytina, kad nėra būtina kiekvieną kartą veltis į konfliktą, aštrinti ir taip įtemptą situaciją tarp kaimynų, juo labiau, kad pačiai pareiškėjai tuo metu laisvas įvažiavimas į savo kiemą nebuvo reikalingas, nes ji ramiai ruošė vakarienę namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimo atmesti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.