Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-08-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-162-522/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-162-522/2018Nutartis · 2018-08-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. II-162-522/2018Nutartis · 2018-08-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-06
Bylos Nr.
II-162-522/2018
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00055-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
G. A.
Advokatai
Arnas Paliukėnas
II-162-522/2018
Proceso Nr. 4-44-3-00055-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.4.; 21.10.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 6 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant pareiškėjai G. A., jos atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,prašomai patraukti administracinei atsakomybei J. G.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato atstovui A. B.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK) 2018 m. gegužės 9 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

G. A. kreipėsi į teismą su skundu dėl 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, prašydama panaikinti minėtą nutarimą, įpareigoti policijos komisariatą pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną J. G. atžvilgiu. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-04-12, apie 10 val., jos vyrui D. A. grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kaimynė J. G. jį provokavo žodžiais, kalbėdama ir linkėdama jam ir jo šeimai blogo. Vėliau apie 17 val., jai su vyru grįžus į namus, pamatė, kad jų sklypo riboženklis yra apdėtas akmenimis. Jie akmenis nuėmė. Kaimynė J. G. išėjo iš namų ir juos keiksnojo, ją vadino „psiche“, liepė gydytis ir pan. Nurodė, kad tokį J. G. elgesį vertina provokuojančiu ir chuliganišku. Jie su vyru nieko į tai neatsakė ir nuėjo namo, o J. G. toliau tęsė savo veiksmus – nešiojo akmenis ir juos dėliojo. Be to vakare, apie 19 val., pareiškėjai uždarant langą, ji pamatė kaip kaimynė pro langą parodė jai nepadorius gestus – špygas. Ji kreipėsi į PK, kur buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal LR ANK 481 straipsnį, kuri PK pareigūno 2018-05-09 nutarimu buvo nutraukta. Su nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, nurodydama, kad nepilnai buvo ištirtos įvykio aplinkybės, nes nebuvo įvertintos nuotraukos ir neapklausti pagrindiniai liudininkai. J. G. atliko veiksmus, kurie atitinka ANK 481 straipsnį, nes ją ir jos vyrą provokavo, prie jų kibo, ją ir vyrą įžeidinėjo, necenzūriniais žodžiais keiksnojo, šmeižė ir žemino viešoje vietoje – kieme. Tokie J. G. veiksmai juos sutrikdė, įžeidė ir pažemino. Pareigūnai taip pat neįvertino J. G. savivaliavimo. Tyrimo metu nebuvo apklaustas jos vyras ir uošvis J. A., kuris buvo namuose ir įvykius matė ir girdėjo.

Policijos komisariato atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tinkamai ir visapusiškai atliko tyrimą. Prašo skundą atmesti.

Šalies argumentai

J. G. su skundu nesutiko, nurodydama, kad ji buvo provokuojama ir filmuojama G. A. ir jos vyro D. A.. Sutiko, kad akmenis nunešė prie sklypo riboženklio. Netinkamų žodžių ji nevartojo. Nepadorių gestų pro langą nerodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK tyrėjas 2018 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. G. atžvilgiu (b.l. 4). Nutarime nurodyta, kada veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 481 straipsnį, išvardinti liudytojų parodymai, ir, kadangi pareiškėjos aplinkybių jie nepatvirtino, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnį J. G. atžvilgiu buvo nutraukta.

G. A. pateikė skundą dėl minėto Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK nutarimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.

Išnagrinėjęs G. A. skundą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. PK 2018 m. gegužės 9 d. priimtame nutarime padaryta išvada administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Iš nutarimo esmės spręstina, kad teisena buvo nutraukta, neįrodžius J. G. kaltės po to, kai buvo apklausti visi galimi liudytojai. Skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad ne visi įrodymai buvo surinkti ir ne visos aplinkybės buvo įvertintos. Teismas, apklausęs visus nurodytus pareiškėjos liudytojus teismo posėdžio metu, pasisakys dėl J. G. kaltės įrodymų ir dėl ANK 481 straipsnio sudėties J. G. veiksmuose.

Pareiškime (b.l. 11) pareiškėja įvykio aplinkybes nurodė laikotarpiais: 1. 2018-04-12, apie 10 val., kuomet kieme J. G. jos vyrui D. A. linkėjo blogo; 2. 2018-04-12, apie 17 val., pareiškėjai su vyru grįžus namo, kuomet rado akmenimis apdėtą riboženklį ir 3. 2018-04-12, apie 19. 30 val., kuomet J. G. pro langą parodė nepadorų gestą - špygą. Taigi pareiškėjos pareiškime buvo nurodytas vienintelis įvykio aplinkybių liudytojas D. A., kuris ir buvo apklaustas policijos pareigūnų (b.l. 12). Jo paaiškinimas iš esmės sutapo su pareiškėjos paaiškinimu. Buvo apklausti kaimynai (b.l. 14, 15, 19), buvo apklausta ir J. G. (b.l. 20). Akivaizdu, kad pagal pareiškėjos pareiškimą buvo apklausti visi galimi asmenys ir net daugiau. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir pareiškėjos skunde nurodytas asmuo J. A. – pareiškėjos uošvis, kuris davė analogiškus paaiškinimus savo sūnaus D. A. ir pareiškėjos paaiškinimams. Atkreiptinas dėmesys, kad ne analogiškų parodymų kiekis turi įrodomąją reikšmę, o tų parodymų esmė. Pareigūnai apklausė ne tik įvykio liudininką, bet ir nieko apie įvykį nežinančius kaimynus. Į PK su pareiškimu kreipėsi tik pareiškėja, kuri pateikė ir skundą teismui, todėl teismas neanalizuoja 2018-04-12 įvykio dalies aplinkybių apie 10 val., nes tuo metu jos įvykio vietoje nebuvo, todėl ji negalėjo nukentėti nuo galimai J. G. neteisėtų veiksmų. 2018-04-12 įvykio metu, kai pareiškėja grįžo namo su vyru, užfiksuota ir įrodyta, kad J. G. nešiojo ir dėliojo akmenis (padarytos nuotraukos – b.l. 5-10) bei pavadino pareiškėją „psiche“. J. G. veiksmai su akmenimis sukėlė nepasitenkinimą pareiškėjos ir jos vyro, todėl jie filmavo J. G.. Tuo liko nepatenkinta J. G., todėl pavartojo žodžius pareiškėjos atžvilgiu: „Psichė, reikia gydytis“. Akivaizdu, kad situacija iš abejų kaimynų pusių buvo netaktiška ir nekorektiška. Kiekvienas savaip išreiškė nepasitenkinimą ir pyktį, ką atliko iš savo kiemo, negirdint ir nematant kietiems asmenims. Pareiškėja ir jos vyras yra jauni žmonės ((duomenys neskelbtini) m. g.), J. G. yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m. g.). Ypatingai skirtingo amžiaus žmonių bendravimas turi būti paremtas pagarbos ir kantrybės, o reakcija į senyvo amžiaus žmogaus veiksmus turi būti taktiška ir išlaikyta. J. G. atžvilgiu buvo naudota vaizdo fiksavimo technika, kas akivaizdžiai tokio amžiaus žmogų galėjo suerzinti ir išprovokuoti pasakyti netinkamus žodžius. Įvykio dalį, kurią pareiškėja įvertino taip pat kaip chuliganiška, t.y. vienai kaimynei žiūrint pro langą į kitos kaimynės langą ir tuo metu pamatant nepadorų gestą, teismas vertina netinkamu kaimynų bendravime, tačiau aiškiai sureikšmintu ir niekieno teisių nepažeidžiančiu. Matyti, kad kaimynai tarpusavyje nesutaria, rašinėja skundus į įvairias institucijas (b.l. 17-18), vienas kito negerbia. Pareiškėja ir jos vyras, būdami jauni ir išsilavinę žmonės, turėtų suvokti pagarbos ir atlaidumo senam žmogui būtinumą ir visi kartu laikytis taikaus sugyvenimo su kaimynais principo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja G. A. nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t.y. name, kur neva buvo padarytas pažeidimas, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmenį iš Registrų centro gyventojų registro departamento matyti, kad pareiškėja nurodytame name negyvena, o jos deklaruota gyvenamoji vieta yra kitur.

XXIV ANK skyriuje yra nurodyti administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti panašūs veiksmai, kurias siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytus proceso dalyvių veiksmus, surinktus įrodymus, galimai nukentėjusiosios G. A. ir galimai trauktinos atsakomybėn J. G. pozicijas, teismas daro išvadą, kad J. G. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, sudėties, nes netaktiškas elgesys tarp kaimynų, kurio metu buvo pavartota kelių žodžių netinkama leksika ir nekorektiški išsireiškimai, kas buvo padaryta kaip reakcija į kitų netaktišką elgesį, kas buvo padaryta nuosavų namų kiemuose, negirdint kitiems žmonėms ir iš savo gyvenamosios patalpos, savo noru stebint pro langą kito kaimyno langą, akmenų dėliojimas galimai ne toje vietoje, nėra viešosios tvarkos pažeidimai. Tokiais atvejais policijos pareigūnai neturėtų būti kviečiami, nes užfiksuotas tik nekorektiškas kaimynų ir jų šeimos narių (G. A.) bendravimas. Priešingu atveju turėtų būti svarstoma galimybė traukti atsakomybėn nepagrįstai besikreipiančius, įvertinus tai, kad jie turi galimybę pagal savo amžių ir išsilavinimą, galimai su profesionalių teisininkų pagalba, įvertinti kreipimosi pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 9 d. nutarimo atmesti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Irina Serafin