Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Z., E. Z. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti po motinos A. O. B. mirties 2013 m. sausio 31 d. likusį turtą (b. l. 3–4).2013 m. sausio 31 d mirė pareiškėjo motina. Po motinos mirties liko nekilnojamas turtas: 2 kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).2010 m. vasario 4 d. palikėja surašė testamentą, kuriuo pareiškėjui paliko šį asmeninės nuosavybės teise valdytą butą.Pareiškėjo motina buvo našlė. Jos antrasis sūnus, pareiškėjo brolis D. Z. mirė 2001 m. spalio 23 d. Mirusio brolio vaikai E. Z. ir E. Z. įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.Tuoj po motinos mirties pareiškėjas pradėjo valdyti motinos turtą: perėmė naudotis visas buto patalpas, naudojosi visais jame buvusiais baldais, rakandais, prižiūrėjo paveldėtą turtą, atliko einamąjį jo remontą, moka mokesčius.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 17–18) prašo teismo pareiškimą išnagrinėti teismo nuožiūra. Jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti.Suinteresuoti asmenys E. Z. ir E. Z. atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina A. O. B. mirė 2013 m. sausio 31 d., po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėjos kitas sūnus, pareiškėjo brolis D. Z., mirė 2001 m. spalio 23 d., jo sūnūs E. Z., gim. 1998 m. birželio 19 d., ir E. Z., gim. 2000 m. gegužės 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjai nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po palikėjos mirties palikimą priėmė jos sūnus – pareiškėjas, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po palikėjos, mirusios 2013 m. sausio 31 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai, nes palikėja 2010 m. vasario 4 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui (priedai prie ieškinio).Pagal CK 5.2 straipsnio 1 dalį paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą; pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (2 dalis). Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Nagrinėjamu atveju siekiama įrodyti, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė palikėjos sūnus.Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbimas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Palikėja 2010 m. vasario 4 d. testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui. Taigi, palikėjos valia buvo jai nuosavybės teise priklausantį butą po mirties palikti sūnui – pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju būtent jos sūnus – pareiškėjas pretenduoja į palikėjos palikimą. Kaip jau minėta, pareiškėjas siekia, kad jis, kaip palikėjos testamentinis įpėdinis (sūnus), palikimą būtų priėmę faktiniu valdymu.Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (kaip, kad šiuo atveju nekilnojamasis turtas – butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Po palikėjos mirties pareiškėjas mokėjo mokesčius už palikėjai priklausiusį butą. Šias aplinkybes patvirtina akcinės bendrovės „Kauno energija“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. pažyma apie atsiskaitymą už suvartotą šilumą Nr. 21-556, kurioje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. nėra įsiskolinimo už bute, adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumą (priedas prie ieškinio).Teismo nuomone, pareiškėjas, perimdamas palikėjos turtą, mokėdamas mokesčius už palikėjai priklausiusį butą, rūpindamasis savo motinos laidotuvėmis ir apmokėdamas jų išlaidas (kaip nurodė pareiškėjas, laidotuvėmis padėjo rūpintis jo buvusi sutuoktinė A. G., ir ką patvirtina rašytiniai įrodymai (b. l. 17–18, 24–25), priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po savo motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2013 m. sausio 31 d., mirties palikimą priėmė jos sūnus R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.