- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1245-112/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00174-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- T. B., A. B., M. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis ir Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. B., A. B. ir M. B. įstatyminės atstovės V. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. vaikų A. B., M. B. ir T. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu ir vaikais gyveno jos tėvams priklausančiame būste, sutarė gerai, vedė bendrą ūkį, tačiau pagrindinės jų šeimos pajamos buvo socialinės išmokos, nes atsakovas nesistengė susirasti darbo ir prisidėti prie šeimos, vaikų poreikių tenkinimo. Paaiškino, kad šalys nuo 2011 m. gegužės mėn. kartu nebegyvena ir nuo to laiko atsakovas V. P. yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaikų auklėjimo, jų nelanko, nebendrauja ir visiškai neprisideda prie jų išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iš atsakovo V. P. trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 300 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Teismas nurodė, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus, atsakovo tėvystė teismo sprendimu nenuginčyta. Teismas konstatavo, kad 300 Lt per mėnesį suma kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir padės užtikrinti vaikų poreikius.
Šalies argumentai
Atsakovas V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą ir sumažinti priteistą 300 Lt dydžio išlaikymą iki 130 Lt kiekvienam vaikui. Taip pat prašo paskirti byloje ekspertizę, kuri padės patvirtinti, jog atsakovas nėra ieškovės vaikų tėvas. Nurodo, kad prašymą skirti ekspertizę jis teikė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jo netenkino. Mano, kad paaiškėjus aplinkybei, jog jis nėra biologinis vaikų tėvas, išnyks pareiga mokėti vaikams išlaikymą. Atsakovo nuomone, teismo priteista išlaikymo suma yra per didelė, neatitinka atsakovo turtinės padėties. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neturi jokio turto ir pajamų, yra bedarbis, todėl 900 Lt suma kiekvieną mėnesį visiems vaikams yra per didelė. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė, kad tokia didelė suma yra reikalinga vaikams išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečių vaikų A. B., M. B. ir T. B. tėvai yra V. B. ir atsakovas V. P. – jie įrašyti vaikų gimimo liudijimuose, pateiktuose į bylą. Santuoka tarp tėvų neįregistruota.
Dėl ekspertizės
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis pareigą išlaikyti savo vaikus numato tų vaikų tėvams. Šiuo atveju egzistuoja prigimtinė vaiko biologinio tėvo prievolė išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neigia savo pareigą mokėti vaikams išlaikymą, nes mano, kad jis nėra jų biologinis tėvas, tačiau jokių savarankiškų reikalavimų nei šioje, nei kitose bylose nereiškia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekdamas paskirti DNR ekspertizę, atsakovas turėjo reikšti savarankišką reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovui nereiškiant tokių reikalavimų ir nepateikiant jokių įrodymų, paneigiančių jo tėvystę, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo šioje byloje skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinės bylos yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindų (CPK 12 str.). Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.), įrodinėjimo pareiga tenka joms (CPK 178 str.), todėl teismas negali vienos šalies prašymu rinkti įrodymus, reikalingus nepareikštam, o tik būsimam reikalavimui pagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo interesams, rengiant teismui procesinius dokumentus, atstovavo advokatė, kuri ir turėjo atsakovui suteikti teisines konsultacijas bei tinkamai suformuluoti reiškiamus reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovui, abejojančiam savo tėvyste, išlieka teisė reikšti savarankišką reikalavimą kitoje byloje. Nuginčijus tėvystę, procesiniam sprendimui peržiūrėti šioje byloje galima pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.
Dėl išlaikymo dydžio
Priteisdamas išlaikymo dydį, teismas turi vadovautis CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaikų poreikiams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis vienam vaikui turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt.
Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai vaikai yra 17 ir 15 metų amžiaus, mokosi atitinkamai 10-oje ir 8-oje klasėse. Nors byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai turėtų sveikatos problemų ar didesnių išlaidų savo užklasinei veiklai, tačiau jau vien ta aplinkybė, kad jie yra vyresnio amžiaus ir jų poreikiai maistui, aprangai, laisvalaikiui ar užklasinei veiklai tik auga, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto prašomas priteisti 130 Lt išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nepatenkintų net minimalių jų poreikių.
Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į proporcingumo kriterijų, kuris reiškia, kad vaikams teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė mama V. B. dirba, jos pajamas sudaro minimalus mėnesinis atlyginimas bei socialinė pašalpa. Atsakovas turto neturi, niekur nedirba – įgijo bedarbio statutą, t. y. kreipėsi į teritorinę darbo biržą ir buvo joje registruotas. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia susirasti darbą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas negali apskritai dirbti, daugiau išlaikytinių neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kito iš tėvų sąskaita, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui, t. y. iš viso iš atsakovo per mėnesį 900 Lt, netinkamai įvertino nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, kuri, pagal surinktus duomenis, abiejų yra sunki. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad atsakovas jau ilgą laiką nedirba, todėl galimybė jam susirasti geriau apmokamą darbą, t. y. už didesnį nei minimalus mėnesinį atlyginimą, yra minimali. Todėl 900 Lt per mėnesį suma, t. y. didesnė nei minimalus mėnesinis atlyginimas, kurį galėtų gauti atsakovas, nebūtų proporcinga jo turtinei padėčiai.
Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad nepilnamečiai vaikai turi kokių nors sveikatos problemų, kad jiems reikalingos papildomos išlaidos specialiam maistui ar medikamentams, priežiūrai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, 230 Lt suma per mėnesį kiekvienam vaikui atitiktų atsakovo turtinę padėtį bei padėtų užtikrinti bent minimalius vaikų poreikius. Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, gauti bent minimalias mėnesines pajamas ir teikti išlaikymą vaikams (LR CK 3.192, 3.198 str.). Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Iš atsakovo V. P. nepilnamečiams vaikams A. B., M. B. ir T. B. priteistas išlaikymas sumažintinas iki 230 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012-01-01 iki vaikų pilnametystės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė procesines bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuojančias teisės normas, tačiau tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, jog atsakovas 2012 m. kovo 22 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu taip pat yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimo dalis, kuria iš atsakovo V. P. priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlyginamos (CPK 96 str. 4 d., 3 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti.
2012 m. kovo 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo V. P. priteistą 300 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., M. B. ir T. B. sumažinti iki 230 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-01 iki vaikų pilnametystės.
2012 m. kovo 6 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti.