- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-805-390/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06371-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- N. J.
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui N. J. dėl skolos už šiluminę energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 732,46 Lt įsiskolinimą už pateiktą šilumą ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.86-88, 102). Nurodė, kad atsakovas yra keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Kauno miesto savivaldybės 2004-06-28 įsakymu Nr. A-1548 du šio buto kambariai buvo išnuomoti trečiajam asmeniui N. J. su šeima. Kitų dviejų kambarių nuomininkė V. R. M. 2008-05-31 mirė, po jos mirties patalpos niekam išnuomotos nebuvo. Ieškovas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją. Nuo 2008-08-01 iki 2011-03-01 susidarė 3 732,46 Lt įsiskolinimas už patiektą šilumą patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Kadangi tretysis asmuo už šilumą nėra skolingas, o įsiskolinimas atsirado po V. R. M. mirties, ieškovas prašė susidariusį įsiskolinimą priteisti iš buto savininko, t. y. atsakovo Kauno miesto savivaldybės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 3732,46 Lt skolos už patiektą šilumą, 112 Lt žyminio mokesčio ir 5,90 Lt už duomenų gavimą; priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų; grąžino ieškovui permokėtą dalį - 6 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad tarp šalių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Prievolė atlyginti šilumos energijos tiekimo į buto dalį išlaidas tenka atsakovui, kaip gyvenamosios patalpos savininkui ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šaliai. Todėl teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Teismas nustatė, kad praėjus 3 mėnesiams po V. R. M. mirties, tretysis asmuo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas jam papildomai išnuomoti atlaisvintus 2 kambarius. Tačiau trečiojo asmens prašymas buvo atmestas. Tokiu būdu teismas sprendė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai apie gretimų kambarių nuomininkės mirties faktą buvo žinoma nuo trečiojo asmens 2008-08-25 prašymo gavimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog trečiajam asmeniui pareiškus ieškinį teisme dėl teisių į patuštintas patalpas, teismo toje byloje 2009-12-07 nutartimi (b.l. 72) taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo metu tretysis asmuo patuštintomis patalpomis naudojosi. Atsakovo argumentus, jog savivaldybės atstovai negalėjo patekti į ginčo patalpas dėl trečiojo asmens kaltės, teismas taip pat atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovo pateiktą 2011-09-13 buto patikrinimo aktą, kuriuo atsakovas įrodinėjo tretįjį asmenį užėmus V. R. M. patalpas, paneigia byloje esantis buto planas (b.l. 66), patvirtinantis, jog matyti pro durų tarpą daiktų, esančių mirusios V. R. M. kambariuose, atsakovo darbuotojos negalėjo, nes V. R. M. kambarių durų nuo įėjimo į butą nesimato.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas apie nuomininkės mirtį sužinojo tik 2009-03-06, apžiūrėti ginčo gyvenamųjų patalpų trečiojo asmens šeima neįleido, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2011-06-28 raštas Nr. 53-9-1184 (b.l. 65) bei Nuomos administravimo poskyrio 2009-11-18 pasiūlymas (b.l. 67), kuriame S. R., kuriai buvo siūloma išsinuomoti mirusios nuomininkės patalpas, parašė prierašą: „į butą patekti negalėjau, nes niekas neįleido, savininkas nekelia ragelio“. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-07 nutartimi civ. byloje Nr. 2-30640-615/2009 trečiojo asmens iniciatyva taikytos laikinosios priemonės draudė atsakovui ginčo gyvenamąsias patalpas išnuomoti. Tokiu būdu tretysis asmuo pažeidė atsakovo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo ginčo gyvenamųjų patalpų suteikti kitiems asmenims nuomos pagrindais. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens atsakomybės dėl susidariusios skolos nėra. Atsakovo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens šeima savavališkai buvo ir šiuo metu yra užsiėmusi dalį ginčo gyvenamųjų patalpų, jomis faktiškai naudojasi ir iki šiol, todėl ir turėtų atlyginti ieškovui už sunaudotą šilumos energiją. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad informavo atsakovą, jog jis yra gyvenamųjų patalpų šilumos energijos tiekėjas, nors tokia šilumos tiekimo įmonės pareiga yra numatyta Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 1 d., todėl teismas be pagrindo nurodė, jog pareigą pasidomėti, kad jam priklausantis butas šildomas centralizuotai, turėjo pats atsakovas. Tokiu būdu teismas be pagrindo perkėlė atsakovui pareigą domėtis, kas tiekia šilumos energiją, nes tokios atsakovo pareigos teisės aktai nenumato. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad siuntė atsakovui sąskaitas už patiektą šilumos energiją, pranešimus dėl šilumos mokėjimo ar įspėjimus dėl tariamo įsiskolinimo, kas patvirtina, jog ieškovas visą laikotarpį nelaikė atsakovo atsakingu už šilumos naudojimą ginčo gyvenamosiose patalpose, juo labiau, kad pirminis ieškinys taip pat buvo pareikštas ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui. Teismas be pagrindo laikė, jog šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti bei kad ieškovas siekė sudaryti su atsakovu šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl darytina išvada, jog šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, atsakovas su jos sąlygomis supažindintas nebuvo (CK 6.185 str. 2 d.), todėl teismas be pagrindo laikė ieškovo reikalavimus pagrįstais ir įrodytais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 154-155) ieškovas AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad remiantis CK 6.384 str., Šilumos ūkio įstatymo ir Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų analize, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir patalpos (buto) savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Nepaisant to, kas naudoja patalpas (butą), kuriems yra tiekiama šiluma, šilumos pirkimo-pardavimo santykių dalyvis yra patalpų (buto) savininkas. Pagal civilinę teisę šilumos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų (buto) savininkas, bet ir patalpų (buto) nuomininkas. Šilumos tiekėjas, patalpų (buto) savininkas ir nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas taptų šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos sutarties šalis yra patalpų (buto) savininkas. Tokį teisės taikymo išaiškinimą pateikė LAT 2009-10-19 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3432/2009 ir 2009-07-09 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-280/2009. Kai su šilumos tiekėju rašytinė sutartis dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto nėra sudaryta, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo namo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų momento, kol šalys nesudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal šalių aptartas individualias sąlygas (Šilumos ūkio įstatymo 19 str.). Byloje nėra duomenų, kad buto savininkas – atsakovas mokėjo už šilumą. Atsakovas yra buto savininkas ir pagal CK 4.76 str. atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Skundo motyvas, kad galimas buto nuomininkas negali apžiūrėti jam siūlomų išsinuomoti patalpų, nėra pagrindas atliesti patalpų savininką nuo mokesčių mokėjimo. Atsiliepime nurodoma, jog LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos yra viešai paskelbtas dokumentas ir yra visiems prieinamas, todėl ieškovas neturi prievolės su šiomis standartinėmis sąlygomis supažindinti ar informuoti trečiųjų šalių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat neatleidžia savininko nuo pareigos mokėti mokesčius, susijusius su patalpų (buto) išlaikymu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiojo asmens šeima būtų savavališkai užėmusi likusią buto dalį ir dėl to privalėtų mokėti už visą butui pateiktą šilumą. Ieškovas kiekvieną mėnesį pranešimus apie ginčo buto daliai priskaičiuotus mokesčius siunčia paštu. Tretysis asmuo siunčiamas sąskaitas gauna ir jas pilnai apmoka. Atsakovas į šilumos tiekėją dėl šio buto sąskaitų siuntimo tiesiogiai jam niekada nesikreipė, ieškovas nėra gavęs atsakovo pranešimo apie buto nuomininkų pasikeitimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 153) tretysis asmuo N. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis yra ne viso buto, tik dviejų kambarių nuomininkas, naudojasi tik išsinuomotais kambariais, už kuriuos sąžiningai moka, įsiskolinimo neturi. Kiti du kambariai yra atsakovo žinioje. Tretysis asmuo atvykstančių pretendentų užimti laisvus kambarius neįsileidžia, kadangi jų nepažįsta ir turi teisę į butą neįsileisti. Konstitucijos 24 str. l d. numato, jog žmogaus būstas neliečiamas. Nėra jokio teisės akto, kurio pagrindu tretysis asmuo būtų atsakingas už V. R. M. kambarių šildymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis ).
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo 1995m. vasario 7d. potvarkiu Nr. 196-v šiame bute esančios patalpos buvo išnuomotos dviems šeimoms: du kambariai 24 kv. m. gyvenamojo ploto ir bendra virtuvė buvo išnuomota R. V. M. 2 asmenų šeimai ir du kambariai 28,92 kv. m. ploto su bendra virtuve R. J. trijų asmenų šeimai. Po R. J. mirties atsakovas 2004m. liepos 12d. sudarė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu N. J.. Remiantis paminėta nuomos sutartimi šiam trečiajam asmeniui buvo neterminuotai suteikta naudotis 41,65 kv. m. ploto gyvenamąja patalpa. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. J. įsiskolinimų už patiekiamą šilumos energiją neturi. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad buvusi gyvenamųjų patalpų nuomininkė V. R. M. 2008m. gegužės 31d. mirė. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatoma, kad po šios nuomininkės mirties patalpos niekam nebuvo nuomojamos, šios nuomininkės skola už patalpų šildymą yra 3106, 64 Lt, o už energiją vandens pašildymui yra 625,82 Lt.
Pirmosios instancijos teismas remdamasis Kasacinės instancijos teismo formuojama teismine praktika darė išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Apylinkės teismas įvertinęs aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovo rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šiluma į atsakovui priklausančias nuosavybės teise patalpas buvo tiekiama konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiformavo civiliniai teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo. Teismas pažymėjo, jog esant tokiai teisinei situacijai tarp ieškovo ir atsakovo iš konkliudentinių veiksmų atsirado šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai pagal standartines sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas už ieškovo pateiktas sąskaitas nebuvo apmokėjęs ieškinį patenkino ir ieškovo prašomas priteisti sumas už patiektą šilumos energiją priteisė iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija neturi teisinio pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias C K normas, Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, ne kartą yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilimos vartotojas ar pastato būtų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas: įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Tačiau nesant tokio susitarimo, šilumos energijos sutarties šalimi (pirkėju) išlieka patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3/2008, kurioje suformuota pirmiau nurodyta teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, paskelbta Teismų praktika 29, p. 169-181). Teismų nuostatos šiuo klausimu yra nuoseklios, jos išdėstytos aukščiau paminėtose kasacine tvarka priimtose nutartyse. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Esant nurodytam apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su nepagrįstu aplinkybių nustatymu ir neteisingu tarp šalių civilinių teisinių santykių atsiradimu konkliudentiniais veiksmais, pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra skolos priteisimas iš atsakovo už pateiktą šilumos energiją. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas ir nėra svarbios aplinkybės ginčui išspręsti trečiojo asmens, kaip teigia apeliantas, savavališkai užimtų patalpų naudojimas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad už sunaudotą energiją turi mokėti trečiasis asmuo yra nepagrįstas.
Apeliantas apeliacinio skundo argumentais taip pat kelia klausimus susijusius su netinkamu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino įrodymų visumą ( C P K 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos sprendime išdėstytomis nuostatomis sutinka, todėl argumentų kitaip nedėsto ir pripažįsta, kad vertinant įrodymus visumoje teismas įrodymų įvertinimo taisyklių ir procesinių teisės normų nepažeidė ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012m. gegužės 10d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012).
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai galutiniam ginčo tarp šalių išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.