Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbo iki sulaikymo (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2003-03-27 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeisti 2003-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2005-04-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2003-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

3. 2005-11-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmė subendrinta su 2005-04-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams;

4. 2010-07-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

5. 2011-02-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų;

6. 2020-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 mėnesiams 10 dienų, bausmes atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020-12-10 apie 17-18 val. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę V. D., suduodamas jai rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko jai iš nosies ir galvos bėgo kraujas, paėmęs rankomis smaugė jos kaklą, dėl ko V. D. galvojo, kad uždus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas jai daugines kraujosruvas kūne.

A. K. laikotarpyje nuo 2020-12-14 iki 2021-01-22 (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, pavogė svetimą, nukentėjusiajai V. D. priklausantį turtą: televizorių Samsung, 600 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį Asus, 900 Eur vertės; telefoną Samsung Galaxy Note8, 800 Eur vertės; telefoną Huawei P30 Lite, 200 Eur vertės; sulčiaspaudę Samsung, 40 Eur vertės; blenderį 20 Eur vertės; vardinius kvepalus „Carolina Herera“, 60 Eur vertės; kvepalus „Gucci Rush“, 60 Eur vertės; garso kolonėles, 50 Eur vertės; daržo žirkles „Bosh“, 150 Eur vertės; vardinius drabužius (daugiausia sukneles ir avalynę) 200 Eur vertės; komplektą iš šešių sidabrinių taurių, sidabrinio atidarytuvo šampanui, sidabrinio kamštuko, 200 Eur vertės; kortų žaidimo (pokerio) stalą, 50 Eur vertės; auksinę grandinėlę, 70 Eur vertės; įvairius nukentėjusiajai priklausančius dokumentus (darbo sutartis, sutartis su (duomenys neskelbtini) banku, lietuviškų bankų duomenis su PIN kodais, šuns dokumentus, televizoriaus dokumentus, telefonų sutartis), taip veikdamas padarė nukentėjusiajai V. D. 3400 eurų turtinę žalą.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2020-12-14 iki 2021-01-22 (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, pavogė svetimą, J. K. priklausantį, turtą – telefoną Samsung 9 1050 Eur vertės, taip veikdamas padarė nukentėjusiajai J. K. 1050 Eur turtinę žalą.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 2 dalis)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. dėl šio kaltinimo kaltę pripažino iš dalies. Teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo truputį išgėręs. Jis sužinojo apie V. D. neištikimybę. Jis ją pastūmė ir ji nukrito. Tada jis nuėjo į kambarį ir paėmė telefoną. Jis pradėjo rėkti, ji stovėjo šoke. Ji pamatė, kad jis matė viską telefone, pradėjo jį raminti. Buvo tikrai vienas smūgis. Jai iš galvos truputį bėgo kraujas. Jis smaugė truputį kaklą. Jis trenkė ją į sienos kampą, jai iš galvos ėmė bėgti kraujas. Jis trenkė tik vieną kartą. Paėmė ją už kaklo ir su galva į tą kampą trenkė. Ji pradėjo rėkti, tada jis paėmė ją už plaukų ir nutempė į koridorių. Pešė jai plaukus. Nežino, kiek tai truko. Spaudė jai ranką. Pamena, kad už plaukų ją patempė, bet kojomis jos nemušė. Jeigu jis ją spardytų, tai ji gulėtų ligoninėje, o ne būtų kitą dieną išvažiavusi. Nežino, kodėl ji pasakė, kad buvo 10 kartų smūgiuota. Gal iš pykčio ji taip sako. Jis matė nukentėjusiosios nuotraukas (kur užfiksuoti jos sumušimai). Viskas vyko virtuvėje. Dar vonioje buvo, nes jis ją nutempė nusiprausti kraują. Neilgai viskas truko. Ji niekur nebėgo, jie nuėjo į virtuvę, o po 5 min atvažiavo ta jos draugė. Jis nežino, kaip jai lūpa buvo praskelta. Jis buvo ištiktas šoko, nežino, kodėl ją tempė. Ji nesipriešino, tik rėkė. Maždaug po 5 minučių atvažiavo jos draugė, pasiėmė jos daiktus ir jos išvažiavo. Atsiprašo nukentėjusiosios dėl smurto.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. D. parodė, kad prasidėjo viskas nuo sumušimo. Buvo vakaras, ji tvarkėsi namus. A. grįžo išgėręs ir nuėjo miegoti. Ji nuėjo parūkyti. Su juo ji nešnekėjo, buvo pikta, nes jo visą naktį nebuvo. Jis jos paprašė cigaretės, ji jam atsakė, kad prašytų ten, kur jis buvo. Ir jis staiga pasikeitė, pradėjo pulti, tampyti už plaukų, smaugti, nusivedė į kambarį ir ji nepamena, ar nukrito, ar jis ją pargriovė, ir realiai ją dusino. Jis paėmė peilį ir pasakė: „ateik čia, tau bus paskutinis kartas, kai tu rūkai šituose namuose.“ Ji pradėjo jį raminti. Kai ją pargriovė kambaryje, jai buvo praskelta galva. Jis ją tampė už rankų, už plaukų. Ištempė ją į kambarį. Ji nukrito ar jis ją parsigriovė ir pradėjo ją spardyti. Spardė į galvą. Buvo apsiavęs šlepetėmis. Buvo prirėmęs prie sienos ir smaugė. Smūgių buvo labai daug. Tada jis liepė jai nusiprausti, net pats ją nuvedė ir plovė kraują. Sumušimas buvo didelis, praskėlė galvą. Labai viskas greitai įvyko. Ji jautė skausmą ir baimę. Kraujas bėgo iš galvos ir iš lūpos, nes lūpą praskėlė. Neatsimena, ar iš nosies bėgo kraujas. Ji po truputį jį apramino. Iš pradžių jis buvo kaip apsėstas. Jis matė tik, kaip čia jai kažką padaryti. Paskui, kai sėdėjo virtuvėje, jis apsiramino. Tada jos atsiprašė. Pasakė, kad nežino, kodėl taip pasielgė. Tada ji susisiekė su J. K., nusiuntė jai nuotrauką ir ji atvažiavo, ją (V. D.) išsivežė. Kai ją J. pasiėmė, tai pusė mašinos buvo kraujo. Ji ilgai jautė skausmą. Ant rankos buvo mėlynės. Gal ant dešinės rankos. Ant šono buvo mėlynės, ant kojų. Mėlynes matė J. K., jos buvęs vyras A. K. Buvo išrauti plaukai. Mėlynė virš akies buvo. Po akimi berods šone buvo. Lūpa buvo praskelta. Dėl nosies nepamena. Dantį ji susitvarkė.

Iki šio įvykio santykiuose su A. K. buvo visko. Jie buvo sugyventiniai. Kažkuo padėdavo jo mama, bet visada jai (V. D.) reikėdavo galvoti, kaip susimokėti. Tik dėl sužalojimų ji nebūtų rašiusi pareiškimo. Tuo metu jai paskambino tyrėja, pasakė, kad atvažiuotų į komisariatą, paaiškino, kad byla neis iki teismo, nes ji (V. D.) nuvažiavo ekspertizės tik grįžusi, o reikėjo važiuoti iš karto, nes trūksta įrodymų, kad jis ją sumušė. Ji nesupranta tų teisinių dalykų, tai pasirašė, kad atsisako nuo pareiškimo dėl to sumušimo. Bet kai rašė pirmą kartą pareiškimą į policiją, rašė viską nuo nulio, kodėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kodėl jį paliko. Prašė tik dėl daiktų nubausti. Būtų gerai, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn, nes kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus, bet tada, kai ji rašė pareiškimą, jai pasakė, kad per mažai yra įrodymų. Ji pati rašė dėl sužalojimų. Ji nori, kad jis būtų nubaustas ir už vagystę, ir už sumušimą. Praskėlė galvą, lūpą, plaukai išrauti, kaklą labai skaudėjo, kai jis ją smaugė, liko dėmės. Gali būti, kad bėgo kraujas iš nosies, nes buvo smarkiai trankoma. Išsiuntė J. nuotrauką po sumušimo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. K. parodė, kad skambino V., ji nekėlė ragelio, po to atsiuntė žinutę, kad yra sumušta. Paskambino jai per „viber“, nieko nesakė, tylėjo. Ji (J. K.) viską suprato, nes čia buvo ne pirmas kartas. Tokie atvejai dažnai būdavo, beveik kas antrą dieną. Ji nuvažiavo pas V., liepė V. rinkti daiktus, važiuos pas ją (J. K.). O jis sėdėjo galvą nuleidęs. Ji klausė jo, ką jis padarė, jis atsakė, kad nežino. Paklausus, kas žino, jis atsakė, kad nežino, kas atsitiko. Tada V. paėmė daiktus, kurių reikėjo, ir ji ją išvežė pas save namo. V. dar iki jai atvažiuojant siuntė vieną nuotrauką, joje matėsi, kad per veidą bėga kraujas.

Ji neklausė A., kur mušė. Jis tiesiog sėdėjo kaltas. V. jai po to papasakojo, kad jis atvažiavo ir nuėjo miegoti visas apsvaigęs po narkotikų. Ji valė dušą ar ką ten darė, o jis įbėgo į dušą ir pradėjo ją mušti. Ar virtuvėje tai buvo, nepamena. Pasakojo, kad peilį buvo paėmęs, kad bandė jai plaukus plauti. Viskas vyko tame name. V. atrodė stipriai išsigandusi, bijojo. Kai atvažiavo namo, jos rankos drebėjo. A. jos (J. K.) bijojo, nes jis žinojo, kad ji jo nemėgsta. Jie nesibardavo, bet ji jam sakė, kad jei jis ką nors blogo darys, tai jam šakės bus. Jis imdavo iš V. pinigus. Jis kai prisigeria, tampa neadekvatus. Ji matė ant V. daug mėlynių, galva buvo praskelta, kaklas buvo bordinės spalvos. Ji siūlė V. važiuoti į ligoninę, išsiimti abdukciją. V. nenorėjo važiuoti, tai ji (J. K.) paėmė peroksidą ir sutvarkė pati jos žaizdas. Vietomis buvo išrauti plaukai. Žaizdas tvarkė savo namuose.

Teisiamajame posėdyje liudytoja H. K. parodė, kad V. D. yra jos dukra. A. – dukros draugas. Buvo susitikusi su A. gal 10 kartų. Pirmą kartą jį pamatė, kai jie atvyko iš užsienio į svečius, tada jie išsinuomojo namą pas jos artimą kolegę. Santykiai su dukra buvo geri, bet matė, kad dukra kažko jai nepasako. Jai atrodė, kad jie myli vienas kitą, bet ne kartą matė, kad dukra sumušta, o tada dukra išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie sumušimus sužinojo, kai dukra buvo (duomenys neskelbtini). Nematė nei nuotraukų, nei video. Turbūt dukra nenorėjo jos liūdinti, tai tik po kelių mėnesių papasakojo, kaip jis ją mušė. Matė mėlynes ant galvos, daugiau ji nieko nerodė. O po pusės metų dukra prisipažino, kad jis išvis vos jos nenužudė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-20 įtariamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jie su V. D. buvo sugyventiniai ir kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno apie metus laiko, minėtu adresu namą nuomojosi kartu, tačiau nuomos sutartis buvo jos vardu. Jis sužinojo, kad ji yra jam neištikima, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas. Kada tiksliai tai buvo, jis jau nepamena, tačiau neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu metu, tai yra 2020-12-11. Jis paprašė jos parodyti savo telefoną, tačiau ji jam jo nepateikė, tada jis paėmė iš jos telefoną ir paskaitė jos susirašinėjimus ir suprato, kad ji turi kitą. Tada jis labai dėl to susinervino, todėl jis su ranka suėmė V. už kaklo ir ją pastūmė, matė, kad ji atsitrenkė į sienos kampą, esantį tarp koridoriaus ir virtuvės, po ko ji nukrito. Jis matė, kad jai iš kaktos srities pradėjo bėgti kraujas, tada ji pradėjo verkti. Daugiau jis prieš ją jokio smurto nenaudojo, jos daugiau nemušė bei su koja jos nespardė. Po to ji jam prisipažino, kad ji turi kitą, ir po poros dienų nuo minėto konflikto ji išvyko į (duomenys neskelbtini). Dėl sukelto fizinio skausmo V. gailisi (3 t., b. l. 8-11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-11 nukentėjusioji V. D. parodė, kad nuo 2020-08-20 kartu su buvusiu vaikinu A. K. nuomojosi namą adresu (duomenys neskelbtini). Namo nuomos sutartis yra pasirašyta tik jos vardu. Su laiku pastebėjo, kad A. K. pradėjo išgėrinėti, paromis negrįžti namo, grįždavo namo agresyvus. Ne vieną kartą A. K. sakė, kad kvies policiją, kai jis pradėdavo šūkauti, tačiau tokio smurto kaip ir nebūdavo, jis galėdavo pastumti arba kažką pasakyti įžeidžiančio, tačiau iki tokio lygio, kad labai būtų sumušęs, kaip 2020-12-11 (pastaba: vėliau pagal nuotraukos siuntimo datą patikslinta, kad įvykis buvo 2020-12-10), nebuvo. 2020-12-11 visą dieną tvarkėsi namuose, o A. K. grįžo namo apie 11.00 val., jis tada visą parą nebuvo namuose. Grįžo namo apsvaigęs, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Tada jo paklausė, kur jis buvo. A. K. sakė, kad buvo pas draugus. Prie A. K. ji nesikabinėjo ir nuėjo toliau tvarkytis, o A. K. nuėjo miegoti. Vėliau, link vakaro, maždaug apie 17-18 valandą A. K. atsikėlė, ėjo link tualeto parūkyti ir paprašė jos duoti jam cigaretę. Ji tada A. K. atsakė, kad kur jis buvo visą naktį, tegul iš ten ir pasiima cigaretę. A. K. tuo metu pasidarė labai agresyvus, ji pirmą kartą matė jį tokį agresyvų. Vartodamas necenzūrinius žodžius, A. K. jai pasakė „nu dabar tai tu gausi“. A. K. per prievartą nusitempė ją į vonią. Iš jos pusės A. K. atžvilgiu nieko blogo nebuvo pasakyta, tik pasakė, kad kur buvo visą naktį, tegul ten ir eina pasivaišinti cigaretėmis. Nusitempęs ją į vonią, iš karto griebėsi peilio, kadangi įėjimas į vonią gaunasi per virtuvę, per koridorių ir tada jau eina vonia. Kai ją nusitempė į vonią, ji tuo metu kaip tik buvo virtuvėje. A. K. paėmė virtuvinį peilį, vidutinio dydžio, t. y. didesnį negu per sprindį. Griebęsis peilio, A. K. pastatęs ją prie dušo kabinos pradėjo šūkauti, rėkauti, sakė, kad tuoj ją užmuš, bei buvo nukreipęs peilį į jos pusę. A. K. tuo metu labai agresyviai atrodė. Ji bandė su A. K. kalbėtis, tačiau jis jos nesiklausė. Ji nesuprato, dėl ko čia viskas buvo, dėl ko pas jį atsirado ta agresija. Nesuprato, ar čia pas jį ta agresija atsirado dėl to, ką pasakė dėl cigaretės, taip ir nesuprato. Konfliktas vonioje vyko maždaug apie 10 minučių. A. K. stovėjo, rėkavo su peiliu, sakė jai žodžius „imk, paskutinį kartą parūkyk cigaretę“. Ji bandė kuo daugiau laiko užimti, kadangi manė, kad gal kaimynai išgirs, kaip jis šūkauja, ir atbėgs pas ją namo. Tuo metu į vonios kambarį įbėgo jos vienas šuo ir pradėjo šokt ant A. K., būtent šokinėti ant tos rankos, kurioje A. K. laikė peilį. A. K. griebė jos šunį. Ji klausė A. K., ką jis daro. A. K. buvo nukreipęs peilį į jos šunį bei rėkė, kad tuoj ją užmuš. Ji vis klausė A. K., ką jis daro. Tada A. K. ir vėl pradėjo ją pulti su peiliu. Ji spėjo atsitraukti šiek tiek, kadangi A. K., kai buvo užsimojęs su peiliu, jau ėjo link jos pusės, jis pataikė su peiliu tiesiai į dušo kabinos stiklą. Ir tuo metu nežino kokiu būdu, gal ji pati išstūmė peilį A. K. iš rankos, ar kažkaip A. K. pačiam peilis iškrito, tačiau peilis krito į patį dušą. Tada A. K. suprato, kad neturi peilio, ir per visą namą, t. y. per visą virtuvę, koridorių nuvilko ją iki svetainės. A. K. kažkaip paėmė jos telefoną, pradėjo skaitinėti jos žinutes. Kažkas A. K. susišvietė, jis ir vėl griebė peilį. Atsimena tik tai, kad A. K. jai trenkė, vėliau pargriovė ant žemės ir pradėjo ją smaugti, tačiau ant tiek smaugė, kad ji galvojo, kad uždus. Vėliau A. K., nustojęs ją smaugti, pradėjo ją spardyti (mušti) guminėmis šlepetėmis. Pas ją visa galva buvo sudaužyta, nosis sudaužyta. A. K. ją mušė svetainėje, vonios kambaryje jis jai nieko nepadarė, tiesiog jai grasino, šokinėjo su peiliu, tačiau visas smurtas vyko svetainėje. Vėliau A. K. atsigavo, jam kaip susišvietė, A. K. į ją pasižiūrėjo, nes pas ją iš nosies, galvos bėgo kraujas. A. K. ją tokią pamatė, ji taip pat matė ant savo drabužių kraują, ant žemės buvo kraujas, lova buvo aptaškyta krauju, tačiau ji savęs tuo metu dar nematė, ji nesuprato, kas per situacija, iš to streso. A. K. pasakė jai eiti greitai į vonią. Jis išstūmė ją į dušą ir pradėjo jai plauti galvą nuo kraujo, nes, matyt, suprato, kad ji gali bet kuriuo metu ar kažkas gali atvažiuoti, nes mama dažnai atvažiuodavo pas ją namo netikėtai, nepranešusi. Jis turbūt išsigando, kad ją pamatys kas nors kruviną. A. K. išplovė jai galvą ir tada pradėjo su ja normaliai kalbėtis. Ji klausė A. K., kas jam pasidarė. A. K. jos atsiprašinėjo, sakė, kad jis nežino, kas jam užėjo, sakė, kad yra nenormalus. Ji tada klausė A. K., kodėl jis ją puolė. A. K. atsakė, kad jis normaliai jos paklausė dėl tos cigaretės, o ji pradėjo ant jo šūkauti. Ji nešaukė, tik pasakė, kad kur jis buvo, tegul ten ir paima cigaretę. Tada jie nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad jai vis tiek bėga kraujas nuo galvos. Nors A. K. jai išplovė galvą, bet ji matė, kad tas kraujas ir vėl pradeda bėgti. Neatsimena kaip, tačiau tuo metu jos telefonas jau buvo virtuvėje ant stalo. Iš kur telefonas atsirado, neatsimena, nes tuo metu buvo šoke, isterijos būsenos, negalėjo normaliai kalbėti. Tada ji paėmusi telefoną nusiuntė savo draugei nuotrauką su savo praskelta galva. Žinojo, kad jos draugė, jeigu gaus tokią nuotrauką, ji tikrai atvažiuos pas ją ir jai padės. Maždaug po 20 minučių atvažiavo jos draugė, kuri, ją pamačiusi, taip pat buvo šoko būsenoje. O A. K. tuo metu sėdėjo virtuvėje nuleidęs galvą. Draugė klausė A. K., ką jis padarė, ar jis suvokia, ką jis padarė. A. K. į tai nei žodžio nepasakė, nei teisinosi, nei nieko, jis visiškai nieko nepasakė. Tada ji pasiėmė piniginę, savo telefoną ir išvažiavo pas savo draugę. Pas draugę prabuvo 3 dienas ir išskrido į (duomenys neskelbtini), nes bijojo grįžti namo. Bijojo rašyti pareiškimą. Kitą dieną skambino A. K. motinai, viską jai papasakojo, manė, kad ji užsakys A. K. bilietą, kad jis išvažiuotų į (duomenys neskelbtini), tačiau A. K. motina sakė, kad viskas bus gerai, kad vos ne taip, kad ji turi A. K. atleisti. Kitą dieną po minėto įvykio pamatė, ką A. K. jai padarė, t. y. buvo praskelta galva, pradėjo matytis mėlynės virš akies ir po akimi, buvo išrauti plaukai gale (randą ant galvos turi iki šiol), vienas dantis pradėjo klibėti ir nosis sudaužyta, tačiau nemano, kad ji būtų sulaužyta, nes ją tik tą vakarą paskaudėjo.

Šiuo metu jų nesieja jokie santykiai. Po įvykusio konflikto pradėjo A. K. ignoruoti. Konflikto metu jau su A. K. buvo apsipykę, nes savaitę prieš 2020-12-11 įvykį A. K. buvo ją pastūmęs, ji trenkėsi į sieną, todėl po to ji išėjo jau į kitą kambarį, pasakė A. K. duoti jai laiko apsiraminti ir apgalvoti visą situaciją, nes nežinojo, ar nori grįžti pas A. K. Pasakė A. K., kad šiuo metu yra žiema, jis neturi darbo ir neturi kur eiti, todėl leido A. K. gyventi kitame kambaryje. 2020-12-11 konflikto metu su A. K. jau buvo išsiskyrę, A. K. miegojo viename kambaryje, o ji kitame, jie jau nebuvo artimi vienas kitam. Kai ji buvo (duomenys neskelbtini), maždaug mėnesį po įvykio A. K. sakė jai, kad viskas bus gerai pas juos. Iš A. K. pusės gal jis ir galvojo, kad tarp jų yra kažkas bendro, tačiau iš jos pusės to nebuvo, nes jie jau nebuvo artimi, buvo konkrečiai jau pasakiusi, kad jai reikia laiko pagalvoti po to pirmo įvykio, kai jis ją buvo pastūmęs. Po 2020-12-11 įvykio su A. K. nieko bendro nenori turėti. Su A. K. gyveno kartu nuo 2020 metų gegužės vidurio ar birželio mėnesio, tačiau adresu (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi nuo 2020-12-20. Su A. K. vedė bendrą ūkį, nors, jos manymu, A. K. tik minimaliai prisidėdavo prie buitinių išlaidų. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas, o A. K. prie namo nuomos prisidėjo gal tik du mėnesius. Po 2020-12-11 įvykusio konflikto su A. K. bendravo žinutėmis, kadangi, kai ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis turėjo prižiūrėti šunis bei reikėjo namus kūrenti, kad vamzdžiai neužšaltų. Jokio bendravimo apie jų santykius nebuvo, buvo bendraujama reikalais dėl namo (ar kūrenama, ar svečiuose kas nors buvo, ir pan.). Dėl smurto policija pas juos anksčiau kviesta nebuvo.

Į prašymą patikslinti aplinkybes nurodė, kad konfliktas įvyko 2020-12-11 adresu (duomenys neskelbtini). Visas konfliktas įvyko apie 17-18 valandą, ir jis prasidėjo nuo cigaretės paprašymo. Kai A. K. jos paprašė cigaretės, ji atsakė jam, kad paimtų iš ten, kur jis gėrė ir linksminosi, gal ten jam paduos. A. K. nepatiko jos atsakymas, jis pradėjo rėkti, vyko buitinis konfliktas. Konflikto metu A. K. pasiėmė peilį ir nuvedė ją į vonią. A. K. toliau rėkė, ji bandė A. K. raminti, siūlė jam atsisėsti virtuvėje ir pasišnekėti normaliai. Tuo metu išsigando, jai buvo baisu dėl savo gyvybės. Vonios kambaryje A. K. jos nemušė. Vėliau A. K., paėmęs ją už plaukų, parvilko ją į svetainę. Būnant svetainėje A. K. vieną kartą trenkė jai su kumščiu į veidą, galimai iš kairės pusės. Tada griebė jai už gerklės ir pargriovė ją ant žemės, pradėjo rankomis ją smaugti. Smaugė stipriai, galvojo, kad ją pasmaugs. A. K. tada ją paleido, tačiau pradėjo spardyti kojomis. A. K. stovėjo virš jos, kai ją smaugė, A. K. buvo pritūpęs, vėliau atsistojo, buvo jai ties krūtine, todėl taikė jai į galvą, veidą. A. K. jai sudavė daug smūgių, ji dengėsi rankomis, vėliau atsirado ant rankų mėlynės. Jai buvo suduota daugiau negu 10 smūgių. Kol A. K. ją mušė, ji dengė veidą rankomis, vėliau A. K. pamatė ją kruviną ir nustojo ją mušti, nuvedė ją į vonią. Svetainėje viskas vyko 3-4 minutes. A. K. jai liepė eiti į vonią nusiplauti kraują, tačiau kraują plovė pats. Nuplovus kraują, A. K. pradėjo jos atsiprašinėti, jie nuėjo į virtuvę, nes jai buvo labai silpna. Pas ją sužalojimai buvo galvos srityje, t. y. virš kaktos kokie 3 cm praskėlė galvą, plaukai galvos gale išrauti, dešinėje pusėje mėlynė virš akies buvo, iš kairės pusės buvo mėlynė po akimi, bėgo kraujas iš nosies, lūpa buvo praskelta, vienas dantis kliba, ant rankos iš vidinės pusės, prie pažasties mėlynė buvo, ant kitos rankos irgi buvo smulkesnės mėlynės, ant kojų buvo smulkios mėlynės. Dėl minėto įvykio jautė fizinį ir psichologinį skausmą. Patirtą skausmą dešimties balų sistemoje vertintų 9 balais, kadangi jai skaudėjo visą kūną. Konflikto metu namuose buvo jie tik dviese. Liudininkė galėtų būti tik jos draugė, kuriai konflikto dieną ji išsiuntė savo nuotrauką su sužalojimais bei kuri tą pačią dieną atvažiavo jos pasiimti maždaug po 30, maksimum po 40 minučių po minėto įvykio, t. y. J. K. Kai A. K. buvo jau apsiraminęs, jai paskambino J. K. ir A. K. liepė jai paimti telefono ragelį, tačiau jis pradėjo jai rodyti kumštį, kad ji nieko J. nesakytų, bent taip ji suprato. J. tada paklausė, ar jai kažkas atsitiko, ji atsakė, kad ne, buvo įjungtas garsiakalbis. Ji atsakė, kad viskas yra gerai, ir numetė telefono ragelį ir tik po to nusiuntė J. nuotrauką. J. atvažiavo pas ją ir pasakė jai rengtis, sakė, kad jos išvažiuoja. Ji pasiėmė piniginę, telefoną ir jos išvažiavo. J. papasakojo apie viską jau važiuojant. Po minėto įvykio policijos nekvietė, į medikus nesikreipė, abdukcijos nenusiiminėjo, nes jau turėjo bilietą į (duomenys neskelbtini), taip pat nesikreipė, nes bijojo A. K. Šiuo metu turi pretenzijų A. K. ir prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 70-74).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-17 nukentėjusioji J. K. parodė, kad minėtą dieną vakare, tikslaus laiko neprisimena, jai paskambino draugė V. D., ir jau pagal balsą suprato, kad kažkas yra ne taip. V. D. paklausė jos, kur ji. Ji atsakė, kad yra darbe, ir paklausė V. D., kas atsitiko. V. D. atsakė, kad nieko, kad tik atsibudo. Tada pasakė V. D., kad nemeluotų, kad ji girdi, kad kažkas atsitiko. V. D. tada pasakė, kad nieko, kad vėliau perskambins ir po kelių minučių V. D. jai į „Messenger“ atsiuntė nuotrauką su praskelta galva ir krauju. Po V. D. skambučio jau ruošėsi važiuoti pas ją, nes žinojo, koks ten per žmogus, ir tada sulaukė minėtos nuotraukos. Atvažiavus neužilgo pas V. D. namo, apramino A. K., klausė jo, ką jis padarė. A. K. atsakė, kad jis nežino. Tada V. D. surinko kažkokius savo daiktus, pasiėmė jos pasą ir nuvežė V. D. pas save namo. Ji seniai pažįsta V. D. Kelintą įvykio dieną jai paskambino V. D., ji tiksliai nurodyti negali, kadangi jau praėjo nemažai laiko, tačiau tai buvo jau vakare ir laiką galima būtų atsekti pagal V. D. siųstą žinutę (nuotrauką). Pažįsta A. K. nuo to laiko, kai V. D. pradėjo su juo draugauti, t. y. nuo vasaros. A. K. ir V. D. santykiai iš pradžių buvo labai gražūs, kol A. K. nepradėjo vartoti narkotines medžiagas. Minėtą dieną atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje ant grindų buvo kraujas. Ji nelabai kreipė dėmesį į tai, kas darėsi namuose, nes pamatė sėdinčią virtuvėje V. D., kuri buvo kraujuota. Matė ant V. D. veido po akimis mėlynes, praskeltą galvą (iš galvos V. D. bėgo kraujas), ant V. D. rankų matėsi mėlynės, lūpa buvo praskelta. Kai ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje sėdėjo A. K. ir V. D. Ji bandė su A. K. kalbėtis, tačiau jis sėdėjo, tylėjo. Kaip jau ir minėjo, V. D. surinko savo daiktus ir jos išvažiavo pas ją namo. Važiuojant namo, V. D. jai papasakojo, kad konfliktas kilo nei iš šio, nei iš to, kaip suprato, dėl cigarečių. V. D. pasakė A. K. rūkyti savo cigaretes, jam tai nepatiko. Tiksliai neprisimena, tačiau A. K. lygtais V. D. ant kelių pastatęs buvo, prie kaklo peilį lygtai jai laikė, tačiau ji spėjo išsisukti. Šiuo metu taip tiksliai nieko neprisimena. J. K., peržiūrėjus savo telefoną, patikslino, kad V. D. jai savo sumuštos nuotrauką atsiuntė 2020-12-10 18.48 val., todėl reiškia, kad konfliktas vyko 2020-12-10. V. D. jai pasakojo, kad A. K. ją pastūmė, vėliau pradėjo su kojomis ją spardyti, paskui atitempė už plaukų, nuvedė ar nutempė V. D. į vonią, kai kraujas pas ją stipriai pradėjo bėgti. Nurodo, kad kai atvažiavo tą dieną pas V. D. adresu (duomenys neskelbtini), V. D. galva buvo kraujuota ir šlapia. Ji siūlė V. D. kreiptis į policiją, nusiimti abdukciją, arba jeigu jau į policiją nenori vykti, tai siūlė bent pas gydytoją nuvykti. V. D. nenorėjo niekur kreiptis, pas gydytojus taip pat važiuoti nenorėjo, nes galvojo, kad vis tiek reikės rašyti pareiškimą, vėliau atseit ji negalės išvykti į užsienį, nes jau buvo apsisprendusi, kad išvyksta į užsienį, todėl ji niekur ir nesikreipė. Jos atvažiavo pas ją namo, ji namuose apžiūrėjo V. D. galvą, ją pradezinfekavo ir po kelių dienų V. D. išvyko. Papildomai nurodė, kad jos žiniomis A. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) išvyko maždaug prieš savaitę (2 t., b. l. 3-5).

2021-02-05 į tarnybinį el. paštą gautas V. D. pareiškimas dėl to, kad 2020-12-11 apie 17-18 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir buvusio vaikino A. K. įvyko konfliktas, kurio metu A. K. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, grasino peiliu, tampė už plaukų, spardė bei smaugė. Ją sužalojo ir sukėlė jai fizinį skausmą, buvo daug kraujo (1 t., b. l. 60).

2021-02-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G415/2021(01) užfiksuota, kad sužalojimų V. D. apžiūros metu nenustatyta. V. D. nustatytas viršugalvio plaukuotosios dalies jungiamojo audinio randas, kuris, labiausiai tikėtina, atsiradęs sugijus viršugalvio žaizdai, kuri buvo prieš 2-3 mėn. Viršugalvio plaukuotosios dalies randai nėra kvalifikuojami pagal sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto ir fakto nustatymui (1 t., b. l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas laiko įrodyta, kad A. K. 2020-12-10 apie 17-18 val. adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę V. D., suduodamas jai rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko jai iš nosies ir galvos bėgo kraujas, paėmęs rankomis smaugė jos kaklą, dėl ko V. D. galvojo, kad uždus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas jai daugines kraujosruvas kūne.

Taigi ne tik iš V. D., bet ir iš J. K. parodymų matyti, kad V. D. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiose vietose, kas būtų neįmanoma sudavus vieną smūgį. Sužalojimai matyti ir V. D. darytose nuotraukose, kurių A. K. nepakomentavo, nurodė matęs šias nuotraukas. Vis tik A. K. nenurodė jokių aplinkybių, kad V. D. sužalojimai buvo padaryti kitu metu ir kitomis aplinkybėmis. Nuotraukose užfiksuotos kraujosruvos ant V. D. kaktos, paakių, rankų – žasto, dilbio (1 t., b. l. 126, 131-132, 145-147, 156-161); tiek J. K., tiek ir A. K. bei V. D. nurodė, kad būtent po šio įvykio V. D. išvyko iš namo susirinkusi būtinus savo daiktus; t. y., nenustatyta, kad V. D. buvo sužalota kitomis aplinkybėmis ir apkalba A. K., juolab, kad ji iš pradžių net neketino kreiptis į teisėsaugą dėl šio įvykio, nurodė bijojusi tą daryti. J. K. taip pat patvirtino, kad siūlė draugei kreiptis bent į medikus, bet ši atsisakė, nes jau turėjo bilietus į (duomenys neskelbtini). 2021-02-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G415/2021(01) patvirtina, kad V. D. nustatytas viršugalvio plaukuotosios dalies jungiamojo audinio randas, kuris, labiausiai tikėtina, atsiradęs sugijus viršugalvio žaizdai, kuri buvo prieš 2-3 mėn. Neabejotina, kad apžiūros metu, t. y. po įvykio praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, kraujosruvos neišliko, tačiau tai nepaneigia V. D., J. K. parodymų teisingumo. Apie tai, kad A. K. ne tik sudavė smūgį V. D., trenkė jos galvą į sieną, bet ir „truputį“ tempė už plaukų, „truputį“ smaugė, kad vilko ją, pripažino ir pats A. K. Taigi visų šių nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad A. K. prieš V. D. panaudotas fizinis smurtas buvo intensyvesnis nei jis nurodo, kaltinamasis siekia sumenkinti savo veiksmus, akcentuodamas tik V. D. kaltę, kad ji buvo neištikima, todėl jis ir supyko. Teismas neturi pagrindo pritarti, kad žinia apie neištikimybę laikytina nukentėjusiosios provokacija. Kaip nurodė A. K., jis pats paėmė V. D. telefoną ir pamatė žinutes, iš kurių suprato, kad ji jam neištikima. Tačiau pažymėtina, pati nukentėjusioji jokių provokuojančių veiksmų neatliko: ji nei rodė jam žinutes, nei išsakė apie tai kokius užgauliojimus, nei atliko kokius nors veiksmus, todėl laikyti jos tikrą ar tariamą neištikimybę provokuojančiu elgesiu ir pripažinti tai kaltinamojo atsakomybę švelninančia aplinkybe pagrindo nėra. Juolab, kad konfliktas prasidėjo nuo nukentėjusiosios atsisakymo duoti cigaretę pats kaltinamasis nurodė, jog jis iš pradžių ją pastūmė, o tik tada paėmė jos telefoną ir patikrino žinutes. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis iš esmės nepripažino nei vienos aplinkybės, kurią nurodė nukentėjusioji ar liudytojai, išskyrus kuri nėra įrodyta kitais įrodymais, pavyzdžiui, nuotraukoje užfiksuota kruvina nukentėjusiosios galva, specialisto išvada apie susiformavusį randą. Todėl teismas neturi pagrindo suteikti prioritetą A. K. argumentams, tame tarpe apie tai, neva jo smurto priežastis buvo neištikimybė. V. D. viso proceso metu teigė, kad ji jautė didelį viso kūno skausmą, jai iš galvos ir lūpos bėgo kraujas, nuo sumušimų jai liko kraujosruvos ir randas viršugalvyje; ji įvardijo A. K. sumuštas vietas, apie įvykį papasakojo draugei, pateikė sumušimų nuotraukas. Jos būseną patvirtino tiek pats kaltinamasis (kad ji nukrito, kad verkė), tiek ir J. K. (kad V. D. buvo kruvina ir išsigandusi, jai buvo prakirsta galva, lūpa, buvo kraujosruvos ant veido, drebėjo rankos). Taip pat ir liudytoja H. K. nurodė, kad ir anksčiau ne kartą matė dukrą sumuštą, tačiau dukra nieko jai nepasakodavo; apie šį įvykį dukra pasipasakojo irgi tik po kurio laiko, pasakojo maniusi, jog jis ją nužudys; liudytoja matė mėlynes ant duros galvos, daugiau jai nerodė. Nustatyta, kad visos šios pasekmės kilo dėl A. K. veiksmų, taigi neabejotinai nustatyti priežastinis ryšys ir padariniai, numatyti BK 140 straipsnyje – fizinio skausmo sukėlimas.

Byloje neginčijama, kad A. K. ir V. D. nuo 2020 m. pavasario apsigyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Todėl darytina išvada, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. D. turto vagystės

Durų spynos neturėjo įsilaužymo požymių. Palaiko savo civilinį ieškinį. Atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos. Atsisakymo nuo ieškinio pasekmes supranta, šios dalies atsisako.

Nukentėjusioji V. D. 2021-02-04 el. paštu pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti jai padaryti sužalojimai ir įvykio vieta po vagystės; susirašinėjimą tarp jos ir A. K., taip pat duomenis apie elektroninių prietaisų prisijungimus, kainas (1 t., b. l. 121-189).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-01 nukentėjusioji J. K. parodė, kad pažįsta V. D. V. yra jos draugė. V. maždaug nuo 2020 metų rudens pradžioje pradėjo nuomotis namą adresu (duomenys neskelbtini). Nuomojamame name V. gyveno kartu su savo sugyventiniu A. K. 2020 metų gruodžio mėnesį V. susipyko su savo sugyventiniu ir išskrido į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) V. išskrido 2020 metų gruodžio mėn. 14 dieną. Kol V. buvo užsienyje, minėtuose namuose liko gyventi jos sugyventinis A. K., kuris turėjo rūpintis namais ir šunimis. Vėliau V. sužinojo, kad A. namuose nebūna, todėl paprašė jos surasti žmogų, kuris galėtų pagyventi iki jos atvykimo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Su V. sutarė, kad namuose laikinai pagyvens jų bendra pažįstama Z. T. 2021-01-21 jos su Z. nuvyko pas V. mamą paimti raktų nuo namų adresu (duomenys neskelbtini). Ji 2021-01-21 vakare apie 19.41 val. nuvežė Z. į V. nuomojamus namus. Tik užėjus namo, ji paėmė raktus ir nuėjo į malkinę. Malkinėje pamatė, kad ji yra beveik tuščia. Malkinėje nebuvo malkų. Tada ji nuėjo į garažą. Garaže pamatė, kad automobilis, kuris stovėjo viduje, yra šiek tiek patrauktas. Tai ji pastebėjo, kadangi anksčiau yra mačiusi, kaip viskas atrodė garaže. Taip pat pastebėjo, kad garaže trūksta elektrinių daržo žirklių (pjūklo) (skirtų krūmams pjauti kirpti), atsuktuvų lygtais trūko. Ji padarė garažo nuotraukas ir jas išsiuntė V. Į garažą ji ėjo viena, Z. su ja į garažą nėjo. Vėliau ji užėjo į svetainę ir pastebėjo, kad ten nėra V. televizoriaus. Pas V. buvo du televizoriai, vienas veikiantis, kitas ne. Veikiančio televizoriaus ir nebuvo. Tada ji paskambino V. ir per video skambutį parodė jai, kad namuose nėra jos televizoriaus. V. tada paprašė pasižiūrėti sekcijoje, ar yra jos telefonai. Pasižiūrėjus, sekcijoje nebuvo jokių telefonų. Kiek žino, buvo pavogtas vienas jai priklausantis telefonas, kurį buvo paskolinusi V., ir kaip suprato nebuvo V. telefonų. Kokie telefonai buvo, ji nežino. Vėliau V. paprašė pažiūrėti kompiuterių, jei neklysta, planšetinių, tačiau jokių kompiuterių irgi nebuvo. V. minėjo, kad trūko vazų, gėlių orchidėjų. Taip pat V. paprašė jos pasižiūrėti jos drabužių, kaip suprato, drabužiai irgi buvo pavogti. V. sakė, kad namuose turėjo būti fenas, tačiau jo irgi nebuvo. Tiksliai dabar negali nurodyti, ko ten nebuvo, tačiau kas buvo malkinėje, garaže pati matė, kadangi V. jai yra garažą ir malkinę rodžiusi. Taip pat, kadangi yra draugės, svečiuojasi viena pas kitą, todėl matė, kad jos namuose buvo televizorius, kompiuteris, telefonai, gėlės, vazos, taurės. Kai ji atvyko su Z. į minėtus namus, jokių įsilaužimo požymių nesimatė. Dėl minėto įvykio įtaria V. sugyventinį A. K., kuris, jos žiniomis, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) pas savo motiną. Jis turėjo raktus nuo namų ir tuo metu ten gyveno. Po minėto įvykio V. parašė pareiškimą dėl įvykdytos vagystės. Nuo 2021-01-21 adresu (duomenys neskelbtini) iki V. sugrįžimo gyveno Z. Kai V. grįžo į Lietuvą, viską apsižiūrėjo, ko namuose trūksta, ji jai pasakė, kad buvo pavogtas televizorius, kompiuteris, telefonai, vazos, gėlės, taurės, drabužiai, batai, malkos, elektrinės daržo žirklės (pjūklas). Kas tiksliai buvo pavogta iš namų adresu (duomenys neskelbtini), galėtų pasakyti pati V. A. K. įtaria dėl to, kadangi jis jos žiniomis vartoja narkotines medžiagas ir galimai minėtus daiktus parduos. Jokių A. kontaktų ji neturi. Daugiau nieko papildomai nurodyti negali (2 t., b. l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-25 liudytoja A. A. parodė, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jos vyrui. Su V. D. 2020-08-25 dieną sudarė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Kiek žino, V. minėtuose namuose gyveno kartu su savo sugyventiniu, sutartis sudaryta buvo V. vardu. 2020-12-04 V. jai pranešė, kad ji kelioms dienoms turi išvykti į (duomenys neskelbtini). 2020-12-22 paskambino V. mama, kuri jai pranešė, kad V. nėra, šuniukai namuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra uždaryti ir juos reikia pamaitinti. Tada tą pačią dieną, t. y. 2020-12-22, ji nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ten jau buvo V. mama. Ji atidarė namo duris, ir ten iš žmonių nieko nebuvo. Namuose tuo metu buvo tik 3 šuniukai. Ji taip pat pamatė, kad šuniukai savo gamtinius reikalus atliko namuose. Jai tai nepatiko. V. mama tuo metu viską sutvarkė, paprašė jos raktų nuo namų, kol V. nėra namuose, kad ji galėtų prižiūrėti šuniukus ir namą. Ji sutiko. Informaciją apie tai, kad buvo tokia situacija, pranešė V. 2021-01-18 buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), tada jai duris atidarė V. sugyventinis A. Ji tada apie tai pranešė V., kad buvo nuvykusi dėl šuniukų, kad namuose buvo jos sugyventinis. 2021-01-21 V. jai pranešė, kad jos draugė prižiūrės namą ir šuniukus iki kol ji sugrįš į Lietuvą. 2021-02-04 jai paskambino tyrėja, kuri pranešė apie adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytą vagystę. Ji labai nustebo, nes nieko apie tai nežinojo. Kai buvo pasirašyta nuomos sutartis, ji V. leido naudotis malkinėje esančiomis malkomis ir anglimis. Ji pati nežino, ar malkos buvo pavogtos, ar jos buvo sunaudotos. Garaže stovi senas Ford Siera automobilis, neprisimena, ar garaže buvo koks nors katalizatorius. Nori parodyti, kad dėl malkų, anglių, plaktukų, atsuktuvų, daiktų, paminėtų V. pareiškime bei jos apklausoje, ji pretenzijų neturi. Taip pat jeigu garaže buvo jai priklausantis katalizatorius, ji taip pat pretenzijų neturi. Su atskiru pareiškimu į policijos įstaigą dėl minėto įvykio nesikreips. Daugiau nieko papildomai nurodyti negali (2 t., b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-24 liudytoja H. K. parodė, kad turi dukrą V. D. Jos dukra V. D. nuomojasi namą adresu (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 2020 metų vasaros pabaigos. Tikslios datos nežino. Nuomojamame name ji gyveno kartu su savo sugyventiniu A. K. Žino, kad tarp dukros ir A. buvo įvykęs konfliktas, dukra dėl to kreipėsi į policiją. Po įvykusio konflikto, kiek žino, dukra išvyko į (duomenys neskelbtini). Tiksliai nežino kada, tačiau jos dukra V. į užsienį išvyko 2020 metų gruodžio pradžioje. Kai ji išvyko į užsienį, minėtame name liko gyventi A. K. Kai ji sužinojo, kad V. išvyko į užsienį, tada ji periodiškai lankydavosi pas ją namuose, kadangi namuose buvo likę šunys, kurių A. neprižiūrėjo. Tiksliai neprisimena kada, tačiau galimai 2020 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, po pietų, konkrečios datos ir laiko nurodyti negali, ji nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pamaitinti šunų, ir atvykusi minėtu adresu pamatė atidarytą garažą, iš namų buvo ištiestas prailgintuvas, prie garažo stovėjo didelis automobilis, galimai džipas, tamsios spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kai ji atvyko, garaže buvo A. ir dar du jai nepažįstami vyrai, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, maždaug 175-178 cm ūgio, tamsių plaukų. Kai jie ją pamatė, jie visi išėjo iš garažo. Ji tada pradėjo reikšti pretenzijas A., dėl ko jis lenda į garažą, nes kiek žino, namo šeimininkė leidusi nuomotis minėtą namą, jos dukrai ir A. sakė garažu nesinaudoti. A. atsakė, kad jis tvarkysis garaže. Tada ji pastebėjo, kad yra atidaryta malkinė, ir pastebėjo, kad malkinėje yra mažai malkų. Kilo įtarimas, kad A. išvežė iš malkinės namo savininkės malkas, tačiau ji pati nematė, kaip jie išvežinėjo malkas, taip pat nematė, kad A. su minėtais vyrai būtų pjovęs minėtas malkas ar dailylentes kažkokias, ir pan. Pakalbėjus su A., ji nuėjo namo pamaitinti šunų. Pamaitinus šunis, A. ir jo draugų namie ir namo teritorijoje jau nebuvo. Kaip jie išvažiavo, ji nežino ir nematė. Tą pačią dieną ji paskambino savo dukrai V. ir jai pranešė, ką matė. Dukra ja nepatikėjo, kadangi jų santykiai nėra labai geri, prašė jos atsiųsti jai nuotraukas, kaip viskas atrodo, tačiau ji jokių nuotraukų neturėjo. Ji minėtuose namuose lankydavosi tik dėl to, kad šunis pamaitinti, nes dukra išvyko, o A. jais nesirūpino. Ji minėtu adresu periodiškai lankydavosi po minėto įvykio, kol reikėjo šunį maitinti. Po kažkurio laiko pastebėjo, kad A. minėtuose namuose nėra. Kai A. dingo iš minėtų namų, namuose pradėjo gyventi dukros V. pažįstama Z. Ji pati nematė, kas buvo pavogta iš namų, ir nematė pačio vagystės fakto. Daugiau nieko papildomai nurodyti negali (2 t., b. l. 30-31).

2021-02-25 liudytoja Z. T. apklausos metu parodė, kad kai V. D. paprašė jos prižiūrėti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ji atvyko ir namuose nebuvo televizoriaus, kompiuterio, telefono, kvepalų, daržo žirklių. Tada paskambino V., paklausė, ar yra kažkas, ji atsakė V., kad ne, ir viskas tuom pasibaigė. Paklausus Z. T., ar ji pažįsta A. K. ir V. D., ji atsakė, kad juos pažįsta. Ji laikinai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name ji gyveno dėl to, kad V. D. paprašė jos prižiūrėti šunį ir kūrenti pečių namuose. Paklausus Z. T., kada ji pradėjo gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad tikslios datos ji neprisimena, tačiau maždaug 2021 metų sausio mėnesio viduryje ji pradėjo gyventi minėtu adresu. Kai ji atvyko laikinai gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad nebuvo malkų, pasakė, kad nebuvo televizoriaus, kompiuterio, telefono, kvepalų, daržo žirklių. Paklausus Z. T. apie tai, ar ji buvo prieš tai minėtuose namuose, kad žino, kokių daiktų trūko, ji nurodė, kad nebuvo. Atvykus į minėtą namą, jis buvo tuščias. Jai paskambino V. D., kuriai ji nurodė, kad atvažiavo pas ją ((duomenys neskelbtini)). V. jos paklausė, kas yra namie. Ji atsakė V., kad stovi vienas televizorius. Tada V. paklausė jos apie kitą televizorių, ir ji V. atsakė, kad nėra. V. klausė apie kompiuterį. Kompiuterio taip pat nebuvo. V. prašė pasižiūrėti, ar yra jos kvepalai, tačiau kvepalų taip pat nebuvo. V. jos paprašė nueiti į malkinę, kur ji pasakė V., kad malkinėje yra labai mažai malkų. V. kur prašė pasižiūrėti daiktų, ten ji ir žiūrėjo. Apžiūrinėjo tai, ko prašė V. Garažo ji neapžiūrinėjo, kadangi ten buvo labai daug sniego ir ji negalėjo prieiti prie pačio garažo. Nurodo, kad namuose trūko televizoriaus, kompiuterio, kvepalų, daržo žirklių. Ko daugiau trūko, nežino. Paaiškino, kad su V. D. jos kalbėjo per vaizdo skambutį, todėl V. matė, kaip atrodo namai. Pati nematė, kaip kas buvo pavogta, ji tik atvyko į minėtus namus ir pastebėjo, kad namuose nieko nebuvo. Adresu (duomenys neskelbtini) ji gyveno maždaug apie mėnesį laiko, iki kol sugrįžo V. į Lietuvą, ir pačiai reikėjo išvykti į reabilitaciją. V. jai nesakė, kokia jai žala yra padaryta. V. įtaria, kad ją apvogė A. K. Kai ji atvyko gyventi minėtu adresu (duomenys neskelbtini), įsilaužimo požymių nesimatė, tiesiog namas nesutvarkytas matėsi. Daugiau nieko papildomai nurodyti apie minėtą įvykį negali (2 t., b. l. 34-36).

2021-01-26 gautas V. D. pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2020-12-14 iki maždaug 2021 metų sausio vidurio, kol pareiškėjos nebuvo namuose, buvo apvogtas namas, kurį ji nuomojosi adresu (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio patyrė 4200 eurų turtinę žalą. Dėl vagystės įtaria buvusį sugyventinį A. K., su kuriuo gyveno minėtuose namuose, ir kuris turėjo raktą nuo šio namo ir gyveno tuo metu, kol ji buvo išvykusi į užsienį (1 t., b. l. 62-65).

2021-02-16 iš V. D. el. paštu gautas pareiškimas dėl vagystės (1 t., b. l. 94).

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – V. D. turto pagrobimą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. K. neigė pasisavinęs V. D. turtą. Nurodė, kad V. D. išvykus buvo paliktas televizorius, planšetinis kompiuteris, daugiau nepamena. Jis minėtame name pagyveno maždaug dar apie mėnesį laiko, po to jis išvyko į (duomenys neskelbtini), jokių V. daiktų jis neėmė. Teismui jis taip pat nurodė, kad V. D. išvykus, jis name gyveno apie mėnesį. Pripažino, kad V. D. turėjo du televizorius, kompiuterį; vieną nedidelį telefoną, kuriame blogai veikė internetas, dėl ko jis jai davė savo telefoną Redmi; telefono Samsung Galaxy Note ji negalėjo turėti, nes jis nematė; buvo kolonėlės virtuvėje, ji turėjo ir aukso; apie žirkles nieko nežino; buvo sidabrinis servizas, jos drabužiai, kvepalai, kažkiek papuošalų ji buvo palikusi. Bet jis nieko neėmė. Neneigia, kad žinutėse rašė, neva jis paėmė jos daiktus, tačiau taip jis darė iš pykčio. Mano, V. būtent jį apkaltino irgi gal iš pykčio.

Tuo metu V. D. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tai A. K. pasavino jai priklausantį turtą. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad pirmiausia jai paskambino kaimynas ir pasakė, kad namuose kelias dienas nedega šviesa. Tuomet ji paprašė mamos nuvažiuoti patikrinti. Kai mama nuvažiavo, aptiko A. K. su kažkokiais vyrais garaže, pjaunančius kažkokias lentas. Būtent tada jai mama pasakė mačiusi automobilį, prikrautą pilną malkų, jai nuėjus į malkinę, paaiškėjo, kad nėra malkų, anglių, kurios buvo paliktos kieme. Kai ji kitą dieną paskambino A. K. ir paprašė parodyti, kas yra name, jis išsisukinėjo ir nieko jai nerodė. Tada suprato, kad galimai tikrai yra taip, kaip mama pasakojo. Tada paprašė, kad name pagyventų Z. T., o ši kai atvyko, tą pačią dieną per vaizdo skambutį parodė jai namus ir ji pamatė, kad nėra jos daiktų. Taip pat ji turi susirašinėjimus su A., kuriuose jis nurodo, kad minėti daiktai yra pas jį ir pas jo draugus. A. vis žada grąžinti daiktus, tačiau jų negrąžina.

Teismas neturi pagrindo netikėti V. D. parodymais. Nors teisme buvo keliama versija, kad nėra tiksliai nustatyta, jog būtent po A. K. išvykimo paaiškėjo, kad dingo V. D. turtas, ir nepaneigta, kad tą turtą galėjo pavogti Z. T. ar dar kiti žmonės, teismo manymu, ši versija neabejotinai paneigta byloje surinktais įrodymais. Iš tiesų liudytoja Z. T. neneigė, kad gausiai vartojo svaigalus, turi priklausomybę, nuo kurios šiuo metu gydosi, tačiau pažymėtina, kad, kaip nuosekliai tvirtino V. D., iš dalies (ikiteisminio tyrimo metu) – ir H. K., Z. T. buvo surasta po to, kai V. D. po mamos skambučio apie lentų pjovimą, malkų išvežimą ėmė įtarti, jog iš namo išnešti jos daiktai. Tik teismui liudytoja H. K. pareiškė, jog apsigyvenus name Z. T., matėsi, kad ja pasitikėti negalima, ji gerdavo, name būdavo jos (Z. T.) draugai, visur mėtėsi buteliai, ji (H. K.) pro duris įeiti negalėdavo; jie nuo jos slėpdavosi, o kartą per langus išsilakstė. Ikiteisminio tyrimo metu H. K. nenurodė jokių aplinkybių, kad jai Z. T. būtų kėlusi kokių įtarimų. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jai kilo įtarimas, jog A. K. išvežė malkas, apie tai tą pačią dieną papasakojo dukrai, kuri paprašė atsiųsti nuotraukas, tačiau ji jų neturėjo, minėtuose namuose lankydavosi tik dėl to, kad šunis pamaitinti, nes dukra išvyko, o A. jais nesirūpino. Taip pat nurodė, kad ji minėtu adresu periodiškai lankydavosi po minėto įvykio, kol reikėjo šunį maitinti. Po kažkurio laiko pastebėjo, kad A. minėtuose namuose nėra. Kai A. dingo iš minėtų namų, namuose pradėjo gyventi dukros V. pažįstama Z. Ji pati nematė, kas buvo pavogta iš namų, ir nematė pačio vagystės fakto. Taigi, liudytoja H. K. nenurodė jokių aplinkybių apie Z. T. netinkamą elgesį. Taip pat pažymėtina, kad dukrai paprašius nuotraukų, ji aiškino, kad į namus atvykdavo tik pamaitinti šunų, - kas sudaro pagrindą vertinti, jog H. K. į kitus kambarius neužeidavo ir nematė, ar juose tuo metu dar buvo dukros daiktai. Teisme ji irgi iš pradžių aiškino žinojusi, kad yra vagystė, pavogė brangakmenius ir televizorių; ji matė televizorių, bižuteriją, bet paskui nieko nekontroliavo. Toks jos parodymų prieštaringumas sudaro pagrindą jos parodymus apie tai, kad ji, atvykusi pamaitinti šunų, užeidavo į kitus kambarius, taip pat jos parodymus apie Z. T. netinkamą elgesį vertinti kritiškai.

Be to, byloje nustatyta, kad Z. T. į namą įsikėlė 2021-01-21, o sausio 26 d. policijai jau buvo pateiktas V. D. pareiškimas dėl sumušimo ir dėl vagystės (1 t., b. l. 62-65). Tai patvirtina tiek minėtame V. D. pareiškime, tiek jos 2021-02-08 pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jos namas buvo apvogtas nuo 2020-12-14 iki 2021-01-22 (1 t., b. l. 96), tiek liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021-01-18 buvo nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), tada jai duris atidarė V. sugyventinis A., o 2021-01-21 V. jai pranešė, kad jos draugė prižiūrės namą ir šunis iki kol ji sugrįš į Lietuvą. Liudytojos A. A. suinteresuotumo byloje nenustatyta, jos nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios pareiškime nurodytas aplinkybes, atsižvelgtina ir į tai, kad iš karto po įvykio tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja geriausiai atsiminė datas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. taipogi parodė, kad Z. T. atvyko į namą 2021-01-21 vakare; kaip tik tada J. K. nusiuntė V. D. garažo nuotraukas, o pasak Z. T., ji per vaizdo skambutį parodė namo vidų nukentėjusiajai V. D. Taigi jokių prieštaravimų tarp jų parodymų nenustatyta.

Šios aplinkybės paneigia ir H. K. parodymus, kad name gyvenant Z. T., ji ne kartą matė išgertuves tame name, kompanijas ir pan., bei versiją, kad nukentėjusiosios turtą galėjo pasisavinti Z. T. ar jos draugai. Kaip minėta, nuo Z. T. atvykimo 2021-01-21 vakare iki pirminio V. D. pareiškimo praėjo keturios dienos, todėl akivaizdu, kad H. K. (kuri teigė lankydavusi namą maždaug kas tris dienas) tikrai neturėjo galimybės tuo laikotarpiu „nuolat“ matyti kompanijų, išgertuvių, pro langą bėgančių žmonių ir pan. Be to, tokia įvykių eiga, o būtent Z. T. atvykimas ir netrukus – V. D. kreipimasis su pareiškimu į policiją, patvirtina ir jų abiejų nurodomas aplinkybes, kad V. D. jau turėjo įtarimų dėl išgrobstytų daiktų, ji paprašė Z. T. vaizdo ryšiu parodyti namus, ir paaiškėjo, kad nėra jos daiktų. Čia atkreiptinas dėmesys, kad pagal H. K. parodymus, ji pirmą kartą pamaitinti šunų atvyko po kelių dienų po dukros išvykimo; A. K. nebuvo, šunys nepamaitinti. Tačiau tai nereiškia, kad A. K. jau buvo visiškai išsikėlęs iš namo. H. K. nurodė ir tai, kad dar apie mėnesį ji atvažiuodavo, ir kaltinamasis tai būdavo namuose, tai nebūdavo. Kaip minėta, liudytoja A. A. taip pat nurodė, kad 2021-01-18 ji surado name A. K., o jau 2021-01-21 jai buvo pranešta, kad name gyvens kita mergina.

Dar daugiau – byloje pateiktas susirašinėjimas tarp A. K. ir V. D., kuris taip pat įrodo, kad būtent A. K. pasisavino nukentėjusiosios turtą. Nors teisme kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl rašė tas žinutes, teigė, galimai iš pykčio, vis tik žinučių tekstas nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Nukentėjusioji žinutėse išreiškia primygtinai reikalauja grąžinti jos daiktus, nurodo žinanti, kad jis paėmė, nurodo asmenis, kurie jai tai sakė, netgi tai, kad jis prisipažino savo mamai; pagrindo įtarti, kad žinutėse ji nurodo išgalvotą informaciją, nėra. Kaltinamasis vienareikšmiškai nurodo, kad niekam kitam neperduos, tik jai; nurodo, kad D. dokumentai pas jos gerai pažįstamą žmogų; nukentėjusiajai pareiškus, kad ji nori pasiimti visus daiktus, jis atsako, kad suprato, bet viskas skirtingose vietose, priekaištauja, kam jai reikėjo išvažiuoti; taip pat nurodo, kad kompiuterio jis niekam nepardavė, jis pas žmogų; prašo palaukti, jis nuspręs, kaip ir kur paimti dokumentus ir visa kita (1 t., b. l. 175-180).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra nepašalintų abejonių dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.1 straipsnis nustato, kad šio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja, be kita ko, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises (1 dalis). Kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šios knygos normos (2 dalis). Byloje nustatyta, kad A. K. ir V. D. nebuvo sudarę santuokos, todėl jų turtiniams santykiams netaikytinos šio kodekso trečiosios knygos nuostatos, t. y. nors jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kiekvieno jų turtas laikytinas asmeniniu turtu, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra duomenų, kad V. D. išvykus iš jų nuomoto namo, ji leido A. K. savo nuožiūra elgtis su jos asmeniniu turtu, t. y. jį pasiimti, perduoti kitiems asmenims, išmesti ar pan.; priešingai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad po konflikto jie bendravo telefonu ir buvo sutarta, kad jis viską prižiūrės. Be to, kaltinamasis nei dėl vieno iš V. D. daiktų neteigė, kad jie būtų pirkti jų abiejų arba tik už jo pinigus, taigi, jis neginčija, kad minėtas turtas buvo nukentėjusiosios asmeninė, o ne dalinė nuosavybė. Jis neginčijo ir aplinkybės, kad jiems pradėjus gyventi kartu, pradinei įmokai (jos daliai) už nuomą davė jo mama, kad per bendro gyvenimo laikotarpį jis dirbo tik mėnesį, už viską mokėjo V. D. Tai, kad jis neturėjo jokio asmeninio pajamų šaltinio, patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios V. D. parodymai; taip pat ir liudytojos H. K. parodymai, kad V. D. išvykus, jis neturėjo jokių pajamų, tiek jam, tiek ir šunims maisto atveždavo H. K. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis prisidėjo savo pajamomis prie kokių nors daiktų pirkimo. Taigi pagrobdamas daiktus jis suvokė, kad savinasi svetimą turtą, kad tokiais veiksmais daro turto savininkei žalą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. D. palaikė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad iš jos buvo pavogta: 600 Eur vertės televizorius Samsung, 900 Eur vertės nešiojamasis kompiuteris Asus, 800 Eur vertės telefonas Samsung Galaxy Note8, 200 Eur vertės telefonas Huawei P30 Lite, 40 Eur vertės sulčiaspaudė Samsung, 20 Eur vertės blenderis, 60 Eur vertės vardiniai kvepalai „Carolina Herera“, 60 Eur vertės kvepalai „Gucci Rush“, 50 Eur vertės garso kolonėlės, 150 Eur vertės daržo žirklės „Bosh“, 200 Eur vertės vardiniai drabužiai (daugiausia suknelės ir avalynė); 200 Eur vertės komplektas iš šešių sidabrinių taurių, sidabrinio atidarytuvo šampanui, sidabrinio kamštuko, 50 Eur vertės kortų žaidimo (pokerio) stalas, 70 Eur vertės auksinė grandinėlė; įvairūs nukentėjusiajai priklausantys dokumentai (darbo sutartys, sutartys su (duomenys neskelbtini) banku, lietuviškų bankų duomenys su PIN kodais, šuns dokumentai, televizoriaus dokumentai, telefonų sutartys). Ji pateikė 2018-02-02 telefono Samsung Galaxy Note8 pirkimo užsakymo patvirtinimo duomenis, kad telefono kaina buvo 839 svarai (1 t., b. l. 182), televizoriaus pirkimo čekio kopiją, kuri nors nėra labai kokybiška, tačiau iš jos matyti, kad televizorius pirktas 2020-06-02, o jo kaina kartu su sertifikatu yra daugiau nei 600 eurų (1 t., b. l. 181); Google paskyros duomenis, patvirtinančius, kad ji turėjo telefoną Samsung Galaxy Note20 Ultra, nešiojamąjį kompiuterį, telefoną Huawei P30 lite, telefoną Samsung Galaxy Note8 (1 t., b. l. 184-185). Dėl telefonų, kaip ji paaiškino, buvo pagrobti Huawei P30 lite ir Samsung Galaxy Note8; kadangi A. K. Huawei P30 lite sudaužė, jis jai davė savo ar kažkurio draugo Redmi telefoną, o ji jam – telefoną LG. Taigi, V. D. nereikalauja atlyginti už telefoną LG, kurį ji perdavė kaltinamajam, patvirtino, kad už tai ji gavo iš jo kitą, Redmi; todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ji siekia pasipelnyti.

Teismas iš dalies sutinka su gynybos argumentais, kad ne visų kaltinime nurodytų daiktų kaina yra pateikta ir koks būtent daiktas paimtas. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas nenustato pareigos savininkui kaupti visus pirkinių įsigijimo dokumentus, fotografuoti ar kitaip neaišku kokiu būdu fiksuoti savo turimą privalomai neregistruotiną turtą tam atvejui, jei kada nors galimai tas turtas bus pagrobtas. Pagrobti daiktai nėra brangūs ar prabangūs, nukentėjusiosios įvertinimas nėra nerealus, o tai, kad nukentėjusioji turėjo daugiau nei vieną mobilaus ryšio telefoną ir jais visais nesinaudojo, nesuponuoja išvados, kad tas turtas bevertis, kad ji nepagrindė šių ryšio priemonių ar kitų daiktų buvimo. Tai jos pasirinkimas ir teisė įsigyti kokį nori turtą ir juo naudotis arba ne. Ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios įvardijo pagrobtus daiktus, jų apytikslę vertę, ieškojo įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir kiek galėjo, tiek rado ir pateikė. V. D. buvo apklausta ne vieną kartą; kaip matyti iš jos parodymų, ji tikslino pagrobtus daiktus, nurodė, kad buvo išnešti net smulkūs daiktai. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad ji turėjo daugiau nei vieną suknelę ar batus, todėl ir drabužių įkainojimas laikytinas protingu. Nuosekliai teigė, kad po A. K. išvykimo namuose neliko jokių jos daiktų, o A. K., kaip minėta, žinutėse nepaneigė jos teiginių, kad tai jis paėmė. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad yra įrodyta tiek pagrobtas turtas, tiek ir jo vertė.

BK 178 straipsnio dispozicijoje nėra nustatytas toks nusikalstamos veikos požymis, kaip kaltininko pasinaudojimas pagrobtu turtu. Todėl nėra reikšminga aplinkybė, kad A. K. buvo nereikalingi V. D. drabužiai, avalynė, kvepalai ar kiti daiktai. Savo veiksmais jis padarė žalą nukentėjusiajai, todėl nėra svarbu, ar jis jos turtą paslėpė, pardavė, dovanojo, sunaudojo ar išmetė, šios aplinkybės jo atsakomybės nešalina. Kita vertus, A. K. asmenybė, o būtent teistumai už vagystes, tai, kad jis neturėjo nuolatinio legalaus pajamų šaltinio, buvo išlaikomas arba mamos, arba sugyventinės, netgi šios mama jam atveždavo maisto, – suteikia papildomą pagrindą manyti, jog tai jis pagrobė V. D. turtą.

Apibendrinant darytina išvada, kad įrodyta, jog A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pavogė svetimą, nukentėjusiajai V. D. priklausantį turtą: televizorių Samsung, 600 Eur vertės; nešiojamąjį kompiuterį Asus, 900 Eur vertės; telefoną Samsung Galaxy Note8, 800 Eur vertės; telefoną Huawei P30 Lite, 200 Eur vertės; sulčiaspaudę Samsung, 40 Eur vertės; blenderį 20 Eur vertės; vardinius kvepalus „Carolina Herera“, 60 Eur vertės; kvepalus „Gucci Rush“, 60 Eur vertės; garso kolonėles 50 Eur vertės; daržo žirkles „Bosh“ 150 Eur vertės; vardinius drabužius (daugiausia sukneles ir avalynę) 200 Eur vertės; komplektą iš šešių sidabrinių taurių, sidabrinio atidarytuvo šampanui, sidabrinio kamštuko, 200 Eur vertės; kortų žaidimo (pokerio) stalą 50 Eur vertės; auksinę grandinėlę 70 Eur vertės; įvairius nukentėjusiajai priklausančius dokumentus (darbo sutartis, sutartis su (duomenys neskelbtini) banku, lietuviškų bankų duomenis su PIN kodais, šuns dokumentus, televizoriaus dokumentus, telefonų sutartis), taip veikdamas padarė nukentėjusiajai V. D. 3400 eurų turtinę žalą. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. K. turto vagystės

A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpyje nuo 2020-12-14 iki 2021-01-22 (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, be V. D. priklausančio turto, pavogė ir svetimą J. K. priklausantį turtą – telefoną Samsung 9 1050 Eur vertės, taip veikdamas padarė nukentėjusiajai J. K. 1050 Eur turtinę žalą.

Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė pakeitė kaltinimą, t. y. pateikė naują kaltinimą, kuriame A. K. nekaltinamas J. K. telefono vagyste.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. K. parodė, kad telefonas dingo, kai jie šventė pas ją namuose (duomenys neskelbtini). Tai buvo vasaros pradžioje. Buvo jos vyras, V. ir A. Kitų žmonių berods nebuvo. Pirmas dalykas, visi nutylėjo, kad jis (A. K.) yra narkomanas ir jam visą laiką reikėjo pinigų dozei. Paryčiais jis ten vaikščiojo, vaikščiojo, tada išvažiavo, ir nuo to laiko jau nerado telefono. Namuose niekada niekas nedingdavo. Ji pasakė V., kad dingo. Ši atsakė, gal kažkur nukrito. Jos ieškojo, bet nerado. V. paprašė, kad ji (J. K.) nerašytų pareiškimo, nes jie gyveno kartu. Ji sutiko. Kada jau V. parašė savo pareiškimą, kai įvyko visas incidentas, ji (J. K.) pasakė, kad rašys pareiškimą dėl telefono. Atsimena, ką parašė – kad telefonas buvo pas V. namuose. O šiaip tai buvo anksčiau. Telefono vertė 1050 eurų.

Paskelbus J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 14), nukentėjusioji palaikė teismui duotus parodymus, kad telefonas dingo vasarą, iš jos namų. Ji klausė A., kur jos telefonas. Jis atsakė, kad neėmė. Telefono iki šiol nėra. Ieškojo per programėlę, paskutinis prisijungimas buvo jos namuose. Iš pradžių ji nerašė pareiškimo, bet kada jis apvogė namus ((duomenys neskelbtini)), tai ji nusprendė netylėti. Jeigu jie jau ne kartu, tai tegu atiduoda pinigus ir už jos telefoną. Policijoje jai buvo išaiškinta atsakomybė, bet ji manė, kad tai, kas rašoma teisme, yra teisinga, o tai, kas policijoje – ne taip svarbu. Jos telefonas buvo pavogtas iš jos (J. K.) namų. Jei nebūtų buvę šio sumušimo, ji ir nebūtų rašiusi pareiškimo. V. prašė nerašyti pareiškimo, todėl tuo metu ji nerašė. Atsiprašo už savo parodymus, kad pateikė melagingus. Visi kiti parodymai teisingi. Jos telefonas buvo įgytas (duomenys neskelbtini). Lietuvoje buvo naudojamas apie metus laiko. Ji nuvyko į Tele2 ir paprašė atkurti jai šį numerį. Ji prašė tyrėjų atsekti šį numerį, davė savo el. paštą, prie kurio buvo prijungta. Civilinio ieškinio atsisako, jai nieko nereikia, atvyko paliudyti dėl V., kas buvo dėl tų sumušimų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. D. parodė, kad Samsung 9 buvo J. K., nes ji kuomet buvo atvažiavusi jos pasiimti, tai jį pamiršo ir jis paskui dingo. J. telefonas gulėjo gal irgi spintelėje, neatsimena. Atsakydama į papildomai užduodamus klausimus patikslino, kad dėl draugės telefono tikrai nepamena. Gal jis dingo, kai jie buvo svečiuose pas J. K. ir jis dingo. Buvo vasara. Ji nuvyko su A. Ar jam draugai paskambino, ar kažkas, ir jis naktį ar paryčiais tiesiog išvažiavo iš J. Ir tada jau jos nerado to telefono. Kažkas tokio buvo. Telefonas dingo iš J. namų. Reikėtų J. klausti, kokiomis aplinkybėmis ji parašė pareiškimą. J. iš karto norėjo rašyti pareiškimą dėl dingimo, aptarinėjo su ja (V. D.) pareiškimo rašymą. Ji (V. D.) kažkiek prašė, kad nerašytų pareiškimo. Dingo A. ir dingo telefonas. Logikos kažkaip nėra. J. K. vyras negalėtų paimti ir išmesti. Pamesti J. negalėjo, nes telefonas kaip ir visada prie jos. Jai atrodo, kad J. parašė pareiškimą tuo metu, kai ji (V. D.) parašė dėl sumušimo. Neatsimena, kokiu pavidalu gulėjo telefonas. Iki vagystės jis buvo naudojamas J. Kažkurį laiką pas ją (V. D.) gal ir buvo tas telefonas, dar kai ji (duomenys neskelbtini) gyveno.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. parodė, kad viskas buvo vasarą, J. susipyko su savo vyru, vyras jai trenkė, iškvietė policiją, jį išvežė ir tuo metu dingo telefonas. Jie visą naktį telefono ieškojo. Iš ryto atvažiavo jo (A. K.) draugas ir jis išvažiavo su tuo draugu. Telefonas dingo iki jo išvažiavimo, kai J. vyrą išvežė. Iki šio įvykio J. jam nieko nesakė dėl telefono. Dingo telefonas, kai jos vyras išvažiavo. Kiek kartų jie pas ją atvažiuodavo, niekas nedingdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-09 nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2020 metų gruodžio mėnesio pradžioje ji paskolino savo draugei V. D. savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung 9+“, juodos spalvos (telefono dokumentų kopijas perduos policijos tyrėjui el. paštu), kadangi jos telefoną sugadino jos sugyventinis A. K. Po A. K. galimai įvykdytos V. D. turto pagrobimo minėtas telefonas taip pat dingo iš V. D. gyvenamosios vietos, todėl mano, kad jos telefoną pagrobė A. K. Dėl šios nusikalstamos veikos jai padaryta 1050 (vienas tūkstantis penkiasdešimt) eurų turtinė žala. Ji pageidauja, kad būtų pripažinta civiliniu ieškovu. Jos žiniomis, A. K. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra oficialiai įsidarbinęs. Apie tai daugiau gali parodyti V. D. Daugiau nieko parodyti negali (2 t., b. l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. D. parodė, kad draugė buvo paskolinusi telefoną „Samsung 9“ – 800 eurų, kuris buvo pavogtas vagystės iš namo (duomenys neskelbtini) g. metu; daugiau aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 100-103).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 303 straipsnį teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (1 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu šioje dalyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį arba nutraukti baudžiamąją bylą.

Įvertinus tai, kad tiek J. K., tiek V. D. teisme nurodė kitokias aplinkybes, nei buvo nurodytos ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad galimai nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad šie jų parodymai sukliudė teismui nustatyti tiesą. Kaip matyti iš abiejų nukentėjusiųjų parodymų, jos įsitikinusios, kad telefoną pavogė būtent A. K., tik kitu laiku ir kitoje vietoje, todėl ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai vertintini kaip gudravimas, klaidingas įsitikinimas situacijos išsprendimo galimybėmis, nei melagingi parodymai. Telefono dingimo aplinkybes, o būtent, kad buvo toks faktas, kai jie buvo svečiuose pas J. K., patvirtino ir A. K.; neigė pavogęs telefoną. Teismas pažymi, kad pavogto V. D. turto kiekio ir kainos kontekste J. K. telefono kaina nedarė įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, viso ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir A. K. baudžiamajam persekiojimui. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisme J. K. atsiprašė, paaiškino savo elgesio motyvus ir nupasakojo bylos aplinkybes, kad šis telefonas dingo dar prieš vagystę iš namo, A. K. tą vasarą besisvečiuojant pas J. K.; kadangi V. D. jos prašė nerašyti pareiškimo, ji nerašė, tačiau po šio sumušimo nusprendė, kad jis turi atsakyti už viską.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio, negali priimti ir išteisinamojo nuosprendžio, nes pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį išteisinamasis nuosprendis galimas tik šiais atvejais: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pagal byloje pateiktą kaltinimą ir nukentėjusiųjų parodymus, J. K. telefono vagystė (t. y. nusikalstama veika) galimai buvo, tačiau ne iš namo (duomenys neskelbtini), ir ne laikotarpiu nuo 2020-12-14 iki 2021-01-22, o ar A. K. pavogė telefoną kitoje vietoje ir kitu laiku, negalima daryti kategoriškos išvados, nes šios aplinkybės nenurodytos kaltinime ir tiriamos nebuvo. Todėl teismas negali konstatuoti esant BPK 303 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus.

Įstatymas numato, kad bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte (BPK 255 straipsnis). Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Atsižvelgus į teisme nustatytas naujas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės galimai neatitinka faktinių aplinkybių. Nėra galimybės šių trūkumų ištaisyti teisme, nes keisdamas kaltinime nurodytos veikos padarymo laiką, vietą, nurodydamas naujas aplinkybes teismas iš esmės suformuotų naują kaltinimą, turėtų nustatinėti liudytojus ir naujus įrodymus, kurie nesusiję su šiuo metu pareikštu kaltinimu, taip ne tik pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą, bet ir perimtų kaltinimo funkcijas. Tai galima padaryti tik atlikus šioje dalyje papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nors prokurorė neprašė perduoti bylos papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, tačiau, kaip minėta, teismas negali šioje dalyje priimti galutinio sprendimo. Be to, kadangi nukentėjusioji J. K. atsisakė ieškinio, neprašė ištirti jos telefono vagystės, nors yra įsitikinusi, kad būtent A. K. pagrobė jos telefoną (tik kitu laiku ir kitoje vietoje), o teismas negali šioje dalyje priimti BPK 303 straipsnyje numatyto galutinio sprendimo, konstatuotina, kad yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Konstatuotina, kad baudžiamosios bylos iškyrimas nepakenks šios bylos išnagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje išskirtina į atskirą ir, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2, 3 dalimis perduotina prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamosios bylos medžiaga yra elektronine forma IBPS sistemoje, netikslinga daryti išskirtosios bylos popierinę kopiją, nebent su tokiu prašymu kreipsis prokuroras.

Dėl bausmės

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. A. K. abu nusikaltimus padarė po to, kai buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2020-07-21) už kitą tyčinį nusikaltimą. Todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau Lietuvoje teistas 6 kartus, tame tarpe už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nuosavybei; taip pat nuo 2011 iki 2018 metų teistas 10 kartų (duomenys neskelbtini) už vagystes, smurtinę mirtį, nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš pareigūnus, prekybą vogtomis prekėmis (3 t., b. l. 44-60), vieną kartą Lietuvoje baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, girto pasirodymą viešoje vietoje; informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 62-63), Lietuvoje pastarąjį kartą dirbo iki 2006-11-04, užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2020-07-18 iki 2020-12-03 (3 t., b. l. 72-73).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis pat padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, iš kurių vienas smurtinis, tai, kad kaltinamasis nedirba, teistas iš esmės už analogiškas veikas net 16 kartų (Lietuvoje ir užsienyje), nors bausmes atlikęs, tačiau nuolat kartoja nusikalstamą elgesį, į tai, kad teismui pakeitus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, A. K. nevykdė jam nustatytų sąlygų, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant artimą straipsnių sankcijų vidurkiui.

Skiriamos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgus į tai, kad vagystė padaryta netrukus po smurto prieš V. D., prie didesnės bausmės pridedama bausmės dalis nustatytina didesnė nei minimali.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022-04-19 iki 2022-08-22 ir nuo 2022-10-26 (4 t., b. l. 109, 112) iki 2022-12-21 (4 t., b. l. 168), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento raštų (2 t., b. l. 66, 118-120) matyti, kad A. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) 2021-10-13 už vagystę, tik 2022-04-01 (duomenys neskelbtini) Aukštasis teismas priėmė sprendimą perduoti A. K. Lietuvai pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros jam išduotą Europos arešto orderį Nr. TP-03-00168-21. Tačiau byloje nėra duomenų, kiek laiko A. K. buvo suimtas (duomenys neskelbtini) sprendžiant tik jo perdavimo Lietuvai klausimą pagal EAO, todėl šis klausimas bus sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu.

Kardomoji priemonė – dokumento (A. K. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (4 t., b. l. 173-175) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Dėl J. K. turto vagystės byla išskiriama ir perduodama prokurorui, todėl šioje byloje teismas dėl ieškinio nepasisako.

V. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2910 Eur turtinės žalos ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 117). Bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl neturtinės žalos ji atsisakė. Civilinis ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti civilinio ieškinio. V. D. išaiškintos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl priimamas, procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji palaikė. Nurodė, kad pateikė tik dalį įrodymų, nes iš jos buvo pavogti ir dokumentai. Bylos nagrinėjimo metu palaikė kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodė pagrobtą turtą ir jo kainą, atitinkančius ikiteisminio tyrimo metu pradiniuose parodymuose. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad kaltinamojo neteisėtas veikimas sukūrė sąlygas žalingiems padariniams atsirasti ir tokius padarinius sukėlė. Teismas šiuo nuosprendžiu jau aptarė kaltinamojo veiksmus, jų kaltę, padarytos žalos dydį, priežastinį ryšį su padarinių – nukentėjusiosios turto praradimu, todėl savo argumentų nekartoja. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajai V. D. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti, todėl V. D. iš kaltinamojo priteistina 3400 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Nukentėjusiosios V. D. įgaliotasis atstovas advokatas P. S. pateikė į bylą prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas PS Nr. 0166, iš kurių matyti, kad už baudžiamosios bylos duomenų analizę ir teisines konsultacijas, 2 val., paskaičiuota 200 Eur suma; už atstovavimą baudžiamojoje byloje, 5,5 val., paskaičiuota suma 550 Eur; iš viso pateikta sąskaita 750 Eur sumai. Prašyme nurodoma, kad su V. D. sutarta, jog ji už jai suteiktas advokato paslaugas atsiskaitys vėliau, kadangi dabartiniu metui yra sudėtinga jos finansinė padėtis. Motyvuojama teismų praktika, pažymima, kad išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (4 t., b. l. 152-154).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo (toliau kartu – advokatas) baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (toliau – atlygintinos išlaidos) dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomendacijų 4 punkte numatyti atlyginimo dydžio paskaičiavimo kriterijai, o 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Rekomenduojamas maksimalus dydis už advokato paslaugas baudžiamosiose bylose nurodytas Rekomendacijų 10-11 punktuose. Suteiktų teisinių paslaugų teikimo laikas apskaičiuojamas valandomis, kurios sumuojamos. Minutės apvalinamos tokiu principu: iki 30 minučių paliekama ta pati valanda, 30 ir daugiau minučių – skaičiuojama nauja valanda. Gynybos ir atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir kiekvienoje byloje sumuojamas.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį sudarė 1799,00 Eur. Neabejotina, kad advokatas konsultavo nukentėjusiąją, analizavo bylos medžiagą. Ši byla išnagrinėta per penkis teismo posėdžius (dar du buvo atidėti, nes neatvyko kaltinamasis), bendra posėdžių trukmė – 9 valandos 30 minučių, visuose juose įgaliotasis atstovas dalyvavo, pasisakė baigiamosiose kalbose. Kaltinamasis nepripažino kaltės, taigi akivaizdu, kad nukentėjusiajai procesinės išlaidos buvo būtinos, o jų dydis yra proporcingas ir pagrįstas, jos įformintos oficialiais dokumentais. Aplinkybė, kad nukentėjusioji dar jų nesumokėjo, neeliminuoja kaltinamojo pareigos šias išlaidas atlyginti nukentėjusiajai, todėl prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų matyti, kad A. K. ekstradicijos į Lietuvos Respubliką iš Didžiosios Britanijos išlaidos sudaro 1542,91 Eur (4 t., b. l. 48-56).

Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K-113-489/2021 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pranešimas apie įtarimą A. K. įteiktas ir pirmoji jo apklausa buvo atlikta tik po to, kai jis Europos arešto orderio pagrindu buvo perduotas Lietuvai. Įtariamuoju jis pripažintas prokuroro nutarimu, kardomoji priemonė jam buvo paskirta tik po to, kai buvo paskelbta jo paieška ir jo surasti nepavyko. A. K. parodė, kad kai jis jau buvo (duomenys neskelbtini), jam rašė V., klausė, kur yra jos daiktai, tačiau jis jai atsakė, kad jis nežino, kur jos daiktai, kad jis jų neėmė. Tada ji jam pradėjo sakyti, kad jei jos daiktai neatsiras, ji parašys pareiškimą, kad jis juos pavogė. Jis nežinojo, kad ji parašė pareiškimą, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo iš policijos niekas neieškojo. Teisme jis patvirtino, kad V. D. jam sakė, kad kreipsis į policiją. Teigė, kad jis nežinojo apie pradėtą tyrimą ir nuo jo nesislėpė. Tačiau kaltinamasis anksčiau ne vieną kartą teistas, kas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad, nepaisant to, jog išvykimo iš šalies metu jam nebuvo pareikštas įtarimas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, iš nukentėjusiosios pretenzijų suprato, kad dėl neteisėtų veiksmų jis gali būti ieškomas, jam gali būti pareikšti įtarimai ir kaltinimai, tačiau jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir savanoriškai į ją negrįžo iki buvo priimtas dėl jo sprendimas dėl ekstradicijos ir jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl A. K. sąmoningų veiksmų, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su atliktų apklausų vaizdo ir garso įrašais, 1 vnt. (pridėta voke prie bylos viršelio, 3 t.) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

baudžiamąją bylą dalyje, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį dėl J. K. turto vagystės, išskirti į atskirą baudžiamąją bylą ir išskirtąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Išskirtosios bylos kopiją padaryti, jei bus gautas prokuroro prašymas.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022-04-19 iki 2022-08-22 ir nuo 2022-10-26 iki 2022-12-21.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti nukentėjusiajai V. D. iš kaltinamojo A. K. 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Priimti V. D. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje procesą nutraukti.

Priteisti iš A. K. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1542,91 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 91 ct) proceso išlaidų vykdant kaltinamojo ekstradiciją ir išaiškinti kaltinamajam, jog nurodyta suma turi būti sumokėta į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas.

Kompiuterinę laikmeną su garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.