Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-463-729/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-14
Bylos Nr.
II-463-729/2023
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00112-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
L. G.
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-463-729/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00112-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui L. G.,jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11356-2023 (ROIK: 23220783890).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-11356-2023 (ROIK: 23220783890) L. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 14 d., 09.12 val., Klaipėdos rajono sav., Gerduvėnų k., Gerduvėnų g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,92 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas L. G. atstovo advokato Gedimino Lukausko skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams. Skundą motyvuoja tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemones individualizavimo klausimas iš dalies spręstas – paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 800 Eur nuobauda, kuri vis tik yra viena iš didžiausių numatytų minimalių nuobaudų, skirtinų fiziniam asmeniui pagal ANK, ir taikyta tik viena administracinio pobūdžio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors prašyta taikyti ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje numatytą antrą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jos pareigūnas, priėmęs nutarimą, netaikė. Kaip suprantama iš priimto skundžiamo nutarimo, tai buvo argumentuota tuo, jog L. G. tolimoje praeityje - 2008 m. buvo baustas už tai, kad vairuojant transporto priemonę jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o prašyme taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, buvo nurodyta, kad jis galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, už tokio pobūdžio nusižengimą nėra baustas (baustumas išnykęs). Šioje vietoje nesuprantama, kokią svarbą priimant nutarimą turi prieš 15 metų asmens padarytas pažeidimas. Akivaizdu, kad pareigūnas, skirdamas nuobaudą bei administracinio poveikio priemones, vadovaudamasis savo giliais įsitikinimais, prasilenkia su įstatymo taikymu ir formuojama teismų praktika. Pažeisdamas teisės taikymo principus, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pripažįstamos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, prieš daugelį metų esant išnykusiam asmens baustumui, neturint galiojančių nuobaudų, duomenis apie prieš 15 metų asmens atžvilgiu taikytą administracinę atsakomybę, traktuoja kaip pagrindą atsisakyti taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę ir netaikyti ANK 34 straipsnio 4 dalies numatytos sąlygos. Tokiu būdu pareigūnas, priimdamas šį nutarimą, pažeidė konstitucinio proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Skunde pažymima, jog L. G. padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu, tačiau jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,94 promilės. L. G. veiksmais jokių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tai ir Institucijos buvo pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis. Jis paskirtą baudą sumokėjo; savarankiškai 2023 m. rugsėjo 26 d. išklausė 4 valandų kursą (mokymą) apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai; supranta savo padaryto teisės pažeidimo svarbą, ir tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukels nepatogumus tiek sau, tiek savo artimiesiems. L. G. yra vedęs, jam nustatytas 40 procentų neįgalumas; sutuoktinė L. G. nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Šeima gyvena Gargžduose, kur visiškai nekursuoja miestiniai autobusai. Visuomeniniu transportu nuvykti į darbovietę, esančią už miesto ribų, L. G. neturi jokios galimybės.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su šiuo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. L. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą teorinių ir praktinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus, bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus - imtis prevencinių veiksmų įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinti savo blaivumą, prekyboje esančiais, laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau to nepadarė, sąmoningai ignoravo kitų eismo dalyvių teisę į saugų eismą, ir vairavo būdamas neblaivus, taip keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Atsiliepime nurodoma, kad L. G. anksčiau du kartus buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, t. y. 2008 m. gruodžio 6 d. Gargždų m., Klaipėdos r. sav., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus; už LR ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą 2008 m. gruodžio 16 d. buvo paskirta 1 000 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. 2011 m. sausio 31 d. Klaipėdos g., Gargždų m., Klaipėdos r. sav., vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, už LR ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimą 2011 m. kovo 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas paskyrė 2 000 litų baudą. Teisę vairuoti transporto priemones jis susigrąžino 2013 m. rugpjūčio 30 d. Iš viso to, akivaizdu, kad anksčiau skirtos nuobaudos susijusios ir nesusijusios su teisės vairuoti apribojimu, jam kaip vairuojančiam eismo dalyviui teigiamos įtakos dėl saugaus vairavimo ateityje neturėjo ir jis 2023 m. rugsėjo 14 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Institucija pažymi, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdamas asmeninius klausimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, L. G. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalba. L. G. 2023 m. rugsėjo 27 d. Institucijai pateiktame prašyme dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekė nuslėpti aplinkybes apie tai, kad anksčiau yra baustas už analogiškus vairavimo esant neblaiviam atvejus, nurodydamas, kad už tokio pobūdžio nusižengimą – nėra baustas. Neišvengiamos būtinybės vartojus alkoholinius gėrimus vairuoti transporto priemonę L. G. nebuvo, tokių aplinkybių jis nenurodė ir skunde. Būdamas neblaivus, jis vairavo transporto priemonę ryte, vykstant intensyviam eismui, nustatytas neblaivumas daugiau nei dvigubai viršijo leistiną normą, keldamas dar didesnę grėsmę įvykti eismo įvykiui, kuri buvo eliminuota, pareigūnams sustabdžius L. G. ir nušalinus jį nuo vairavimo. Akcentuotina, jog daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ir asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Institucijos nuomone, ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti taikant išimtinai taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar alternatyvią administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko skundą pilna apimtimi, prašo jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į medicinos įstaigas Klaipėdoje, kadangi jam nustatytas 40 procentų darbingumas, taip pat ji būtina, kad jis kartu su nevairuojančia žmona galėtų pasirūpinti senyvo amžiaus uošviene, kuri gyvena Rietavo apylinkėje, bei savo senyvo amžiaus mama, gyvenančia Ežaičių k., Klaipėdos r., kurias reikia aplankyti, padėti nuvykti į gydymo įstaigas; daugiau šeimoje vairuojančių asmenų, kurie galėtų padėti, nėra. Jis pats gyvena Gargžduose, šiuo metu nedirba, ieškosi darbo. Seniai praeityje yra baustas už tokio paties pobūdžio nusižengimą, iš jo pasimokė, sąmoningai neblaivus nevairavo, o šį kartą taip atsitiko, nes išvakarėse išgėręs 3-4 skardines alaus, ryte jis visiškai nesijautė, apsvaigęs, todėl neturėjo jokio įtarimo, kad negali vairuoti transporto priemonių, ir išvažiavo grybauti.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skundą, papildomai akcentavo, kad kartu su juo dalyvavo bylos nagrinėjime Institucijoje, jau tada pateikė prašymą, kad L. G. būtų taikoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau pareigūnas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog L. G. 2008 metais buvo baustas už analogišką nusižengimą, taip pat buvo baustas už tai, jog 2011 metais vairavo transporto priemonę, neturint tam teisės. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir ANK yra reglamentuota, kada ir kokiu būdu išnyksta asmens baustumas, o šiuo atveju pareigūnai šių įstatymo nuostatų nesilaiko, kad pareigūnai remiasi prieš 15 metų padarytais asmens nusižengimais ir jais motyvuoja savo sprendimus. L. G. sutinka, kad padarė šį nusižengimą, supranta, kad jis nėra pateisinamas ir yra pavojingas, tačiau skiriant nuobaudą prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, per pastaruosius mažiausiai penkerius metus nėra buvęs baustas administracine tvarka; be to, jis pats yra neįgalus (nustatytas 40 procentų darbingumas) ir dėl to turi dažnai lankytis pas gydytojus, be to, jo šeimoje daugiau niekas nevairuoja, todėl jam reikia pasirūpinti kitais senyvais ir pagalbos reikalingais jos nariais, nes visuomeninis transportas nei Gargžduose, nei artimųjų gyvenamosiose kaimo vietovėse nėra gerai išvystytas, juo patekti į gydymo įstaigas labai sudėtinga. Jeigu L. G. būtų paskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šios priemonės taikymas nepažeistų teismų praktikos ir visuomeninio intereso.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad L. G. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. L. G. skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 3 mėnesių, kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

L. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 14 d., 09.12 val., Klaipėdos rajono sav., Gerduvėnų k., Gerduvėnų g., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,92 promilių neblaivumas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, sprendžia, kad L. G. yra nubaustas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju L. G. buvo nustatytas 0,94 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,02 promilės), tai yra daugiau nei dvigubai viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. Pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir tai jau skundžiamu nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta ir tai taip pat įvertinta. Teismo vertinimu, L. G. nepateikė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. L. G. prašymas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes reikia nuvykti į gydymo įstaigas (jis turi kas pusę metų tikrintis sveikatą Klaipėdos medicinos įstaigose, kadangi jam nustatytas neįgalumas (40 procentų darbingumas), taip pat todėl, kad jis rūpinasi savo senyvo amžiaus uošviene, kuri gyvena Rietavo apylinkėje, bei senyvo amžiaus mama, gyvenančia Ežaičių k., Klaipėdos r., kurias reikia aplankyti, padėti nuvykti į gydymo įstaigas. Teismas pažymi, jog nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu L. G. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog jam tenka rūpinimosi mama ir uošviene našta. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog L. G. dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numanyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. L. G. į gydymo įstaigas vyko ir uošviene bei mama rūpinosi ir nusižengimo padarymo metu, t. y. poreikis vairuoti transporto priemones rūpintis savo sveikata ar kitais žmonėmis atsirado ne po nusižengimo padarymo, o byloje nustatytų aplinkybių visetas nesudaro pakankamo pagrindo L. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Kita vertus, teismo manymu, Institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama L. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių tinkamai šios administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Tiek bylos nagrinėjimo metu Institucijoje, tiek teisme L. G. prašė jo atžvilgiu taikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo alternatyvą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija šį pareiškėjo prašymą atmetė motyvuodama tuo, jog L. G. du kartus buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus: 2008 metais baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir 2011 m. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta; šios nuobaudos jam teigiamos įtakos nepadarė. Teismas su tokiais Institucijos motyvais nesutinka, kadangi šie pažeidimai padaryti prieš 15 metų. Teismas sutinka, jog tai yra pažeidėją charakterizuojanti medžiaga ir pareiškėjas dėl praeityje padarytų pažeidimų turėjo padaryti reikiamas išvadas, tačiau tai nėra teisinis motyvas, kodėl L. G. negali būti taikoma administracinė poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisėje už asmens padarytas nusikalstamas veikas, suėjus tam tikram terminui, baustumas nustoja teisinės galios, todėl šiuo atveju Institucijos pozicija, kodėl L. G. negali būti taikoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, yra nepagrįsta teisės aktais.

Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka nustatyta ANK 31¹ straipsnyje. Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo vienerių iki dvejų metų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik su asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi, įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 311 straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad L. G. prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat įvertinęs tai, kad per pastaruosius penkerius metus jis KET pažeidimų nėra padaręs, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonė įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimas keistinas, L. G. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių pakeisti į ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. atstovo advokato Gedimino Lukausko skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11356-2023 dalį dėl L. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių, ir paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė