- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- ATP-661-485/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00076-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas L. K. surašytas dėl to, kad jis 2014 m. vasario 17 d. 00 val. 58 min. Varėnos raj. kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 41,85 kilometre vairavo automobilį FORD GALAXY v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus vidutiniame girtumo laipsnyje (nustatytas 1,61 promilių girtumas) bei nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, bei apgadino savo automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9,14 ir 133 punktus. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-04-25 nutarimu L. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir nubaudė 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Šalies argumentai
L. K. apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-04-25 nutarimą panaikinti dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo. Skunde nurodo, kad teismas nemotyvavo ATPK 30¹ str. nuostatų netaikymo, tik pažymėjo, kad nėra aplinkybių, kurios duotų pagrindą taikyti šią normą. Mano, kad yra aplinkybių, leidžiančių jam taikyti šią įstatymo normą. Jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo, anksčiau tokių pažeidimų nėra padaręs, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, teismui buvo paeiti duomenys apie jo šeimyninę padėtį, kad turi su mažamečius vaikus, žmona laukiasi vaiko, todėl jam svarbu rūpinti šeima, vežioti vaikus ir žmoną pas gydytojus, aprūpinti maistu. Apeliantas nesutinka su teismo argumentui, kad jo veiksmai kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, nes jis važiavo nakties metu, automobilių judėjimas buvo minimalus, ir pavojus aplinkiniams buvo minimalus. Apeliantas mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai pilnai bus pasiekti jam skiriant tik pakankamai didelę 2000 litų baudą, nes jos sumokėjimas sukels finansinius sunkumus jo šeimai. Apeliantas mano, kad skiriant nuobaudą teismas neįvertino visų paminėtų aplinkybių ir neteisingai netaikė jam ATPK 30¹ str. nuostatų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono PK viršininkas prašo L. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d. padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.
Apeliaciniu skundu keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Apygardos teismas iš byloje esančių duomenų, sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. Byloje esantys duomenys – pažyma apie L. K. priskaičiuotą darbo užmokestį, Sodros išduota pažyma apie jo sutuoktinei E. K. išmokėtas išmokas, E. K. sudarytų vartojimo kreditų sutarčių kopijos suteikė teismui informacijos apie pažeidėjo šeimos finansinę padėtį, į ką buvo atsižvelgta ir skundžiamu nutarimu paskirtos piniginės baudos sumokėjimas išdėstytas dalimis. Kiti duomenys apie L. K. – charakteristika iš darbovietės, šeimos sudėtį patvirtinančios ir medicininės pažymos, nėra tie duomenys, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad yra išimtinų aplinkybių visuma, dėl ko reikėtų taikyti ATPK 30¹ str. ir neskirti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad apelianto darbo specifika nesusijusi su automobilio vairavimu, taip pat nėra duomenų, kad jis ar jos šeimos nariams būtų būtinas nuolatinis lankymasis pas medikus, dėl ko L. K. yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones.
Sprendžiant dėl galimumo taikyti asmeniui ATPK 30¹ str. vertinami ne tik pažeidėją charakterizuojantys duomenys, bet atsižvelgiama ir į padaryto pažeidimo pobūdį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apeliaciniame skunde L. K. nurodo, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo pavojingas, nes jis vairavo automobilį naktį, kai judėjimas gatvėje buvo minimalus, todėl pavojus kitiems asmenims vertintinas kaip minimalus ir jo elgesys nelaikytinas pavojingu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, teismas analizuoja ne pažeidėjo elgesį konkrečioje situacijoje ir tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, tačiau apskritai jo požiūrį, suvokimą ir prieštaraujantį nustatytoms taisyklėms elgesį. Pažeidėjas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir parodo jo elgesio pavojingumą, o tai, kad objektyvios, ne nuo jo priklausančios aplinkybės – buvo mažas transporto eismas, šiuo konkrečiu atveju sumažino pažeidėjo atliktų veiksmų pavojų kitiems asmenims, paties elgesio pavojingumo nesumažina. Taigi, L. K. padarė šiurkštų pažeidimą, kuris priskiriamas prie tyčinių, padaromų sąmoningai, suvokiant savo elgesio neteisėtumą, todėl vien tik baudos jam paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik įstatymo reikalavimų, bet ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.) ir ja siekiama prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Tai, kad L. K. skirta nuobauda sukels jam neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir siekiamiems tikslams. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.