Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O. V. ir P. V. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų O. V. ir P. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl nuosavybės ir patikėjimo teisės nuginčijimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tretieji asmenys valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo šio nutarimo 2 priede nurodytą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir 47 punkte nurodytą 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinio priėmimo klausimas jau kartą buvo nagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-366-265/2020 Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo konstatavęs, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį nustatęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu,

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinio priėmimo klausimą iš naujo, sprendė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 2 priedo 47 punktą nepriskiriamas nei bendrosios kompetencijos teismams (CPK 26-28 straipsniai), nei administracinio teismo kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnis). Šį ieškovų reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, atitinkamai, atsisakė priimti išvestinį ieškovų reikalavimą dėl įgyjamosios senaties. Apeliantų nuomone, teismingumo klausimas jau išspręstas administracinėje byloje.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovų ginčijamas Nutarimas (jo dalis) sukūrė valstybei (Turto bankui) patikėjimo teisę į dalį ginčo pastato, t. y. civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad Nutarimas (jo dalis) pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus.

14. Šiuo aspektu svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu nusprendė grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti, ar „LR Vyriausybės 2012-02-29 nutarimas Nr. 244, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė valstybės įmonei Valstybės turto fondui valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise: pastatus <...>, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės – teisingumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams“, nurodydamas, kad abejojant, „ar pagrįstai Vyriausybė pastatus, kurių dalį, pasak pareiškėjo, vykdydama statybos darbus, atstatė Draugija, laiko valstybės turtu“. faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aiškinimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo galiojimas neužkerta kelio teismui spręsti klausimo dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

15. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-518-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtoje byloje pareiškėjai O. V. ir P. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 21R-332(AG-328/07-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ ir įpareigoti Komisiją pakartotinai spręsti skundo priėmimo klausimą. Byloje buvo nustatyta, kad ginčijamu Komisijos sprendimu kaip nežinybingą atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 (toliau – ir Nutarimas) dalies, kuria remiantis 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukta į Nutarimo 2 priedo „Perduodamų valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašas“, 47 punktą. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų, konstatavo, jog „pareiškėjų reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme“. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-518-525/2019 yra nurodytas konkretus reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 dalies teismingumas – toks reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį, į tai, kad jokie ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami (CPK 35 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimas dėl Nutarimo nepriskiriamas nei bendrosios kompetencijos teismams, nei administracinio teismo kompetencijai.

16. Nagrinėjant teismų praktiką šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2-243-790/2020 buvo nagrinėjamas reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1042-K-8 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“. Nagrinėjamoje civilinėje byloje 2020 m. sausio 9 d. nutartimi buvo nagrinėjamas ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo – ar Vyriausybės nutarimo teisėtumo klausimas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme kartu su ginču, kylančiu iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, ar jį pagal kompetenciją turi nagrinėti administracinis teismas. Minėta praktika vėlgi leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad reikalavimas dėl Nutarimo nepriskiriamas nei bendrosios kompetencijos teismams, nei administracinio teismo kompetencijai, yra nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, jog ieškovų reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 2 priedo 47 punktą nepriskiriamas nei bendrosios kompetencijos teismams, nei administracinio teismo kompetencijai, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.