Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, subendrinta su 2016 m. gegužės 9 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 13 d. apie 14.50 val. iš individualios D. K. įmonės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, t. y. pardavėjos paprašęs paduoti 1 butelį 1 1 talpos degtinės „Lietuviška Auksinė", 12,16 eurų vertės, 2 butelius 0,5 1 talpos degtinės „Lietuviška auksinė", kurių vieno butelio vertė 6,43 eurų, viso 12,86 eurų vertės, ir 1 butelį 0,7 1 talpos degtinės „Lietuviška degtinė", 8,62 eurų vertės, šiai ant prekystalio sudėjus degtinės butelius, ir matant jo veiksmus, šiuos butelius pagrobė, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą - individualios D. K. įmonės turtą už 33,64 eurus.Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes nepakankamai atsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, kad atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino padarytą žalą. Taip pat neįvertino, kad turi faktinę šeimą, jog sugyventinė laukiasi kūdikio, kuris turi gimti 2016 m. gruodžio mėnesį. Apeliantas pažymi, kad turi specialybę, todėl išėjęs į laisvę įsidarbins ir padės išlaikyti šeimą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja advokatė A. R. Medišauskienė prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamu nuosprendžiu A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė apysunkį nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas net septynis kartus. Šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas taipogi įvertino tai, kad yra nustatyta dvi A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tai, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtosios bausmės A. B. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo, nes iš bylos duomenų matyti, jog didžioji dalis A. B. anksčiau padarytų nusikalstamų veikų yra nusikaltimai nuosavybei (vagystės, plėšimai), todėl nėra pagrindo A. B. pakeisti bausmės rūšį. Teismo vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalies bausmės tikslai gali būti pasiekti tik taikant laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Teismas paskirdamas galutinę bausmę pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį, nes A. B. kaltu prisipažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį A. B. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad A. B. buvo paskirta gynėja advokatė A. R. Medišauskienė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 28,95 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, jog išlaidos už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.