Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 51 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – ir BBND), t. y. 2 550 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 34 BBND (1 700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus bei turto konfiskavimas. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, M. B. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2024 m. gegužės 30 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, 2024 m. liepos 21 d. apie 8.23 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje (koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)) vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos K. P. 2024 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. liepos 21 d. apie 8.23 val. vykdant prevencinę priemonę (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui pilietis M. B., vairavęs lengvąjį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 21 d. 8.25 val. vairuotojui M. B. alkotesteriu „Drager Alcotest Nr. 7510“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,69 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. 2024 m. liepos 21 d. 8.45 val. pakartotinai atlikus patikrinimą su tuo pačiu alkotesteriu, vairuotojui nustatytas 1,74 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Transporto priemonė „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1–7).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2024 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad paaiškėjo naujos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. gautas raštas iš Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus informuojantis apie tai, kad 2024 m. gegužės 22 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą įrašytas M. B., kuris 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 21 d. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2027 m. gegužės 20 d. M. B. 2024 m. gegužės 30 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, teisėmis, pareigomis ir atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 10–15).

Iš 2024 m. liepos 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus rašto nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre 2024 m. gegužės 22 d. įrašytas M. B., kuris 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 21 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga 2027 m. gegužės 20 d. Į Lietuvos probacijos tarnybą M. B. atvyko 2024 m. gegužės 30 d. ir buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (b. l. 73–76).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo M. B. parodymus ir jo visišką prisipažinimą, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų N. B. ir T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. liepos 21 d. apie 8.23 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje (koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0714 jam buvo nustatytas mažiausias 1,69 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo T. B. parodymai, jog jis patikrinimui sustabdė automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis M. B. ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos N. B. parodymai, jog kaltinamasis ryte atvyko pas ją į namus ir pasakė, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 21 d. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), Probacijos tarnyboje jis buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). M. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. Šiuo atveju neteisėtas transporto priemonės vairavimas buvo itin pavojingas, kadangi M. B. buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo kaltę patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2024 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2024 m. gegužės 30 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, 2024 m. liepos 21 d. apie 8.23 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje (koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)) vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam M. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas (b. l. 85–89), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 98–101), dirba (b. l. 104), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos baudos arba arešto bausmės.

Kaltinamasis anksčiau teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, naujas nusikalstamas veikas padarė neįvykdęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, be to, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus dviem mėnesiams po nuosprendžio įsiteisėjimo, kas rodo, kad paskirta baudos bausmė jai keliamų tikslų nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina artima vidurkiui 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina artima vidurkiui 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei – 45 parų arešto bausmei apimant švelnesnę – 15 parų arešto bausmę ir M. B. skirtina subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. B. skirtina sumažinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Nusikalstamas veikas M. B. padarė neįvykdęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, todėl bausmės subendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu visiško sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia nesumokėta baudos dalimi – 1 500 Eur, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį – 1 500 Eur ir M. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas ir 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2025 m. gegužės 21 d.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant artimą vidurkiui – 7 (septynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., taip pat įpareigojant M. B. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

M. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,69 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors M. B. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešeriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, neturėdamas teisės vairuoti, praėjus dviem mėnesiams po nuosprendžio įsiteisėjimo, dienos metu, esant pakankamai intensyviam eismui ir judrioje (duomenys neskelbtini) miesto gatvėje, vairavo transporto priemonę neblaivus nesant jokio būtinumo, taip sukeldamas pavojų eismo pavojui, kitų žmonių ir savo paties sveikatai ir gyvybei, turtui, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

M. B. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaltinamasis vairavo savo motinos N. B. vardu registruotą transporto priemonę. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. B. parodė, kad paminėtą automobilį M. B. įsigijo už savo asmenines pinigines lėšas ir paprašė automobilį įregistruoti jos vardu. N. B. automobiliu nesinaudoja, teisės vairuoti neturi. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. B. yra faktinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas, automobilį įsigijo už asmenines lėšas, transporto priemonė „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–46), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2024 m. liepos 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Arvydui Montrimui teikiant antrinę teisinę pagalbą M. B. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 54,17 Eur (b. l. 149–152).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo M. B. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo M. B. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2024 m. liepos 23 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. B. vardu registruotam automobiliui „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 51–53), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130–133), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei – 45 parų arešto bausmei apimant švelnesnę – 15 parų arešto bausmę ir M. B. paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia nesumokėta baudos dalimi – 1 500 Eur, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį – 1 500 Eur ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. B. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant M. B. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. B., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2025 m. gegužės 21 d.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešis) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti N. B. vardu registruotą transporto priemonę „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios faktinis savininkas ir valdytojas yra M. B., kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2024 m. liepos 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. B. vardu registruotam automobiliui „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. B. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.