Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Raštu pareiškėja buvo informuota, jog buvusios savininkės E. G. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą grąžinimui natūra nėra teisinio pagrindo, nes vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateikta buvusios žemės savininkės E. G. nuosavybės teise turėtos žemės ties (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) kartografine medžiaga, E. G. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėta žemė yra užimta visuomeninės, gamybinės, komercinės bei gyvenamosios paskirties pastatais ir šiems pastatams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais (įregistruotais Nekilnojamojo turto registre) bei patenka į Žalgirio, Utenos, Linkmenų, Šatrijos, Šiaudinės gatvių teritorijas ir ši žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

Atsakovė pabrėžė, kad skundžiamas Raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu ir nesukelia jokių pasekmių, nes pareiškėja dar 2004 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 51-12102-(3.6) (toliau – ir 2004 m. Raštas) buvo informuota, kad E. G. iki nacionalizacijos turėta žemė, ties (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai žemei. Atsakovės įsitikinimu, būtent šis 2004 m. Raštas turi būti skundžiamas teismui.

Pažymėjo, kad pareiškėjos patikslintame skunde nurodomas Žemės plotas, kurį atsakovė turėtų suprojektuoti nuosavybės teisių atkūrimui, patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-188 „Dėl sklypų Linkmenų g. 13, 17 ir Linkmenų g. 17/Žalgirio g. 114 detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto Žemės sklypų Linkmenų g. 13, 17 (kadastro Nr. 0101/0032:358) ir Linkmenų g. 17/Žalgirio g. 114 (kadastro Nr. 0101/0032:359) detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) galiojimo ribas, t. y. šioje teritorijoje Detaliuoju planu suplanuota rajono vidinė gatvė. Iš Detaliojo plano matyti, kad Transporto brėžinio ginčo teritorijoje yra suplanuota D₁ kategorijos gatvė (gatvės skersinis pjūvis 3–3 (D₁)), iš kurios suplanuoti įvažiavimai į planuojamus sklypus Nr. 2, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8. Taip pat Detaliojo plano Aiškinamojo rašto dalyje „Susisiekimas“ nurodyta, jog „Be Žalgirio ir Linkmenų gatvių planuojamoje teritorijoje <...> suprojektuotos penkios vidinės rajono gatvės. Šiaurinė skersinė rajono gatvė (lygiagreti Žalgirio gatvei) turi būti pastatyta kartu su komercine zona <...> Šiaurinė skersinė teritorijos vidutinio tinklo gatvė yra D1 kategorijos pagalbinė gatvė, ilgis 270 m, važ. dalies plotis 6.0 m – dvi eismo juostos, raudonųjų linijų zonos plotis 14.5-20.0 m. Abipus gatvės numatyti 2.25 m pločio šaligatviai. Gatvės dalyje, kur raudonųjų linijų zona yra platesnė (platesnis ruožas tarp sklypų) šalia važ. dalies numatyta 5.0 m pločio automobilių parkavimo juosta“. Iš to seka, jog Detaliuoju planu ginčo teritorijoje, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo tikslingai suplanuotos ir numatytos gatvių raudonosios linijos, siekiant sukurti suplanuotą infrastruktūrą, kuri užtikrintų visuomenės interesus.

Atsakovė rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 6.6, 6.3 punkto nuostatomis, pabrėždama, kad Detaliuoju planu ginčo teritorijoje esant suplanuotoms gatvių raudonosioms linijoms (skersinis gatvės pjūvis 3-3 (D₁)) laikytina, kad Žemės plotas patenka į gatvės ribas. Kadangi Detalusis planas yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl jame numatyti sprendiniai yra privalomi, kas reiškia, jog pareiškėjos pageidaujama susigrąžinti žemė yra valstybės išperkama ir į tokį Žemės plotą negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Esant galiojančio Detaliojo plano sprendiniams, kuriais ginčo teritorijoje yra suplanuota gatvė, sprendė, kad tinkamai įvertino ginčo teritorijos reikalingumą visuomenės poreikiams ir pagrįstai Rašte nurodė, kad buvusios savininkės E. G. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą grąžinimui natūra nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) nurodė, kad vadovaujantis NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugoma atkūrimo byla Nr. 254, teigtina, kad buvusios savininkės E. G. turėtoje žemėvaldos ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje (turėtos žemės kiekis – 1 ha), pretendentams liko neatkurtos tokios dalys: Č. L. – 0,3333 ha; I. K. – 0,0792; M. Š. – atkūrimo procedūra baigta.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už konkrečios teritorijos valdymo statuso nustatymą, o NŽT atžvilgiu nėra nustatyta pareigos vykdyti teritorijų planavimo funkcijų, susijusių su konkrečios teritorijos priskyrimui valstybės išperkamai ar grąžintinai natūra.

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra I. K. turto paveldėtoja, kuriai liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0792 žemės sklypo dalį pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 254 duomenis į buvusios E. G. turėtą žemėvaldą ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Šalys nesutaria dėl ginčo sklypo priskirtinumo ir užstatymo, t. y., pareiškėjos teigimu – žemės sklypas nėra užstatytas statiniais, todėl nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžintas natūra. Atsakovė teigia priešingai – Detaliuoju planu ginčo teritorijoje, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo tikslingai suplanuotos ir numatytos gatvių raudonosios linijos, siekiant sukurti suplanuotą infrastruktūrą, kuri užtikrintų visuomenės interesus, todėl ši žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Raštas turėtų būti laikomas informacinio pobūdžio raštu, kuris pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjas teisines pasekmes sukelia 2004 m. Savivaldybės raštas ir būtent jis turi būti skundžiamas teismui. Tačiau nuo jo priėmimo yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl terminas skundui paduoti negali būti atnaujintas.

Pasisakant dėl šių atsakovės argumentų pažymėtina, kad pati atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko admininistracijos žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 31/04/17-1062 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo piliečiams I. K., Č. L. ir M. Š.. Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas 2004 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 51-12102-(3.6) informavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių, kad E. G. iki nacionalizacijos turėta žemė, ties (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), nurodyta kartografiniame plane, priskirta valstybės išperkamai žemei, nes yra užstatyta visuomeninės, gamybinės, komercinės bei gyvenamosios paskirties pastatais bei patenka į Žalgirio, Utenos ir Linkmenų gatvių teritorijas, ir nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.

Pagal Tvarkos 106¹ punkte nustatytą tvarką (procedūrą), savivaldybės administracijos direktorius informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teikia, ir žemės sklypo projektavimą (esant laisvos (neužstatytos) žemės) atlieka pagal žemėtvarkos skyriaus prašymą. Pažymėtina, kad Tvarkos 106¹ punkto nuostatos nesaisto žemėtvarkos skyriaus galimybių, esant reikalui, pakartotinai kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymais dėl informacijos suteikimo apie atitinkamos teritorijos (sklypo) laisvą (neužstatytą) žemę ir galimybių toje teritorijoje suformuoti sklypą (sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui pretendentams natūra. Nagrinėjamu atveju, NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 49SPD-(14.49.23.)-176 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusios savininkės E. G. iki 1940 metų turėtos žemėvaldos teritorijoje suteikimo“ prašė Savivaldybės pateikti informaciją dėl galimybės suprojektuoti laisvus žemės sklypus grąžinimui natūra, tačiau atsakymas iš Savivaldybės nebuvo gautas.

Pareiškėja 2017 m. liepos 20 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybę, nurodydama, kad ne visa kartografijoje nustatyta žemė patenka į valstybės išperkamą žemę, ir prašydama pakoreguoti sprendimą dėl 7 arų žemės sklypo. Dėl šio pareiškėjos prašymo atsakovė priėmė Raštą.

Teismo vertinimu, Savivaldybės Raštas, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės suprojektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, žemėtvarkos skyriui yra kliūtis priimti sprendimą pagal pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Todėl pareiškėjai Raštas sukelia teisines pasekmes ir jis gali būti apskųstas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). Dar daugiau, atsakovė skundžiamame rašte pareiškėjai nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės išdėstyti argumentai dėl priimto Rašto laikymo informacinio pobūdžio raštu vertintini kaip nepagrįsti.

Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė yra valstybės išperkama, jeigu iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; <...>.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

LVAT yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis į pageidaujamą grąžinti natūra žemę. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas. Detalusis planas, kurio būtinybę numato Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas, yra viena iš sąlygų laikyti žemę valstybės išperkama, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis konkrečiam žemės sklypui (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/2008, 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-598/2010, 2014 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014, kt.). LVAT plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-5-63-2003 apibūdinta detaliojo plano reikšmė nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pretenduoja į žemės sklypo suformavimą nuosavybės teisių atkūrimui natūra iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, kurioje yra patvirtintas Detalusis planas. Iš Detaliojo plano Transporto brėžinio matyti, kad ginčo teritorijoje yra suplanuota D₁ kategorijos gatvė (gatvės skersinis pjūvis 3-3 (D₁)), iš kurios suplanuoti įvažiavimai į planuojamus sklypus Nr. 2, Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8. Detaliojo plano Aiškinamojo rašto dalyje „Susisiekimas“ nurodyta, jog „Be Žalgirio ir Linkmenų gatvių planuojamoje teritorijoje <...> suprojektuotos penkios vidinės rajono gatvės. Šiaurinė skersinė rajono gatvė (lygiagreti Žalgirio gatvei) turi būti pastatyta kartu su komercine zona <...> Šiaurinė skersinė teritorijos vidutinio tinklo gatvė yra D1 kategorijos pagalbinė gatvė, ilgis 270 m, važ. dalies plotis 6.0 m – dvi eismo juostos, raudonųjų linijų zonos plotis 14.5-20.0 m. Abipus gatvės numatyti 2.25 m pločio šaligatviai. Gatvės dalyje, kur raudonųjų linijų zona yra platesnė (platesnis ruožas tarp sklypų) šalia važ. dalies numatyta 5.0 m pločio automobilių parkavimo juosta“.

STR 2.06.04:2014 6.6 punkte nustatyta, kad gatvės raudonosios linijos tai linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Pagal STR 2.06.04:2014 6.3 punktą, gatvės elementai – inžinerinio tiesinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje. STR 2.06.04:2014 10 lentelės „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ pirmoje pastaboje reglamentuojama, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Tarp gatvės raudonųjų linijų yra projektuojamos ir įrengiamos ne tik gatvės, bet ir lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai ir apšvietimo tinklai, kurie laikytini sudėtiniais gatvės elementais (STR 2.06.04:2014 59 punktas). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pritartina atsakovei, kad Detaliuoju planu ginčo teritorijoje esant suplanuotoms gatvių raudonosioms linijoms, laikytina, kad Žemės plotas patenka į gatvės ribas.

Taigi, tokia žemė, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ginčijamas Raštas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Teismas daro išvadą, kad Detalusis planas yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl jame numatyti sprendiniai yra privalomi.

Pareiškėjos argumentai, kad ginčo sklypas nėra užstatytas statiniais, todėl laikytinas nepriskirtinu valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžintas natūra, vertintini kritiškai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.

2018 m. sausio 30 d. pareiškėja teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, 2017 m. lapkričio 23 skundą, adresuotą eilei institucijų, kuriame kelia klausimą dėl sudarytų žemės nuomos sutarčių teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo dalyką ir ribas bei administracinio teismo kompetenciją, negali būti revizuojama, ar nuomos sutartys yra teisėtos, ar ginčo sklype esantiems statiniams eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas atitinka realų statiniams naudoti pagal jų paskirtį būtinos žemės poreikį.

Pažymėtina, kad atsakovė skundžiamame rašte pareiškėjai nurodė, jog ginčo sklypo dalis yra užimta visuomeninės, gamybinės, komercinės bei gyvenamosios paskirties pastatais ir šiems pastatams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre bei patenka į Žalgirio, Utenos, Linkmenų, Šatrijos, Šiaudinės gatvių teritorijas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuotas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti 7 arų žemės sklypą laisvoje žemėje, esančioje ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvusi (duomenys neskelbtini), Vilnius), E. G. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės vietoje, skirtą nuosavybės teisių į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą grąžinimui pareiškėjai, laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Raštą. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.