Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-09-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-4164-1148/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-14
Bylos Nr.
e2YT-4164-1148/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01503-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Michail Volčkov
Pareiškėjas
P. L., V. Ž.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4164-1148/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01503-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 14 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. L. ir V. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti paliktą turtą, kad po T. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ir po J. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo iki šiol.

2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jie yra mirusios T. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir mirusio J. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjų tėvai mirė tais pačiais metais sulaukę garbaus amžiaus (atitinkamai 80 ir 89 metų). Dėl politinės situacijos (Lietuva neseniai buvo atkūrusi nepriklausomybę) ir nuolatinių teisės aktų kaitos pareiškėjai po tėvų mirties nesusitvarkė paveldėjimo procedūrų. Siekdami įgyvendinti paveldėjimo procedūras pareiškėjai pradėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Šilutės rajono valdybos 1995-01-23 sprendimu Nr. 697, Šilutės rajono valdybos 1995-01-23 potvarkiu Nr. 20-v nuspręsta piliečiui L. J., P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atstatyti nuosavybės teisę į jo turėtą žemę 2,50 ha bendro ploto (duomenys neskelbtini). Turto grąžinimo data 1995 m. I ketvirtis. Kai nekilnojamas turtas (žemės sklypas) buvo įregistruotas mirusio tėvo vardu, įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti jau buvo praėjęs, todėl pareiškėjai neturėdami teisinių žinių nepabaigė tvarkyti paveldėjimo procedūrų. Žemės sklypas buvo atkurtas natūra, ten kur iki nacionalizacijos buvo pastatyti sodybos trobesiai. Pareiškėjų tėvai J. L. ir T. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad nekilnojamas turtas buvo sukurtas santuokos metu, vadinasi tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 str. 1 d. 1 p. - turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus abiem tėvam, pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė jų palikimą. Norėdami tapti teisėtais paveldėto turto savininkais pareiškėjai privalo šį faktą išviešinti VĮ Registrų centre, tačiau to padaryti negali, nes neturi dokumentų, patvirtinančių, kad jie priėmė mirusių tėvų palikimą. V. Ž. ir P. L. faktiniu valymu priėmė palikimą tęsdami rūpinimąsi sodyba, kaip teisėti turto savininkai. Tai, jog jie laiko save turto savininkais įrodo mokėtų mokesčių už žemę, kvitų kopijos bei originalios namų valdos techninės apskaitos bylos išsaugojimas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų T. L. ir J. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

4. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

7. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

9. Pareiškėjų teigimu, jie po tėvų T. L. ir J. L. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

10. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjų žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

11. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjų paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.

12. Pareiškėjai nėra pažeidę įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjų paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų tėvai J. L. ir T. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). T. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, mirė (duomenys neskelbtini) ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų.

14. Po T. L. ir J. L. mirties liko nekilnojamasis turtas. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po T. L. ir J. L. mirties, P. L. ir V. Ž. mokėjo žemės mokestį ((duomenys neskelbtini) m. laikotarpyje) už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-01-23 Valdybos sprendimu Nr. 697 ir 1995-01-23 Valdybos potvarkiu Nr. 20-v, kur J. L. deklaravo savo gyvenamąją vietą.

15. Bylos medžiaga nustatyta, kad visą laikotarpį nuo T. L. ir J. L. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad P. L. ir V. Ž. pradėjo mirusiųjų turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjų mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl P. L. ir V. Ž. teisės paveldėti T. L. ir J. L. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

16. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po T. L., mirties (duomenys neskelbtini) ir J. L. mirties (duomenys neskelbtini) jų vaikai P. L. ir V. Ž. priėmė jų nuosavybės teise turėtą ir valdytą palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjų V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas nesuteiktas, mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) ir po J. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai faktiškai priėmė tėvų nuosavybės teise turėtą ir valdytą palikimą ir jį valdo iki šiol.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Michail Volčkov