Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui vyriausiajai specialistei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. B. ir V. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys J. S. ir J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

5. Atsakovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo.

6. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovų J. A. ir V. B. sūnus ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 93).

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 16 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-38-617/2020 nuspręsta terminuotai – vienerių metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apriboti V. B. ir J. B., tėvų valdžią V. B. atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3756-617/2020 vaikui nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatiniais globėjais paskirti J. S. ir J. S.. Šioje nutartyje nurodyta, kad vaikas minėtų globėjų šeimoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini)

9. Iš Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2020 m. rugsėjo 3 d. Nr. S-1050 rašto matyti, kad šeimoje vyrauja kompleksinės problemos – sutuoktinių nenoras keiti gyvenimą būdą, menka motyvacija gydymuisi nuo priklausomybės alkoholiui, konfliktai tarp sutuoktinių, dažnas alkoholio vartojimas. Šeima nesugeba funkcionuoti savarankiškai nuolat kyla problemos. Sutuoktiniai nesinaudoja siūloma pagalba, nesuvokia pagalbos reikalingumo, nėra motyvuoti spręsti problemas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti.

11. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

12. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

13. Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių bei prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad nors atsakovams buvo sudarytos sąlygos bei galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, tačiau atsakovai tuo nepasinaudojo, nesiėmė aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaiką, atkurti, sustiprinti ryšį su vaiku. Atsakovai per metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl tokio apribojimo panaikinimo, nerodė realių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, nesistengė visapusiškai vykdyti savo kaip tėvų pareigos – rūpintis vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu ir nėra duomenų, kad situacija pasikeis teigiama linkme.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinęs ir tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nedalyvavo, teismas sprendžia, kad atsakovai nusišalino nuo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų, nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Nustačius aplinkybes, kad atsakovai visiškai vaiku nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, pripažintina, jog egzistuoja pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią į jų sūnų V. B..

15. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jai tai prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš abiejų atsakovų į valstybės biudžetą: po 37,50 Eur už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą (93 straipsnio 1 dalis).

17. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią motinai J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią tėvui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaiko V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.