- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- Ik-2199-437/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00385-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“, VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybei
- Pareiškėjas
- Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Margaritos Stambrauskaitės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Sergejui Montvilai ir Arvydui Tuskeniui, atsakovo atstovui Almantui Masioniui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovei N. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Krašto ministerijos Bendrųjų reikalų departamentas (toliau – Departamentas) padavė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašo panaikinti VĮ Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2012-01-12 sprendimą Nr. 11 ir įpareigoti centrinį registratorių panaikinti teritorinio registratoriaus2004-03-24 priimtą sprendimą dėl dalies vamzdyno vandens tiekimui nuo „75“ iki „78“ vandentiekio kameros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos 4), esančios (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, teisinės registracijos.
Skunde paaiškina, kad Komisija 2012-01-12 priėmė sprendimą Nr. 11, kuriuo atsisakė panaikinti dvigubą registraciją į tą patį turtą. Su tokiu sprendimu nesutinka, nurodydamas, jog nekilnojamojo turto registre nuo 200-07-17 yra įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausantis ir Departamento patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas (inžineriniai tinklai – vamzdynas vandens tiekimui, įregistravimo pagrindas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 200-05-15 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-13 nutarimo Nr. 867 2 punktu buvo nurašyta kaip nereikalinga ir netinkama naudoti.
Nurodo, kad Departamentas, sužinojęs apie nekilnojamojo turto dvigubą registraciją, 2011-12-12 raštu Nr. IS-814 kreipėsi į centrinį registratorių, prašydamas panaikinti dvigubą registraciją, t. y. išregistruoti UAB „Vilniaus vandenys“ daiktines teises į vandentiekio vamzdyno dalį (nuo „75“ iki „78“ vandentiekio kameros), nes ši vamzdyno dalis nebuvo perduota UAB „Vilniaus vandenys“, tačiau centrinis registratorius atsisakė tai padaryti.
Pažymi, kad UAB „Vilniaus vandenys“ daiktinės teisės į vandentiekio vamzdyno dalį buvo įregistruotos remiantis senų statinių patikrinimo 2004-01-05 aktu Nr. 176, kurio surašymo tvarka ir forma buvo nustatyta 2003-04-03 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 158/89 patvirtintoje senų statinių patikrinimo akto pildymo tvarkoje (toliau – Tvarka). Tvarkos 2, 4 p. nustatyta, kad senų statinių, įsigytų ar pastatytų iki 1991-07-25, patikrinimo tikslas yra nustatyti, ar jie gali būti toliau naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre. Senų statinių patikrinimo aktai surašomi tais atvejais, kai jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o asmenys, pageidaujantys juos įregistruoti, neturi nė vieno dokumento iš išvardytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 2782, 6 punktuose.
Remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str., Tvarkos 12 p., teigia, kad registratorius, spręsdamas daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą klausimą, turėtų įsitikinti, jog į šį daiktą nėra jau atlikta teisinė registracija. Pažymi, kad pagal savo formą ir turinį senų statinių patikrinimo aktas negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu UAB „Vilniaus vandenys“ daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą (vandentiekio vamzdyną) faktą.
Pabrėžia, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimais. Mano, kad Komisijos sprendimas šių reikalavimų neatitinka, nes jame tik patvirtinamas vandentiekio vamzdyno dalies dvigubos teisinės registracijos faktas ir padaroma nemotyvuota išvada, kad yra iškilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į daiktą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad registratorius netinkamai atliko savo pareigas antrą kartą registruodamas turtą. Papildomai rėmėsi LR CK 1.75, 4.27 str. nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 47–49), kuriame paaiškina, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad Departamento ir UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisės į šalto vandens tiekimo vamzdyną įregistruotos galiojančių ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Departamentas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ši teisė pasibaigė, pasikeitė jos apimtis ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. UAB „Vilniaus vandenys“ nesutiko su jai nuosavybės teise priklausančios šalto vandens tiekimo vamzdyno dalies registracijos panaikinimu, todėl kilo civilinio pobūdžio ginčas dėl nuosavybės teisės į vamzdyno dalį, į kurią nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi du savininkai.
Remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010, teigia, kad teisės aktai nesuteikia registro tvarkytojui teisės ir pareigos vertinti jam pateikiamų dokumentų ar valstybės institucijų sprendimų, kurie yra nekilnojamųjų daiktų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo teisiniai pagrindai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas siekia perduoti patikėjimo teise valdomą šalto vandens tiekimo vamzdyną Vilniaus miesto savivaldybei, kuri tvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančio nekilnojamojo turto sąrašą, sudarė komisiją UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančiam nekilnojamam turtui identifikuoti bei jos atstovai pasirašė 2004-01-05 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo katą Nr. 176, patvirtinantį, kad ginčo vamzdynas priklauso UAB „Vilniaus vandenys“.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad teisės aktai nenustato registratoriui pareigos tikrinti ankstesnio daikto įregistravimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 66–69), kuriame su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. nurodyti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nenustatė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti registruoti nuosavybės teises į nurodytus objektus, todėl Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.).
Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre teisėtai ir pagrįstai įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamojo turto objektą teisinis registravimas gali būti panaikinamas panaikinus šio registravimo atlikimo juridinį pagrindą – aktą. Mano, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, turėtų būti nutrauktos bendrovės sudarytos geriamojo vandens tiekimo sutartys, ir taip būtų pažeistas viešasis interesas. Bendrovės, kaip viešojo vandens tiekėjo, veikla tenkinti vartotojų interesą. Tokios veiklos uždraudimas arba trukdymas vykdyti tokią veiklą reikštų viešojo intereso pažeidimą.
Remiasi LR CK 4.255, 6.255 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymo Nr. 242 9.6, 24, 34 p., LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 8 str. 3 p., 18 str. 2 d., 23 str. 2 d. nuostatomis, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartimi byloje Nr. 2-924/2010, 2010-05-13 nutartimi byloje Nr. 2-803/2010, 2008-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys atstovė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 82–84) paaiškina, kad Vilniaus miesto valdyba 1999-09-09 priėmė sprendimą Nr. 1528V, kuriuo patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto, iš kurio suformuotas UAB „Vilniaus vandenys“ įstatinis kapitalas, sąrašą, į kurį pateko ir inžineriniai tinklai. 2004-01-05 buvo priimtas „Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo aktas“ Nr. 176, kuriuo patikslintas miesto valdybos 1999-09-09 sprendimu Nr. 1528V patvirtintas UAB „Vilniaus vandenys“ nekilnojamojo turto, iš kurio suformuotas įstatinis kapitalas, sąrašas ir į jį įtraukti bei pripažinti tinkamais naudoti inžineriniai tinklai – vamzdynas vandens tiekimui, vadovaujantis LR CK 4.253 str. 2 d. teisėtai bei pagrįstai įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1528V bei Nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 176 pagrindu.
Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės ir VĮ Registrų centro atstovai nedalyvavo.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 11, kuriuo atsisakyta panaikinti UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisių registraciją į dalį šalto vandens tiekimo vamzdyno ir paliktas galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 204-03-24 priimtas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 12–13, 30–31).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Vadovaujantis to paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre Statybos inspekcijos tarnybos 2000-05-15 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2000-07-17 yra įregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės ir Departamento turto patikėjimo teisės į 762,0 m ilgio vamzdyną vandens tiekimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6, 39–40, 43, 51–52). 2004-03-24 Nekilnojamojo turto registre pagal Vilniaus miesto valdybos 1999-09-09 sprendimą Nr. 1528v ir 2004-01-05 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo aktą Nr. 176 buvo įregistruotos UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisės į 980,0 m ilgio šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 44, 45–46, 50, 60, 63, 64–65, 70, 71–72). Registratorius remdamasis minėtais pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktais, įstatymų reikalavimus atitinkančiais, dokumentais pagrįstai padarė atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Pareiškėjas, kreipęsis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB „Vilniaus vandenys“ daiktinė teisė į vandens tiekimo vamzdyną nuo 75 iki 78 vandentiekio kameros Vilniaus miesto valdybos 1999-09-09 sprendimo Nr. 1528v ir 2004-01-05 nekilnojamojo turto objektų patikrinimo akto Nr. 176 pagrindu arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Dėl to nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl daiktinių teisių išregistravimo.
Nekilnojamojo turto registro įstatyme yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisė nebus kitų asmenų prašymu išregistruota ar nebus pakeista jos apimtis. Šios garantijos yra konkretizuojamos taip pat ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią daiktinė teisė negali būti išregistruota, kol ji nepasibaigė vienu iš įstatyme nustatytu būdu.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės registro (kadastro) duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje, pagal kurį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad neliko daiktinės teisės įregistravimo pagrindo ar po UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teisių įregistravimo būtų pasikeitęs daiktinės teisės turėtojas, todėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2004-03-24 sprendimu ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012-01-12 sprendimu Nr. 11 pagrįstai pareiškėjo skundo netenkino.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
atmesti pareiškėjo Krašto apsaugos ministerijos Bendrųjų reikalų departamento skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.