- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- eII-193-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00033-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- P. R., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-23884-2024 (ROIK 24258053032).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23884-2024 (ROIK 24258053032) P. R. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2024 m. spalio 18 d., 6.29 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų bei pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Nutarimu P. R. buvo paskirta subendrinta 75 Eur nuobauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo P. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą, kuriame prašo peržiūrėti nutarimą ir sutvarkyti netinkamas detales, nes jis turi vairuotojo pažymėjimą ir jis yra galiojantis, be to automobilį visada stato toje vietoje ir dar nėra gavęs baudos.
Atsiliepimas
Institucija pateiktu atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. R. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad taisyklių nepažeidė. Teises jis turi. Lietuvoje vairavimo teises išsilaikė ir gavo 2 metams. Lietuvoje teises išsilaikė 2018 metais ir išvyko į Angliją. Atvykęs į Angliją lietuvišką vairuotojo pažymėjimą pasikeitė į anglišką vairuotojo pažymėjimą ir šiuo metu turi galiojančias angliškas vairavimo teises. Angliškos teisės yra išduotos 10 metų. Tai, kad lietuviškos teisės išduotos 2 metams, Anglijoje nėra svarbu keičiant teises, svarbu keičiant teises, kad tuo metu jos būtų galiojančios. Anglijoje naujos teisės išduodamos 10 metų. Automobilis buvo pastatytas prie daugiabučio kiemo aikštelės ant šaligatvio, bet šalia šaligatvio yra automobilių stovėjimo aikštelė ir yra užvažiavimas. Šaligatvis yra pritaikytas pėstiesiems. Galvoja, kad pažeidimo nepadarė, nes netrukdė praeiti pėstiesiems, praėjimas nebuvo užblokuotas, keli metai ten visi statosi mašinas ir jis pats yra statęs kelis kartus ir niekada prieš tai nebuvo gavęs baudos ir niekada nebuvo kilusi mintis, kad ant šaligatvio statyti negalima, nes nėra draudžiamų ženklų, P. R. patvirtino, kad ten kur stovėjo jo mašina ir, kur kiti vairuotojai stato automobilius, tai yra šaligatvis, skirtas pėstiesiems, bet tai nėra stovėjimo aikštelė.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. skundas netenkinamas.
Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 11 punktas). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-648/2019 21 punktas).
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama: ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu P. R. buvo pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta subendrinta 75 Eur nuobauda.
Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
Iš bylos duomenų matyti, kad P. R. nubaustas už tai, kad sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio. Šio pažeidimo jis neginčija nei skunde, nei teismo posėdyje, pripažino, kad statė automobilį ant šaligatvio, kaip ir visi kiti vairuotojai ne vieną kartą, sutinka, kad statė ant šaligatvio, o ne automobilių stovėjimo aikštelėje, mano, kad pėstiesiems netrukdo, šaligatvio neblokuoja, taip pat galvoja, kad statyti galima automobilį ant šaligatvio, nes nėra to daryti draudžiančių ženklų. Teismas atkreipia dėmesį, kad KET 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti ant šaligatvio yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis stovi ant šaligatvio, šio fakto neginčija ir P. R.. Pažymėtina, kad šalia šaligatvio, ant kurio stovėjo P. R. automobilis, nebuvo leidžiančių ženklų sustoti ar stovėti ir nevyko joks renginys, taigi P. R. pažeidė ANK 417 straipsnio 2 dalį.
P. R. taip pat nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, kai vairuotojo pažymėjimas negalioja. P. R. teigia, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tiesa šis pažymėjimas yra išduotas Jungtinėje Karalystėje ir yra galiojantis, pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi, nes išsilaikęs egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti gavo galiojantį 2 metus, tuomet išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ir ten pateikęs 2 metus galiojantį lietuvišką vairuotoj pažymėjimą gavo Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja 10 metų iki 2031 m. spalio 31 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas ji išdavusioje valstybėje. Jungtinė Karalystė 2020 m. vasario 1 d. oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos, todėl Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje tik nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimai nustoja galioti po 6 mėnesių. Teismas pažymi, kad remiantis gyventojų registro išrašu P. R. nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo nuo 2023 m. balandžio 4 d., t. y. jis tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir ne ilgiau kaip per 6 mėnesius, t. y. iki 2023 m. spalio 4 d. turėjo kreiptis į AB „Regitra“ padalinį ir Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Nepasikeitus Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą per pusę metų nuo nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas nustoja galioti Lietuvos Respublikoje nežiūrint į tai, kad Jungtinės karalystės vairuotojo pažymėjimo galiojimas nėra pasibaigęs. Tuo tarpu turimo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs. P. R. kuo skubiau turi kreiptis į AB „Regitra“ padalinį ir pasikeisti Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, P. R. baustas administracine tvarka 6 kartus, visi pažeidimai yra skirti už greičio viršijimą arba KET pažeidimus. Be to, jau buvo 2024 m. rugsėjo 12 d. baustas už transporto priemonės palikimą ant šaligatvio (ROIK 24254638612) ir baustas 2024 m. birželio 5 d. už vairavimą neturint Lietuvos Respublikoje išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo (ROIK 24244129409). Pasikartojantys pažeidimai rodo nebrandų ir neatsakingą P. R. požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Administracinių nusižengimų istorija rodo, kad P. R. sistemingai daro tyčinius, įžūlius KET pažeidimus. Teismas daro išvadą, kad šis padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino, iš skirtų nuobaudų P. R. nepasimokė.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23884-2024 (ROIK 24258053032) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais, teismas,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. R. skundo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23884-2024 (ROIK 24258053032), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.