Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui P. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus atsakovui įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, remiantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, sprendimas priimamas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-28 tarp ieškovo ir atsakovo, nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 86,89 Eur sumą 30 dienų terminui, su 114,37 proc. metine palūkanų norma. 2012-12-02 atsakovas pateikė prašymą papildomai 43,44 Eur kredito sumai. Atsakovas pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2013-05-14. Atsakovas pažeidė savo prievolę pagal sutartį ir sutartyje nustatytu laiku bei tvarka negrąžino ieškovui paskolos. Ieškovas atsakovui paskaičiavo palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, už laikotarpį nuo 2012-12-29 iki 2014-02-10 (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,70 proc.), kas sudaro 201,43 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovo reikalaujama priteisti paskolos suma jam nebuvo suteikta, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 130,33 Eur negrąžintas kreditas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas už naudojimąsi kreditu privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau - Bendra norma), kurių procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiose sąlygose. Pagal Vartojimo kredito įstatymą, bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (21 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti 201,43 Eur palūkanų (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 199,70 proc.), kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą. Šias palūkanas ieškovas grindžia Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, kur nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 199,70 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 26,65 Eur palūkanų, kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (130,33 Eur x 0,05 proc. x 409 dienos (nuo 2012-12-29 – 2014-02-10)).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-09-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (47,31 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistina 7,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur x 47,31 proc.).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,16 Eur), yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) skolos, 26,65 Eur (dvidešimt šešis eurus 65 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (156,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,10 Eur (septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.