Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakciją) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad nužudė savo šeimos narį. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. B. 2011 m. kovo 16 d., apie 00 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) esančiuose savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu keturis kartus dūrė savo žmonai L. B. į kaklą ir pilvą. Nuo kiaurinių durtinių-pjautinių žaizdų kvėpuojamojoje gerkloje ir dėl kairės bendrinės miego arterijos nupjovimo, ūmaus nukraujavimo į išorę L. B. vietoje mirė. Taip V. B. savo žmoną L. B. nužudė.

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistąjį V. B. išteisinti. Prokurorė prašo nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino V. B. kaltu. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, kvalifikuojant pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas irgi pritaikytas tinkamai. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, išnagrinėti įrodymai patvirtina V. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėties ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius požymius.

Kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis V. B. nužudė savo žmoną L. B., patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto ir ekspertizių išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Kartu su kitais įrodymais, V. B. kaltę iš esmės patvirtina ir jo paties parodymai.

Iš bylos matosi, kad nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios vykusių apklausų metu V. B. neneigė ir faktiškai pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku savo namuose būtent jis sudavė smūgius virtuviniu peiliu ir tokiu būdu atėmė gyvybę savo žmonai L. B.. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes jis nurodė apklaustas ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose. Visų apklausų metu V. B. davė pakankamai išsamius parodymus apie įvykius iki smūgių peiliu sudavimo nukentėjusiajai ir apie tai, kas vyko po to, kai jau pamatė savo žmoną negyvą. Nuteistasis, nesutikdamas su pareikštais kaltinimais ir priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodo, kad neprisimena tik tos įvykių dalies, kada L. B. buvo padaryti jos mirtį sukėlę kūno sužalojimai.

Pirmosios instancijos teisme V. B. parodė, kad 2011 m. kovo 15 d. buvo namuose kartu su žmona, pas juos atėjo pažįstami S. ir J. G., jie su jo žmona gėrė degtinę. Po to jis nuvyko pas G. ir jų prašymu apžiūrėjo apsiveršiavusią karvę. G. namuose išgėrė truputį degtinės ir jau vakare grįžo namo. Ten dirbo ūkio darbus, o apie 22 val. nuėjo miegoti. Namuose buvo tik jo žmona. Teisme V. B. parodė, kad tą dieną jis išgėrė tik „kelis šimtus“ gramų degtinės. Jis parodė, kad miegodamas susapnavo kažkokį gyvūną („padarą“), kuris sapne vis didėjo, jį puolė ir dusino. Jis nuo to „padaro“ gynėsi rankomis, o paskui peiliu dūrė jam kažkur į galvą. Kiek kartų dūrė peiliu, negali pasakyti. Atsibudęs suprato, kad ne guli, o stovi virtuvėje ir laiko peilį. Uždegęs šviesą tą peilį numetė į kriauklę, nuėjo į miegamąjį kambarį ir pamatė ant lovos gulinčią savo žmoną. Judino ją, tikrino pulsą, suprato, kad žmona jau negyva ir kad tai jis sudavė jai smūgius peiliu. Apie tai pranešė telefonu Nr. 112, nubėgęs pas kaimynus prašė pranešti jo vaikams, kad įvyko nelaimė. Po to rašė atsisveikinimo raštelį, iš virvės pasidarė kilpą ant dujų vamzdžio, bet pasikarti neišdrįso. Tik tada išgėrė puodelį degtinės, kurią dar dieną specialiai buvo pasilikęs sau. Nuteistasis parodė, kad peilis, kurį atsipeikėjęs pamatė savo rankoje, paprastai būdavo padėtas virtuvėje ant stalo arba spintelės. Tą vakarą su žmona jokių konfliktų nebuvo. Jis mano, kad jam miegant žmona galėjo lipti į lovą ir jį prispausti, tuo jis ir paaiškina savo sapną. Dar parodė, kad panašius baisius sapnus sapnuodavo ir anksčiau, vaikystėje miegodamas vaikščiodavo, tai žino iš savo tėvų pasakojimų. Savo parodymus V. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir parodymų patikrinime vietoje.

Liudytojas S. G. teisme parodė, kad apsiveršiavus jo karvei, tą dieną jis nuvyko paprašyti pagalbos pas V. B.. Ten jau anksčiau buvo nuėjusi jo žmona. Trise, t.y. jis, jo ir V. B. žmonos, gėrė degtinę. V. B. su jais negėrė, o savo degtinės dalį pylėsi į puoduką. Tada jis išėjo, grįžo su arkliu ir parsivežė V. B. į savo namus. V. B. apžiūrėjo karvę ir po to jie išgėrė nepilną butelį degtinės. V. B. išėjo namo, o kitą dieną jis sužinojo, kad L. B. negyva. Liudytoja R. A. parodė, kad yra nuteistojo kaimynė. Tą naktį miegojo ir pabudo nuo beldimo į langą. Pamatė V. B., kuris jos prašė paskambinti jo sūnui ir pranešti, kad įvyko nelaimė. Apie tai, kas įvyko, V. B. jai nepasakojo, iš jo kalbos ji suprato, kad V. B. girtas. Paskui kartu su policininku buvo užėjusi pas V. B. į namus, negyva L. B. dar gulėjo namuose, bet ji nedrįso į ją žiūrėti. Liudytojas R. V. parodė, kad tuo metu dirbo policijoje budėtoju. Jam paskambino iš Tauragės policijos ir pasakė, kad paskambintų V. B.. Jis jam paskambino ir telefonu V. B. jam pasakė, kad nužudė savo žmoną. Jis dar paklausė kur V. B. gyvena ir pasiuntė ten operatyvinę grupę. Liudytojas taip pat parodė, jog telefonu V. B. dar sakė, kad jau pats nustatė, kad jo žmona mirusi. Kalbėjo kažką apie tai, kad „jį užpuolė velniukai ir liepė taip padaryti“. Nukentėjusieji E. B. ir E. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymus atsisakė, tačiau iš bylos matosi, kad teismas perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta liudytoja 2011 m. kovo 17 d. nuteistojo dukra E. B. parodė, kad 2011 m. kovo 15 d. jų namuose jos motina, tėvas ir Jadvyga bei S. G. gėrė degtinę. Ji pati apie 18 val. išėjo pas draugą ir grįžo namo tik 2011 m. kovo 16 d. apie 2 val. nakties. Tėvų namuose nerado, ten jau buvo tik policijos pareigūnai. Prisimena, kad jai išeinant iš namų didelis peilis pilka rankena, kuriuo tėvas pjaudavo kiaules, buvo padėtas virtuvėje ant spintelės. Liudytoja taip pat parodė, kad jos tėvai L. B. ir V. B. abu dažnai gerdavo. Motina elgdavosi ramiai, o tėvas išgėręs ant motinos pykdavo ir šaukdavo. Prisimena, kad 2011 m. vasario mėnesį tėvas, būdamas girtas, šaukė ant motinos, kad ji jam nereikalinga. Motinai atsigulus į jos lovą, tėvas, paėmęs didelį peilį, grasino motinai, kad jei ši ateis pas jį į miegamąjį kambarį, tai jis ją nužudys. 2011 m. kovo 17 d. apklaustas liudytoju nuteistojo sūnus E. B. parodė, kad kartu su tėvais negyvena ir į jų namus užėjo tik po motinos nužudymo. Tačiau jis parodė, kad jo motina L. B. buvo nekonfliktiška, tuo tarpu tėvas V. B., kai išgerdavo, tapdavo konfliktiškas, priekabus ir linkęs muštis. Užgėręs tėvas ne kartą yra puolęs motiną ir jį patį su peiliu. 2007 m. būdamas girtas tėvas buvo užpuolęs ir jo žmoną Tomą, pargriovė ją ant žemės ir smaugė. Tada jis savo žmoną apgynė ir su ja išsikraustė iš tėvų namų gyventi atskirai. Teisme perskaičius šiuos parodymus, nukentėjusysis E. B. patvirtino, kad jie užrašyti teisingai. Apie agresyvų V. B. elgesį išgėrus alkoholio parodė ir nukentėjusiojo E. B. žmona liudytoja T. B.. Teisme ji parodė, kad anksčiau su savo vyru gyveno V. B. namuose. V. B. dažnai gerdavo, o išgėręs neidavo miegoti,, būdavo irzlus ir ieškodavo priekabių. Maždaug prieš tris metus išgėręs V. B. pradėjo su ja stumdytis, išvedė ją į lauką ir pradėjo smaugti. Ją apgynė jos vyras. Kitą dieną jau išsiblaivęs V. B. sakė, kad nieko neprisimena, bet vis tiek ją su vyru išvarė iš namų.

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolų matosi, kad 2011 m. kovo 16 d. naktį nuteistojo namuose rastas ant lovos gulinčios L. B. lavonas su durtinėmis žaizdomis kakle ir pilve. Lavono kojos atremtos į grindis, ant grindų rasta kraujo dėmė. Virtuvėje rastas ant spintelės krašto padėtas 32,5 cm ilgio peilis. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad L. B. mirė nuo kiauryminių durtai- pjautų žaizdų kvėpuojamojoje gerkloje ir kairės bendrinės miego arterijos nupjovimo, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę. L. B. kūne rastos dvi durtinės-pjautinės žaizdos kakle ir dvi žaizdos pilvo sienelės kairėje pusėje. Šios žaizdos atsirado nuo poveikio duriamai-pjaunamu įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. Sužalojimai yra vienodo senumo ir buvo padaryti labai trumpu laiko tarpu. Išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimų metu L. B. galėjo būti vertikalioje padėtyje, veidu pasisukusi į ją žalojusį asmenį. Žaizdų kanalų kryptis nurodo, kad ją duriamai-pjaunantis įrankis kaklo srityje paveikė iš dešinės į kairę ir iš viršaus žemyn, o pilvo sienelę žalojantis įrankis veikė iš kairės į dešinę, iš priekio atgal. Prieš mirtį L. B. buvo neblaivi, jos lavono kraujyje rasta 3,23 promilės, o šlapime 3,97 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Alkotesteriu atlikus paties V. B. blaivumo testą, 2011 m. kovo 16 d. 1.13 val. jam buvo nustatytas vidutinis 1,73 promilių girtumas.

V. B. aiškinant, kad žmonos tyčia nežudė, o tik gynėsi nuo tariamai susapnuoto ir jį puolusio „gyvūno“, įtariamajam dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Šios ekspertizės išvadose nurodyta, jog nėra duomenų, kad V. B. praeityje būtų sirgęs kokiu nors psichikos sutrikimu. Taip pat nėra duomenų, kad V. B. inkriminuojamos jam veikos metu būtų buvęs lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurių būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. Šiuo metu V. B. irgi nenustatytas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti. Šią ekspertizę atlikęs ekspertas D. T. teisme ekspertizės išvadas patvirtino, tačiau pripažino, kad išvadose dar turėjo nurodyti ir apie tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo V. B. sirgo priklausomybe nuo alkoholio. Ekspertas teisme taip pat motyvuotai paneigė nuteistojo versijas apie tariamus psichozinius sutrikimus ir galimą lunatizmą. Ekspertas paaiškino, kad visi psichoziniai sutrikimai vartojant alkoholį pasireiškia tik alkoholinės abstinencijos būsenoje, tuo tarpu V. B. to negalėjo būti, nes nusikaltimo padarymo metu jis buvo girtas. Tuo tarpu lunatizmas yra tam tikra epilepsijos priepuolio forma, esant lunatizmui V. B., kad jis dūrė kažkokiam žvėriui, nebūtų galėjęs prisiminti.

Bylą jau nagrinėjant apeliacine tvarka ir siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl nuteistojo psichikos būklės, V. B. buvo paskirta dar viena – stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Šios ekspertizės išvadose nurodyta, kad V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo. V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. V. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. B. šiuo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Šiuo metu V. B. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos V. B. gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas.

Apeliaciniame skunde nuteistojo prašymas konkrečiai nesuformuluotas, apeliantas tik prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti. Tuo tarpu iš šiame skunde dėstomų argumentų matosi, kad nuteistasis nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino išnagrinėtus įrodymus, nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindė prielaidomis, nepaneigė apelianto išdėstytų versijų, o iš priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinio negalima nustatyti padaryto nusikaltimo sudėties.

Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Visi šioje nutartyje jau išdėstyti V. B. apkaltinantys įrodymai išsamiai išdėstyti ir pačiame skundžiamame nuosprendyje, kuriame teismas taip pat išdėstė ir motyvus, dėl kurių buvo atmesti kiti bylos duomenys, tarp jų ir V. B. versija, kad jis smūgius peiliu savo žmonai sudavė ne tyčia, o tariamai gindamasis nuo susapnuoto gyvūno („padaro“). Visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas BPK 301 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė. Tiesa, nukentėjusieji E. B. ir E. B. teisme duoti parodymus prieš savo tėvą V. B. atsisakė, tačiau jų parodymai BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka kitiems įrodymams patikrinti irgi buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Apelianto argumentai, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį tariamai grindė iš esmės tik šių nukentėjusiųjų parodymais, neatitinka bylos aplinkybių, nes nei nurodyti nukentėjusieji, nei jokie kiti asmenys nusikaltimo įvykio nematė ir parodė tik apie V. B. agresyvų elgesį tada, kai jis būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat pažymėtina, kad V. B. sūnus nukentėjusysis E. B., nors iš pradžių ir atsisakė teisme duoti parodymus, teisme perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tuos savo parodymus patvirtino. Be to, apie ankstesnį V. B. agresyvų elgesį apsvaigus nuo alkoholio, taip pat ir apie jo grasinimus pavartoti ar net pavartotą fizinį smurtą prieš šeimos narius ir artimuosius, teisiamajame posėdyje parodė nuteistojo sūnaus žmona liudytoja T. B..

Apelianto argumentai apie tai, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kad tos išvados grindžiamos prielaidomis ir kad iš nuosprendžio turinio negalima nustatyti padaryto nusikaltimo sudėties, irgi nepagrįsti. Šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad išnagrinėti įrodymai patvirtina V. B. padarytos nusikalstamos veikos sudėties ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius požymius.

L. B. nužudymo laiką ir vietą, taip pat jos gyvybės atėmimo būdą visiškai patvirtina įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai ir teismo medicinos specialisto išvada. L. B. lavonas rastas jos ir V. B. namuose, gulintis ant kambaryje esančios lovos. Namų virtuvėje surastas ir nusikaltimo įrankis peilis. Specialisto išvada patvirtina, kad L. B. buvo suduoti 4 smūgiai duriamai-pjaunamu įrankiu, kuriuo galėjo būti būtent peilis. Taip pat nėra jokių abejonių, kad smūgius peiliu savo žmonai sudavė būtent jos sutuoktinis V. B.. Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 15 d. vakare ir naktį į 16 d. Bambalų namuose jokių kitų asmenų, išskyrus V. B. ir L. B., nebuvo. Nors nuteistasis aiškina, kad neprisimena paties smūgių peiliu sudavimo momento, jo parodymai apie įvykius iki tų smūgių sudavimo ir po jų sudavimo pakankamai konkretūs ir išsamūs. Pats V. B. visų apklausų metu parodė, kad vakare namuose buvo tik jis ir jo žmona, kad jis nuėjo miegoti, o po to atsipeikėjo jau stovintis virtuvėje ir pamatė, kad laiko rankoje didelį virtuvinį peilį, kurį numetė į virtuvėje esančią kriauklę. Nuėjęs į kambarį, pamatė jau negyvą savo žmoną, suprato, ką padarė , pats skambino į policiją, ėjo pas kaimynus, o iki atvykstant policijai dar ir ketino pasikarti, nors to padaryti ir neišdrįso. Liudytojas policijos pareigūnas R. V. parodė, kad tą naktį telefonu pats V. B. jam pasakė, kad nužudė savo žmoną ir kad pats netgi jau patikrino ir įsitikino, kad žmona mirusi. Liudytoja R. A. parodė, kad tą naktį jai į langą pabeldęs V. B. jai pasakė, kad atsitiko nelaimė. Po to su policija nuėjusi į Bambalų namus, liudytoja matė negyvą L. B.. Taigi visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad suduodamas smūgius peiliu gyvybę L. B. atėmė būtent nuteistasis V. B.. Jis pats to faktiškai neginčija savo apeliaciniame skunde.

Nuteistasis savo parodymuose ir apeliaciniame skunde nurodo, kad susapnavo kažkokį gyvūną, kuris jį tariamai puolė, dusino, o jis gindamasis dūrė tam gyvūnui į galvą peiliu, sudavė kelis, o gal ir daugiau smūgių. Kokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų sudavė smūgius peiliu savo žmonai, nuteistasis nenurodo aiškindamas, kad pradėjo orientuotis aplinkoje tik tada, kai jau stovėjo virtuvėje laikydamas rankoje peilį. Nuteistasis nurodo, kad žmonos tyčia nežudė, smūgius peiliu sudavė nesąmoningai, spėlioja, kad galbūt sudavė peiliu žmonai tuo metu, kai ši guldamasi į lovą užspaudė jį savo kūnu. Nors liudininkų, mačiusių patį nusikaltimo įvykį, šioje byloje nėra, tokias V. B. nurodomas gyvybės atėmimo versijas kolegija irgi atmeta. Tikrąsias smūgių sudavimo aplinkybes šiuo atveju patvirtina tie patys jau aptarti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai ir teismo medicinos specialisto išvada. Iš specialisto išvados matosi, kad L. B. kūne, išskyrus 4 kiaurymines durtai-pjautas žaizdas, daugiau jokių kitų, net ir paviršinių sužalojimų nenustatyta. Jokie sužalojimai nepadaryti ir V. B., apie tai nieko neparodė ir pats nuteistasis. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad visi sužalojimai L. B. padaryti labai trumpu laiko tarpu, be to, L. B. nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. B. peiliu buvo sužalota ne abipusių grumtynių metu, pati L. B. fizinio smurto prieš V. B. nenaudojo, to netgi ir negalėjo padaryti dėl sunkaus girtumo, be to, ji net nesigynė nuo V. B. peiliu jai suduodamų smūgių. Tai neabejotinai patvirtina, kad V. B. ir nedalyvavo abipusėse grumtynėse, ir nesigynė nuo jokio pavojingo kėsinimosi, todėl galimybė, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje arba peržengdamas būtinosios ginties ribas, visiškai atmetama. Be to, iš įvykio apžiūros protokolo matosi, kad nors L. B. lavonas rastas gulintis ant lovos, tačiau L. B. kojos atremtos į grindis. Netoli nužudytosios kojų ant grindų rasta ir didelė kraujo dėmė. Specialisto išvadoje taip pat aiškiai nurodyta, kad sužalojimų metu L. B. galėjo būti vertikalioje padėtyje, veidu pasisukusi į ją žalojusį asmenį. Žaizdų kanalų kryptis nurodo, kad ją duriamai-pjaunamas įrankis (peilis) kaklo srityje paveikė iš dešinės į kairę ir iš viršaus žemys, o pilvo sienelėje žalojantis įrankis veikė iš kairės į dešinę, iš priekio atgal. Šiomis teismo medicinos specialisto išvadomis abejoti nėra jokio pagrindo, jos pagrįstos išsamiu išoriniu ir vidiniu lavono ištyrimu, nustatytais žaizdų kanalų gyliais ir jų kryptimi. Ši išvada visiškai paneigia nuteistojo spėliojimus, kad smūgius peiliu jis žmonai galėjo suduoti kai ši lovoje užgulė jį savo kūnu. Pirmiausia akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms V. B. nebūtų galėjęs įdurti peiliu savo žmonai į pilvą. Be to, ta pati specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad smūgių sudavimo peiliu metu ir V. B., ir L. B. ne gulėjo, o buvo vertikalioje padėtyje, t.y. stovėjo, be to, tuo metu jie stovėjo vienas priešais kitą. Ir tik po smūgių sudavimo peiliu stovinčiai L. B., nukentėjusioji nugriuvo arba pati atsigulė ant kambaryje buvusios lovos. Teisme pats nuteistasis pripažino, kad neprisimena, ar po to rengė savo žmoną. Šios aplinkybės dar kartą paneigia V. B. spėliojimus apie tai, kad sužaloti peiliu žmoną jis galėjo gulėdamas lovoje, dar kartą paneigia ir galimybę, kad jis smūgius peiliu sudavė gindamasis. Tos pačios aplinkybės paneigia ir tai, kad smūgius peiliu L. B. sudavė ir jos mirtį sukėlusius sužalojimus nuteistasis padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo.

Byloje išnagrinėti įrodymai paneigia ir nuteistojo parodymus apie tai, kad iki šio įvykio per visą dieną jis išgėrė tik apie „porą šimtų gramų“ degtinės. Jau buvo nurodyta, kad iš karto po įvykio, 1.13 val., V. B. buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas. Tai vidutinis girtumo laipsnis. Nuteistasis parodė, kad puodelį degtinės išgėrė tik po įvykio. Iš teisme perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios E. B. parodymų matosi, jog ji matė, kad 2011 m. kovo 15 d. namuose degtinę gėrė ne tik jos motina, bet ir tėvas V. B.. Liudytoja R. A. parodė, kad kai tą naktį V. B. pasakė jai apie atsitikusią nelaimę, iš V. B. kalbos ji suprato, kad jis girtas. Pažymėtina ir tai, kad V. B. parodymai teisme apie tariamai išgertą nedidelį alkoholio kiekį prieštarauja jo paties ankstesniems parodymams. Apklaustas įtariamuoju 2011 m. kovo 16 d., dalyvaujant gynėjui, V. B. parodė, kad 2011 m. kovo 15 d. savo namuose jis gėrė degtinę su žmona ir G. S. G. išėjus, žmona iš parduotuvės parsinešė dar butelį degtinės, kurią irgi gėrė jis pats, žmona ir J. G.. Po to degtinę gėrė jau G. namuose. Vakare grįžus namo, žmona parduotuvėje vėl nupirko butelį degtinės ir litrą alaus. Degtinę vėl gėrė su žmona ir pasijutęs apsvaigęs nuėjo miegoti. Apie tai, kad degtinę gėrė dieną namuose, paskui pas Galminus, o po to vėl namuose su žmona vėl gėrė ir degtinę, ir alų, V. B. parodė ir 2011 m. kovo 24 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos. Teisme perskaičius šiuos ankstesnius parodymus V. B. pats pripažino, kad galėjo būti išgėręs daugiau negu tik ką buvo nurodęs apklausos metu. Pripažino, kad dienos metu namuose pirmą butelį gėrė ir jis, nepaneigė, kad vakare gėrė dar ir alų. Nuteistasis nepaneigė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš tikrųjų buvo teisingi. Tai patvirtina, kad iš tikrųjų nusikaltimo įvykio metu V. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad objektyviuosius V. B. nusikalstamos veikos požymius teismas nustatė teisingai ir kad teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Įrodyta, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis V. B. sudavė smūgius peiliu savo žmonai L. B., nukentėjusioji mirė nuo peiliu jai padarytų sužalojimų, todėl tarp nuteistojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (L. B. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Subjektyvieji V. B. nusikalstamos veikos požymiai, t.y. nuteistojo pakaltinamumas, jo kaltė, nusikalstamos veikos motyvas bei tikslas šioje byloje irgi nustatyti ir įrodyti. Visų apklausų metu V. B. parodė apie tai, kad atsigulęs miegoti susapnavo kažkokį gyvūną („padarą“), nuo kurio gynėsi ir sudavė jam smūgius peiliu. Teisme jis parodė, kad anksčiau dėl jokių psichikos sutrikimų niekur nesigydė, tačiau panašius baisius sapnus sapnuodavo ir anksčiau, prieš kokius 3-4 metus, apie tai sapnuoja ir šiuo metu, jau po bylos perdavimo teismui pats savo noru gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Faktiškai nuteistasis dėsto versiją, kad jis serga kažkokia psichikos liga ir kad atėmė savo žmonai gyvybę būdamas nepakaltinamas. BK 17 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jei darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nuteistojo versiją, kad jis žmonai sudavė smūgius peiliu nesuprasdamas savo veiksmų, o gindamasis nuo susapnuoto gyvūno („padaro“) , t.y. kad tuo metu buvo nepakaltinamas, teismas pagrįstai atmetė. Šią nuteistojo versiją paneigia dviejų teismo psichiatrijos ekspertizių išvados ir eksperto psichiatro paaiškinimai teisme. Jau buvo nurodyta, kad kokius nors V. B. psichikos sutrikimus paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu paskirtos ir atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados. Teisme šias išvadas patvirtino tą ekspertizę atlikęs ekspertas D. T.. Apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad teismas tariamai negalėjo remtis šios ekspertizės išvadomis, kad ekspertas D. T. teisme pripažino „savo darbo broką“, taip pat apelianto argumentus dėl abejonių eksperto psichiatro kompetencija teisėjų kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė V. B. buvo atlikta 2011 m. balandžio mėn. Tuo metu jokiuose medicinos dokumentuose duomenų apie kokius nors V. B. psichikos sutrikimus tikrai nebuvo ir tai pripažįsta pats apeliantas. Į psichiatrijos ligoninę V. B. nuvyko ir ten savo noru gydėsi vėliau, kai byla jau buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento pažyma patvirtina, kad šioje gydymo įstaigoje V. B. gydėsi nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Iš V. B. ligos istorijos matosi, kad šioje gydymo įstaigoje jam buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, alkoholinės abstinencijos būklė, predelyras ir priklausomybė nuo alkoholio. Teisme ekspertas D. T. paaiškino, kad pateikti medicininiai dokumentai apie V. B. gydymąsi psichiatrijos departamente jau atliktos ekspertizės išvadų nepakeičia. Apelianto argumentai apie tai, kad ekspertas tariamai pats pripažino savo „darbo broką“, irgi nepagrįsti. Iš tikrųjų remdamasis papildomais ir vėlesniais medicininiais duomenimis ekspertas D. T. pripažino tik tai, kad V. B. dar iki nusikalstamos veikos padarymo sirgo priklausomybe nuo alkoholio, nors apie tai ekspertizės išvadoje nebuvo nurodyta. Kita vertus, ekspertas teisme paaiškino, kad V. B. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pats tokių sąvokų kaip lunatizmas arba nakvišumas jis nevartojo, todėl nesutinka ir su teismo išvada, kad ekspertas nepatvirtino tokios jo versijos. Tokie apelianto argumentai irgi nepagrįsti. Nors ir nevartodamas lunatizmo ar nakvišumo sąvokų, būtent pats nuteistasis V. B. teisme parodė ne tik apie jį kankinančius sapnus, bet ir apie tai, kad vaikystėje jis „vaikščiodavo per miegus“. Taigi versiją apie lunatizmą iškėlė pats nuteistasis, tačiau šią versiją ekspertas psichiatras irgi atmetė. Ekspertas atmetė ne tik versiją, kad V. B. serga lunatizmu, bet ir galimybę, kad nuteistasis žmoną nužudė būdamas patologinio girtumo būsenoje. Ekspertas paaiškino, kad psichoziniai sutrikimai vartojant alkoholį pasireiškia tik alkoholinės abstinencijos būsenoje, tuo tarpu nuteistasis pagal bylos duomenis darydamas nusikaltimą buvo girtas.

Vis dėlto, nors ekspertas D. T. teisme ekspertizės išvadas patvirtino ir išsamiai paaiškino, kodėl V. B. psichikos sutrikimai nebuvo nustatyti, kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl pačių ekspertizės išvados atsakymų į užduotus klausimus iš dalies pagrįsti. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus, ar V. B. praeityje sirgo psichikos ligomis, ar nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu V. B. sirgo ir ar serga kokiomis nors psichikos ligomis, ar jis galėjo ir ar gali šiuo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tuo tarpu ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje, atsakant į išvardintus klausimus, buvo nurodyta, kad „nėra duomenų, kad V. B. praeityje būtų sirgęs kokiu nors psichikos sutrikimu“. Taip pat „nėra duomenų, kad V. B. inkriminuojamos jam padarytos veikos metu būtų buvęs lėtinio ar laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurio būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti“. Taigi iš šių atsakymų matosi, kad jie ne visiškai atitinka nutartyje skirti ekspertizę nurodytus klausimus. Be to, ir patys atsakymai ekspertizės išvadoje yra nepakankamai konkretūs ir yra tikimybinio pobūdžio. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus, o taip pat pašalinti ir bet kokias abejones dėl nuteistojo V. B. psichikos būklės, apeliacinės instancijos teismas paskyrė nuteistajam dar vieną, stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Jos išvados šioje nutartyje jau buvo išdėstytos. Ekspertai aiškiai atsakė į visus nutartyje skirti ekspertizę jiems pavestus atsakyti klausimus, o pačios ekspertizės išvados dar kartą visiškai paneigė V. B. versijas apie tai, kad jis serga kažkokia psichikos liga ir kad savo žmoną nužudė nesąmoningai, o sapnuodamas kažkokį gyvūną. Stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. B. diagnozuojami tik psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir žalingas alkoholio vartojimas. Tačiau ir šiuo metu V. B. lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga, šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš ekspertizės akto matosi, kad V. B. ir ekspertams aiškino apie tariamai susapnuotą „pabaisą“, tačiau ekspertai tokius jo aiškinimus atmetė. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad V. B. parodymai apie „pabaisą, kuri puolė mane“ neatitinka jokiems klinikiniams lėtinių ar laikinų psichikos sutrikimų, taip pat ir lunatizmo, simptomams. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius šią išvadą, papildomai apklaustas V. B. vis tiek ir toliau aiškino apie jo tariamai susapnuotą gyvūną. Tokius jo aiškinimus ir apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai susapnuoto gyvūno („padaro“) teisėjų kolegija atmeta. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti dviejų teismo psichiatrijos ekspertizių, tarp jų ir stacionarios ekspertizės, kurios metu nuteistasis ilgą laiką buvo stebimas ekspertizės įstaigoje, išvadomis, todėl daro išvadą, kad V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo psichiškai sveikas, suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, o savo žmoną nužudė būdamas paprasto girtumo būsenoje. Akivaizdu, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apelianto versijas apie tariamai sapnuotą gyvūną kolegija atmeta ir laiko jas tik nuteistojo mėginimu palengvinti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo psichiatrijos ekspertizių išvados paneigia ir apelianto argumentus dėl jo padarytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad su žmona nekonfliktuodavo ir ją nužudyto neturėjo jokio motyvo. Tuo tarpu teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, kad peilis buvo panaudotas jo ir žmonos tarpusavio konflikto metu, grindžiama tik prielaidomis. Nužudymo motyvo nenustatė nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas. Šie apeliacinio skundo argumentai irgi nepagrįsti. Ir kaltinamajame akte, ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. B. keturis kartus dūrė savo žmonai peiliu tarpusavio konflikto metu. Bylos duomenys apie tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio V. B. elgdavosi agresyviai, ieškodavo priekabių, grasindavo ar net panaudodavo prieš kitus asmenis fizinį smurtą, šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. Žalingą alkoholio vartojimą ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį V. B. nustatė ir stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. Todėl teismo išvada, kad V. B. esant neblaiviam labai rimtos dingsties prikibti prie savo žmonos nereikėjo, kolegijos nuomone, yra pagrįsta. Taip pat pagrįsta ir teismo išvada, kad smūgius peiliu V. B. savo žmonai sudavė jų tarpusavio konflikto metu. Visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad V. B. savo žmonai atėmė gyvybę dėl jų tarpusavio santykių kilusio konflikto metu, t.y. nusikaltimas buvo padarytas dėl asmeninių paskatų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad savo žmonos nužudyti nenorėjo, tačiau išvados apie tai, kad V. B. L. B. norėjo nužudyti ir kad siekė būtent tokio tikslo, nepadarė ir pats pirmosios instancijos teismas, beje, šiuo atveju bylos aplinkybes įvertinęs nuteistojo naudai. Tačiau teismo išvada, kad L. B. buvo nužudyta tyčia, taip pat pagrįsta. Suduodamas savo žmonai keturis smūgius didelių matmenų virtuviniu peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, t.y. į kaklą ir į pilvą, V. B. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. nužudė L. B. veikdamas netiesiogine tyčia. Nužudytoji L. B. buvo nuteistojo sutuoktinė, t.y. jo šeimos narė (BK 248 str. 2 d.), todėl teismas V. B. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad teismas bylą išnagrinėjo padarant esminių BPK pažeidimų, nors konkrečiai tų pažeidimų neįvardija. Iš skundo turinio matosi, kad apeliantas nesutinka su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir yra grindžiamos tik prielaidomis. Šie apeliacinio skundo argumentai šioje nutartyje jau buvo aptarti ir paneigti. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to pageidavo nuteistasis, negali būti laikoma aplinkybe, kuri leistų abejoti teismo nešališkumu. Kita vertus, kolegija jau konstatavo, kad teismas šią bylą išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, o išnagrinėtus įrodymus įvertino tinkamai, BPK 20 str. 5 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis irgi surašyta laikantis BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų šioje byloje kolegija irgi nenustatė.

Paskirdamas nuteistajam V. B. bausmę teismas BK 41 str. 2 d. ir BK 54 str. 2 d. reikalavimų irgi nepažeidė. Be to, skiriant bausmę kai kurios bylos aplinkybės vėl jau buvo įvertintos būtent nuteistojo naudai. Iš nuosprendžio matosi, kad nors V. B. kaltu prisipažino tik iš dalies, aiškino ir tebeaiškina, kad žmoną nužudė ne tyčia, o sapnuodamas baisų sapną, net ir tokį dalinį prisipažinimą teismas pripažino V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad V. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, taip pat ir į nuteistojo asmenybę. Nors nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomus padarinius, teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. BK 129 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tuo tarpu teismas V. B. paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, ši sankcijos žemutinei ribai artima bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Dėl ko, kas jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir nuteistojo apeliacinį skundą atmeta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistajam V. B. buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, šios ekspertizės atlikimui V. B. teismo nutartimi buvo atiduotas į VTPT prie SAM Utenos ekspertinį skyrių. BPK 141 str. 1 d. yra nurodyta, kad buvimo ekspertizės įstaigoje laikas įskaitomas į suėmimo laiką. Iš stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės akto matosi, kad V. B. ekspertizės įstaigoje buvo tiriamas nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. Vadovaujantis BK 141 str. 1 d. ir BK 66 str. 1 d., šis laikas papildomai įskaitomas į V. B. paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Į nuteistajam V. B. paskirtą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę papildomai įskaityti buvimo ekspertizės įstaigoje – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje laiką nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gegužės 23 d.