Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą patenkino iš dalies, t. y.: panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir 2014 m. lapkričio 27 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo ir nutraukė bylą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje iš esmės kilęs dėl Agentūros spendimo skirti pareiškėjui 25 procentų dydžio paramos susigrąžinimo sankciją (430 000 Lt) už Pirkimo taisyklių bei Paramos sutarties pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad tiek ŽŪM, tiek VAGK sprendžiant sankcijos pritaikymo pareiškėjui pagrįstumą, ginčo objektas yra pirminis sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikyta sankcija, t. y. NMA Sprendimas Nr. SKP-156, todėl VAGK sprendimo argumentas, esą pareiškėjas praleido terminą NMA Sprendimui Nr. SKP-156 apskųsti, yra nepagrįstas. VAGK, nagrinėdama ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės vertino būtent NMA Sprendimą Nr. SKP-156. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tinkamai pasinaudojo NMA ir ŽŪM sprendimų apskundimo tvarka, o VAGK bylą dėl NŽT Sprendimo Nr. SKP-156 nutraukė nepagrįstai, pareiškėjui laiku kreipusis į teismą dėl VAGK sprendimo panaikinimo, teismas priėjo prie išvadų, kad NMA Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo terminas nėra praleistas, todėl ginčas dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 nagrinėtinas teisme. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti NMA 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. BRK-7171(3.144), kuriuo pareiškėjas informuotas apie NMA Sprendimą Nr. SKP-156 teismas pažymėjo, kad šis raštas pats savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia ir yra tik informacinio pobūdžio. Šis raštas nėra individualus administracinis aktas, kadangi jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, o pareiga grąžinti dalį paramos nustatyta NMA Sprendimu Nr. SKP-156. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundžiamas NMA Raštas Nr. BRK-7171(3.144) negali būti savarankišku skundo dalyku, todėl šia apimtimi VAGK sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistą, pažymėdamas, jog buvo nurodytas netinkamas pagrindas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui sankcija pritaikyta už pirkimo procedūrų nesilaikymą ir netinkamą Pirkimo sutarties keitimą. Pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį, sutiko, kad išmokant paramos lėšas bus kompensuojamos tik tos investicijos, kurios, be kita ko, laikomos tinkamomis finansuoti vadovaujantis Priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir numatytos Paramos sutartyje (Paramos sutarties 4.4 p.), padarytos nepažeidžiant Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (Paramos sutarties 4.7 p.). Pareiškėjas taip pat sutiko su sąlyga, kad parama bus suteikiama, jei prekės, paslaugos ar darbai, kuriems suteikiama parama, bus įsigyti laikantis Pirkimo taisyklių nuostatų (Paramos sutarties 5.4 p.). Pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22 punktą, paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje. Išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas ir nesilaikant pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, priskirtinos prie netinkamų finansuoti išlaidų (Priemonės įgyvendinimo taisyklių 26.6 p.). Pagal 2007-2013 m. programos administravimo taisyklių 153.2 punktą, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal Pirkimo taisykles. Teismas konstatavo, jog Pirkimo taisyklių pažeidimas nustatytas tuo aspektu, kad pareiškėjas įvertino tinkamu alternatyvų Tiekėjo pasiūlymą, nors tai draudžia Pirkimo taisyklių 1 priedo 3 punktas. Teismas nustatė, kad Pasiūlyme Tiekėjas papildomai įtraukė techninės specifikacijos eilutę, kurios nebuvo numatyta Kvietime - „Įrenginio montavimas, atidavimas eksploatuoti ir vietos personalo mokymas. Į kainą įtrauktos 3 vyriausiųjų montuotojų kelionės išlaidos, darbas, maistas ir 10 darbo dienų apgyvendinimas“. NMA pasiūlymo alternatyvumu vertino ir tai, kad Pasiūlymo 1 punkte Tiekėjas įtraukė Kvietime nenumatytų, techninės specifikacijos reikalavimų: „Grupinio pakavimo dydis“, „Paketo medžiaga“, „Dėžučių medžiaga“, „Grupinio pakavimo plėvelės medžiaga“, „Padėklų apvyniojimo pakavimo plėvelės medžiaga“. Pareiškėjo nuomone, toks Tiekėjo pasiūlymas nepagrįstai pripažintas alternatyviu, kadangi pagal Pirkimo taisyklių 35 punktą į prekių, paslaugų ar darbų kainą turi įeiti visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo ir kt.) bei nuolaidos, be to, ir Kvietimo 10 punkte buvo nurodyta, kad į pasiūlymo kainą turi įeiti ir visos teikėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo, sumontavimo ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas siekė įsigyti fasavimo įrenginį. Atsižvelgdamas į Kvietimą ir Pasiūlymą, teismas nustatė, kad šį įrenginį sudaro atskiri įrengimai, t. y. konvejeris, priėmimo bunkeris, magnetinis skirtuvas, fasavimo mašina, formavimo tubusas, suvirinimo žiaunų komplektas, nukreipiantis transporteris ir kt. Be to, Kvietimo 10 punkte pareiškėjas buvo nurodęs, kad į pasiūlymo kainą, be kita ko, turi įeiti ir sumontavimo išlaidos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pritarė VAGK sprendimo argumentams, kad perkant prekę kaip įrenginį, o ne kaip atskiras įrangos dalis, neatsiejamos prekės tiekimo (įsigijimo) išlaidos yra susijusios ir su šio įrenginio sumontavimu, todėl montavimo paslaugos nurodymas ir įkainavimas, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju buvo perkamas įrenginys (su montavimu), atsakovų nepagrįstai įvertintas kaip alternatyvus pasiūlymas. Teismas vertino, kad fasavimo įrenginio atidavimo eksploatuoti bei vietos personalo mokymo išlaidos negali būti priskirtinos prie tiekėjo patiriamų išlaidų, kadangi yra papildomos, patiriamos po įrenginio įsigijimo ir sumontavimo, todėl laikytinos papildomomis pirkėjo išlaidomis. Pareiškėjas Kvietime nebuvo nurodęs, kad siekia įsigyti ir fasavimo įrenginio atidavimo eksploatuoti bei personalo apmokymo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad alternatyvaus pasiūlymo pateikimo draudimas yra iš esmės siejamas su Pirkimo taisyklių nuostata, jog tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą (Pirkimo taisyklių 29 p.). Žodis „alternatyva“ reiškia galimybę rinktis iš kelių variantų. Nagrinėjamu atveju Tiekėjas pateikė tik vieną pasiūlymą, kuriame iš esmės siūloma papildomai įsigyti kvietime nenurodytų prekių / paslaugų, todėl Tiekėjo pateikto pasiūlymo negalima vertinti kaip alternatyvaus, nes Tiekėjas pareiškėjui nepateikė kito pasiūlymo varianto, vadinasi, Pasiūlymas laikytinas pertekliniu, o ne alternatyviu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pigiausią tiekėjo pasiūlymą tik tuo pagrindu, jog pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų, nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Toks sprendimas reiškia, kad perkančioji organizacija atsisako įsigyti tinkamą pirkimo objektą už mažiausią kainą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Ginčo atveju teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad perteklinės prekės – t. y. personalo apmokymas ir įrenginio atidavimas eksploatuoti yra tiesiogiai susiję su Projektu, būtini tinkamam Projekto įgyvendinimui, todėl toks Tiekėjo pasiūlymas ne tik neturėjo būti pripažintas alternatyviu, bet galėjo būti neatmestas. Dėl Pasiūlymo techninėje specifikacijoje nurodytų papildomų fasavimo įrenginio savybių, t. y. grupinio pakavimo dydžio, paketo medžiagos teismas pritarė VAGK argumentams, kad tokios papildomos informacijos pateikimas nepaneigia objekto atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, numatytiems Kvietime, ir Pasiūlymo nedaro alternatyviu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nusprendė, kad Paramos sutarties pažeidimas aptartu aspektu buvo nustatytas nepagrįstai. Sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta ir dėl atliktų Pirkimo sutarties pakeitimų. Pagal Pirkimo taisyklių 52 punktą, pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, kad jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar atlikus numatomus pakeitimus nebus pažeisti Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko šiuos Pirkimo sutarties pakeitimus: 2012 m. birželio 27 d. susitarimu pratęsė įrenginio pateikimo terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 21 d. susitarimu pratęsė įrenginio pateikimo terminą iki 2013 m. kovo 30 d., 2013 m. kovo 28 d. susitarimu pratęsė įrenginio pateikimo terminą iki 2013 m. birželio 30 d., o 2013 m. kovo 29 d. Pirkimo sutarties priedu Nr. 2 pakeitė dalį fasavimo įrenginio įrengimų. Minėti Pirkimo sutarties pakeitimai atlikti todėl, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu paaiškėjo šios aplinkybės: visą perkamą įrenginį tikslingiau pristatyti vienu metu; Tiekėjas turėjo keisti partnerius, kurie gamino įrenginio sudedamąsias dalis; dėl siaučiančių pūgų Tiekėjas negalėjo iš užsienio laiku pristatyti visos įrangos; paaiškėjus fasavimo linijos įrengimų nesuderinamumui tarpusavyje, prireikė keisti dalį technologinės linijos įrengimų modernesniais. Atsakovai Agentūra ir ŽŪM minėtų pakeitimų atlikimą traktavo kaip Pirkimo taisyklių pažeidimus, kadangi jie, pasak atsakovų, buvo nesuderinti su Agentūra. Teismas kritiškai vertino tokią atsakovų poziciją ir pažymėjo, kad NMA KPŽPD skyrius 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. KK-(10.6.1E)-1106 nurodė, jog atlikti pakeitimai prie Pirkimo sutarties, įgyvendinant Projektą, neprieštarauja Pirkimo taisyklėms. Tame pačiame rašte taip pat nurodyta, kad buvo atsižvelgta į tai, jog pakeitimai buvo daryti ne dėl Bendrovės kaltės, apie aplinkybes Agentūra buvo informuota laiku, pakeitimai leis pasiekti projekto tikslus bei uždavinius, jie yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, sutarties keitimai nekeičia pirkimo objekto, tiesioginės paskirties bei atitikties ES standartams, o aplinkybių, dėl kurių kilo sutarties keitimo poreikis, vykdant pirkimą nebuvo galima numatyti. Taigi šiuo raštu NMA iš esmės pritarė pareiškėjo atliktiems Pirkimo sutarties pakeitimams. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo taisyklių 52 punkte įtvirtinta pirkimo sutarties keitimo tvarka, kai pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra, skirta tam, jog nebūtų atliekami nebūtini, skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus pažeidžiantys, ekonomiškai nepagrįsti, nenaudingi sutarties pakeitimai, kurių poreikį buvo galima numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su NMA prieš juos atliekant, tačiau tokio suderinimo atlikimas po atliktų pakeitimų, teismo vertinimu, negali būti pripažintas Pirkimo taisyklių 52 punkto bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimu, kadangi iš Agentūros 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. KK-(10.6.1E)-1106 matyti, jog NMA atliko Pirkimo sutarties pakeitimų vertinimą visais Pirkimo taisyklių 52 punkte nurodytais aspektais. Nors Agentūra minėtame rašte taip pat nurodė Pirkimo sutarties vykdymo / prievolių įvykdymo termino pratęsimo tvarką, tačiau minėtų nuostatų nurodymas, atsižvelgiant į tai, kad atlikti Pirkimo sutarties pakeitimai pripažinti atitinkančiais Pirkimo taisyklių reikalavimus, laikytinas priminimu, perspėjant ateityje laikytis nustatytos tvarkos. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad Agentūra nepagrįstai nustatė ne tik Paramos sutarties 5.4 punkto pažeidimą (išlaidos patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų), bet ir Pirkimo taisyklių 52 ir 3 punktų pažeidimus, todėl sankcijos pareiškėjui neturėjo būti taikomos. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino NMA 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156, ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 bei VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo ir nutraukė bylą dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeitė – UAB „Taktukas“ skundo dalį dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156 atmetė. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ta apimtimi, kuria teismas panaikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas UAB „Taktukas“ iškėlė, siekdamas, jog būtų panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. SKP-156, kuriuo nuspręsta UAB „Taktukas“ (toliau – ir Paramos gavėjas) dėl nustatytų pažeidimų taikyti 25 proc. dydžio (430 000 Lt, t. y. 124 536 Eur) paramos susigrąžinimo sankciją. Be to, prašė panaikinti Agentūros 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. BRK-7171(3.144). Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 3R-487(AG-419/05-2014, t. y. sprendimus, kuriuos priėmė minėtos institucijos, nagrinėdamos pareiškėjo skundus, pateiktus siekiant NMA 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156 panaikinimo.

Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų trijų sprendimų ir rašto panaikinimo, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino NMA Sprendimą Nr. SKP-156 ir ŽŪM Sprendimą Nr. 3JA-346-276, taip pat VAGK sprendimo dalį, kuria Komisija nutraukė bylos dalį dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 panaikinimo ir atmetė skundą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo. Teismas VAGK sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl NMA Rašto Nr. BRK-7171(3.144), paliko nepakeistą, koreguodamas motyvus, suteikiančius pagrindą šia apimtimi nutraukti bylą. Atsakovas, nesutikdamas su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino skundžiamus sprendimus, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė esą pareiškėjas skundą VAGK dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 padavė nepraleidęs nustatyto termino. Dėl ginčo esmės apeliantas remiasi argumentais, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, pažymėjo, kad pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukelia Agentūros 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. SKP-156, nes būtent šiuo administraciniu aktu UAB „Taktukas“ buvo taikyta 25 proc. dydžio (430 000 Lt) paramos susigrąžinimo sankcija už Agentūros nustatytus Paramos sutarties ir teisės aktų pažeidimus, reiškianti, jog pareiškėjas turi grąžinti 124 536 Eur (430 000 Lt) į Agentūros sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo inicijuoto administracinio ginčo esmė yra būtent šio administracinio akto pagrįstumas ir teisėtumas.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje ne kartą yra akcentuota, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Kitaip tariant, asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui (žr. LVAT biuletenis Nr.19, 2010, l. 461-462 ). Pagal nacionalinę teisę įstatymo lygmenyje Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūko ir kaimo plėtros įstatymas (bylai aktuali 2011 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. XI-1577 redakcija, toliau – ir Kaimo plėtros įstatymas) nustato bendrąsias paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo taisykles. Teismas vadovavosi šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1, 4, 5 dalimis. Teismas nustatė, kad Agentūra apie savo Sprendimą Nr. SKP-156, turintį pareiškėjui tiesioginį poveikį, informavo pareiškėją 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. BRK-7171(3.144), išsiųsdama kartu su šiuo raštu pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantį Sprendimą Nr. SKP-156. Be to, Agentūra rašte Nr. BRK-7171(3.144) išaiškino pareiškėjui skolos grąžinimo tvarką ir pasekmes, kurios gali pagal teisės aktus gali kilti skolos negrąžinimo atveju. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad NMA raštas Nr. BRK-7171(3.144) yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankiškas administracinio ginčo dalykas. Teismas šiuo aspektu pagrįstai ir tinkamai koregavo VAGK sprendimo dėl bylos šia apimtimi nutraukimo motyvus prieidamas prie pagrįstų ir teisingų išvadų, kad šią bylos dalį Komisija, nors ir kitais motyvais, nutraukė pagrįstai. Teismas nurodė, kad Kaimo plėtros įstatymas valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių institucijų priimtų sprendimų apskundimo tvarkos nereglamentuoja. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies prasme tai reiškia, kad šioje srityje paramos lėšas administruojančio viešojo administravimo subjekto priimtiems administraciniams apskųsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka įstatymu nėra nustatyta. Todėl pareiškėjas (Paramos gavėjas), prieš kreipdamasis į teismą, neprivalėjo laikytis poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Paramos priemonė) administruojančios institucijos (Agentūros) priimtų sprendimų apskundimo ikiteisminės tvarkos ir skundą dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156, kuris turi tiesioginį poveikį pareiškėjo teisėms ir pareigoms, galėjo paduoti tiesiogiai teismui. Agentūra Sprendime Nr. SKP-156, aiškindama šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarką, nors ir nenurodė konkretaus poįstatyminio teisės akto, kuriuo vadovavosi, tačiau iš teksto galima suprasti, kad rėmėsi 2007–2013 Programos administravimo taisyklių X skyriaus „Skundų nagrinėjimas“ 216-218 punktais, kuriuose nustatyta, jog paramos gavėjai Agentūros sprendimus gali apskųsti valdymo institucijai raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius sprendimus, o nesutikdami su Agentūros ir (arba) ministerijos sprendimais gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Šis poįstatyminis teisės aktas asmenį, kuris pasirenka savo teisių gynimo būdą nesikreipti į ŽŪM, o pagal vieną iš alternatyvių variantų kreiptis tiesiogiai į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka, apskundimo terminų prasme nukreipia atitinkamai į Administracinių bylų teisenos įstatymą. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal aptariamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Iš Sprendime Nr. SKP-156 nurodytos apskundimo tvarkos matyti, kad atsakovas pareiškėjui suteikė iš esmės teisingą informaciją apie 2007–2013 programos administravimo taisyklėse numatytus alternatyvius šio administracinio akto apskundimo būdus, tarp jų ir apie teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pasirinko neprivalomą (įstatymu nenumatytą) išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka variantą ir Sprendimą Nr. SKP-156 apskundė ŽŪM, o gavęs nepalankų šios institucijos Sprendimą Nr. 3JA-346-276, abu šiuos sprendimus apskundė Komisijai. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės teisingai vertino, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK nepraleidęs Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo termino. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei asmuo pasirenka įstatymo lygmens teisės akte nenumatytą (neprivalomą) išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarką, yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjas laikėsi jo pasirinktos teisės aktų nustatytos neprivalomos ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos (procedūros) ir terminų, t. y. ar kiekvieną sprendimą nustatyta eilės tvarka apskundė nurodytai institucijai laikydamasis nustatytų terminų. Iš VAGK bylos Nr. AG-419/05-2014 matyti, kad pareiškėjas skundą Komisijai dėl Agentūros 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. SKP-156 ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. BRK-7171(3.144) bei ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo išsiuntė paštu (pagal spaudą ant voko) 2014 m. lapkričio 10 d. Iš VAGK sprendimo matyti, kad Komisija Agentūros sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo VAGK terminą skaičiavo nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. t. y. nuo tos dienos, kurią pareiškėjui buvo įteikta registruota pašto siunta su NMA 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. BRK-7171(3.144) ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. SKP-156. Taigi VAGK termino paduoti skundą Komisijai dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 termino skaičiavimo prasme neįvertino tinkamai tos aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pasirinkęs neprivalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarką ir laikydamasis šios tvarkos 2014 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į ŽŪM dėl minėto sprendimo panaikinimo, nepraleisdamas 15 darbo dienų termino, kuris šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. (Sprendimo Nr. SKP-156 įteikimo pareiškėjui dienos). Paskutinė diena, kurią pareiškėjas galėjo pateikti skundą ŽŪM dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-156, yra 2014 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismas byloje iš esmės teisingai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK nepraleidęs termino paduoti skundą dėl Agentūros Sprendimo Nr. SKP-156. Pareiškėjui pasirinkus neprivalomą, tačiau 2007–2013 Programos administravimo taisyklių 216 punkte numatytą Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo procedūros elementą ir padavus skundą ŽŪM, termino paduoti skundą dėl šio sprendimo skaičiavimui yra reikšminga tai, ar kuriame nors etape pareiškėjas nėra praleidęs skundo padavimo termino. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas pagal minėtoje teisės normoje numatytą jo pasirinktą procedūrą skundą ŽŪM dėl Sprendimo Nr. SKP-156 padavė nepraleidęs termino, o skundą Komisijai dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276 padavė nepraleidęs šio sprendimo apskundimo termino, VAGK nepagrįstai išskaidė skundų dėl NMA Sprendimo Nr. SKP-156 padavimo grandinę į atskirus elementus ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK praleidęs NMA Sprendimo Nr. SKP-156 apskundimo terminą. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad VAGK nepagrįstai nutraukė bylą dėl pareiškėjo skundo dalies, kuria jis prašė panaikinti Agentūros Sprendimą Nr. SKP-156, o atsakovo argumentus esą pareiškėjas skundą Komisijai dėl šio sprendimo padavė praleidęs terminą, atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas skundą teismui dėl VAGK sprendimo padavė nepraleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Taigi terminas kreiptis į teismą dėl Sprendimo Nr. SKP-156 panaikinimo taip pat nėra praleistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teisminės gynybos prioriteto principą, kai tai bylų kategorijai įstatymu nėra numatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas iš esmės pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo Nr. SKP-156 panaikinimo, procesinės teisės normų nepažeidė. Sprendimą Nr. SKP-156 priėmęs viešojo administravimo subjektas į bylą įtrauktas atsakovu, todėl atsakovo įtraukimo ar pakeitimo klausimas šioje byloje nekyla. Teismas pažymėjo, kad NMA ir ŽŪM sprendimuose pozicija dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir keitimo aplinkybių vertinimo yra iš esmės vienoda. VAGK, nagrinėdama iš esmės pareiškėjo reikalavimą dėl ŽŪM Sprendimo Nr. 3JA-346-276, kuriuo ŽŪM sutiko su NMA Sprendimu Nr. SKP-156, dėl ginčo esmės yra pasisakiusi.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjam ginčui yra aktualus teisinis reguliavimas dėl paramos kaimo plėtrai priemonių iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) 15 straipsnyje nustatyta, kad EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Šios programos įgyvendina kaimo plėtros strategiją, naudodamos priemones, suskirstytas pagal IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis, kurioms bus prašoma EŽŪFKP pagalbos. Reglamento Nr. 1698/2005 IV antraštinės dalies 3 kryptyje „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ paramos priemonėse numatyta parama verslo kūrimui ir plėtrai (54 straipsnis). Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 I antraštinės dalies 5 straipsnyje apibrėžiant paramos teikimo principus, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog EŽŪFKT finansuojamos operacijos atitiktų Sutartį ir pagal ją priimtus aktus. Aptariamo Reglamento VI antraštinės dalies „Valdymas, kontrolė ir informavimas“ 74 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos šioje srityje. Nustatyta, kad siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį (1 dalis), kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria institucijas (valdymo instituciją, atsakingą už atitinkamos programos valdymą; mokėjimo agentūrą; sertifikavimo įstaigą) (2 dalis). Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatoma atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų valdymo institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą (3 dalis). Valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą (4 dalis). 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) su atitinkamais pakeitimais, dėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 48 straipsnyje nurodytų galimybių tikrinti ir kontroliuoti priemones aspektu nustatyta, jog atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Šiuo tikslu valstybės narės nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, jog tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų (1 dalis). 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 65/2011), įžanginės dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės turėtų nustatyti kontrolės sistemą, kuria būtų užtikrinama, jog visi būtini patikrinimai atliekami siekiant veiksmingai patikrinti, ar laikomasi paramos skyrimo sąlygų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose, arba kaimo plėtros programose nustatytus tinkamumo kriterijus turėtų būti galima kontroliuoti pagal rodiklius, kuriuos galima patikrinti. To paties Reglamento II antraštinės dalies, kuri taikoma paramos kaimo plėtrai pagal 3 krypties priemones, administravimui ir kontrolei, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ar kitoms deklaracijoms, kurias turi pateikti paramos gavėjas arba trečioji šalis, ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir reikia patikrinti administracinėmis priemonėmis. Reglamento (ES) Nr. 65/2011 II antraštinėje dalyje yra įtvirtintos nuostatos dėl išmokų sumažinimo arba jų neskyrimo. Iš aptartų ir nacionalinėje teisėje tiesiogiai taikytinų Reglamentų (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006 ir Reglamento (ES) Nr. 65/2011 nuostatų matyti, kad šiuose ES teisės aktuose valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, kartu suteikiant valstybėms narėms diskreciją nacionalinės teisės aktais nustatyti šių tikslų įgyvendinimo priemones ir procedūras, kontrolės vykdymo tvarką. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste su paramos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) priemonių įgyvendinimu ir administravimu taip pat susiję Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės (ŽŪM 2007 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-150 su pakeitimais), Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausių įkainių nustatymo metodika (ŽŪM 2007 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 3D-330 su pakeitimais); Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės (Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 137 su pakeitimais); Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika (NMA 2013 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. BR1-83 su pakeitimais). Paramos sutarties kai kurios nuostatos, nustatančios paramos UAB „Taktukas“ suteikimo sąlygas (4.4, 4.7, 5.4 p.), sutarties šalių teises ir pareigas (17.5, 17.22 p.), sutarties pažeidimo nustatymo sąlygas ir pasekmes (17.5, 25.3 p.) tiesiogiai nukreipia į pirmiau minėtus teisės aktus. Pagal pirmiau minėtų Reglamentų ir jas įgyvendinančių nacionalinės teisės normas valstybių narių įgaliotos (kompetentingos) institucijos atitinkamos programos priemonės įgyvendinimo kontrolės funkciją vykdo tiek mokant paramą (ex ante), tiek ją išmokėjus (ex post). Nagrinėjamu atveju Agentūra pažeidimus nustatė programos priemonės įgyvendinimo kontrolės funkciją atlikusi ex post, t. y. Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka gavusi informaciją iš FNTT apie įtariamą pažeidimą ir nustatyta tvarka atlikusi patikrinimą.

Teismas nurodė, kad NMA Sprendimu Nr. SKP-156 nustatė, jog UAB „Taktukas“ Pirkimo taisyklių pažeidimus padarė priimdama vienintelio tiekėjo pasiūlymą ir sudarydama su juo Pirkimo sutartį bei keisdamas šią sutartį.

Teismas nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu pažymėjo, kad VAGK sprendime ir NMA Sprendime Nr. SKP-156 pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog Paramos gavėjas į Kvietimą (jo 3 punktą) nebuvo įrašęs informacijos apie draudimą pateikti alternatyvius pasiūlymus, kaip to reikalauja Pirkimo taisyklių 1 priedo 3 punktas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo ir VAGK sprendimų išvadomis, kad dėl papildomų duomenų nurodymo Pasiūlymas negali būti vertinamas kaip alternatyvus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad turi būti atsižvelgiama į visą Kvietimo I dalį, o ne tik į 1-8 pozicijas. Tiekėjui Pasiūlyme nurodžius konkrečius duomenis tų įpakavimo medžiagų (kartono ir plėvelių), su kuriomis dirbs Kvietime pateikti pasiūlymą nurodyto įrenginio (linijos) dalys, atliekančios atitinkamas fasavimo proceso operacijas, nėra pagrindo išvadoms, kad Tiekėjo pasiūlymas šiuo aspektu neatitiko Kvietime nustatytos techninės specifikacijos, nes Kvietime aprašant reikalavimus perkamo birių produktų fasavimo įrenginio (linijos) atitinkamas proceso operacijas atliekantiems įrenginiams buvo nustatyti reikalavimai, kad jie dirbtų būtent su šių rūšių pakavimo medžiagomis (kartonu, plėvele), be to, pagal Taisyklių 2 priedą tiekėjas turi nurodyti siūlomos pirkti prekės savybes. Todėl šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad Tiekėjas Pasiūlyme prie įrangos techninės specifikacijos įrašė įpakavimo medžiagų konkrečius duomenis (savybes), nereiškia, kad Pasiūlymas buvo papildytas naujomis paslaugomis, ar kitu būdu buvo nukrypta nuo Kvietime nurodytos pirkimo objekto techninės specifikacijos. Tiekėjo Pasiūlyme nurodytas grupinio pakavimo dydis (mm) faktiškai yra tik sandauga tų duomenų, kuri apibūdina grupinio paketo dydį, kuris gaunamas Kvietime nurodytų matmenų (mm) paketų (vnt.) skaičių supakavus grupinio pakavimo būdu.

Teismas nurodė, kad Agentūra Pirkimo taisyklių pažeidimu pripažino tai, jog UAB „Taktukas“ priėmė Kvietimo neatitinkantį alternatyvų Pasiūlymą pagal perkamų prekių, paslaugų ir darbų apimtį. Paramos sutarties 6 punkte yra aiškiai apibrėžta, jog Parama buvo skirta kompensuoti Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) naujos technikos, įrangos (fasavimo įrenginio), įsigijimui ir įrengimui (išskyrus Paramos dalies sumą, skirtą bendrosioms išlaidoms, t. y. verslo plano paruošimui ir administravimui). Paramos gavėjo personalo mokymo išlaidoms kompensuoti Paramos sutartyje parama nebuvo numatyta. Pareiškėjas Kvietime nurodė, kad pirkimo objektas yra birių maisto produktų pakavimo į dėžutes įrenginys. Tai atitinka Paramos sutartyje Paramos skyrimo paskirtį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Pirkimų taisyklių 35 punkto prasme aiškiai nurodė, jog į prekių, paslaugų ir darbų kainą įeina įrenginio sumontavimas. Atsižvelgiant į tai, kad Paramos sutarties 6 punkte nurodyta, jog parama skiriama fasavimo įrenginio įsigijimui ir įrengimui, montavimo darbų ir paslaugų įtraukimas į Kvietimą laikytinas atitinkančiu Paramos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo ir VAGK sprendimo argumentais, kad montavimo paslaugos įtraukimas į kainą yra pagrįstas ir Pasiūlymo nedaro alternatyviu, nes birių produktų fasavimo įrenginys (visuma) susideda iš atskiras fasavimo operacijas atliekančių to įrenginio (visumos) dalių, kurios turėjo būti sujungtos į atskiras pakavimo operacijas atliekančių įrenginio dalių visumą (sumontuotos) ir pareiškėjas Kvietime įrenginio montavimo darbus buvo nurodęs kaip įtrauktinus į prekių, paslaugų ir darbų kainą. Montavimo darbų įtraukimą į Kvietimą, kaip minėta, galima pripažinti pagrįstu ir pagal Paramos sutarties 6 punktą.

Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšminga aplinkybė yra ta, kad Tiekėjas Pasiūlyme nenurodė (neišskyrė) montavimo darbų ir paslaugų kainos, nes įrenginio montavimas nurodytas Pasiūlymo II dalies 19 eilutėje kartu su neapibrėžtomis paslaugomis ar darbais („atidavimas eksploatuoti“) bei paslauga („vietos personalo mokymas“), kurių pirkimo UAB „Taktukas“ neskelbė ir Kvietime nenurodė, kad prašo pateikti pasiūlymus tokių paslaugų pirkimui. Pirkimo sutarties, kuri tarp UAB „Taktukas“ ir UAB „Milviteka“ buvo sudaryta 2011 m. balandžio 29 d., Priedo Nr. 1 dalies „Tiekimo sudėtis ir kaina“ 19 eilutė yra analogiška kaip ir Pasiūlymo II dalies 19 eilutė. Tai įrodo, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta ne tik birių produktų fasavimo naujos įrangos įsigijimui ir įrengimui, į kurią Paramos gavėjo investicijoms (išlaidoms, sąnaudoms) kompensuoti Paramos sutartimi buvo numatyta parama, o ir vietos personalo mokymo paslaugai, kuriai parama nebuvo numatyta ir pareiškėjas skelbime bei Kvietime nebuvo paskelbęs personalo mokymo paslaugos pirkimo. Iš to darytinos išvados, kad Tiekėjas šiuo aspektu pateikė Kvietimo neatitinkantį (alternatyvų) pasiūlymą, kuriuo pasiūlė UAB „Taktukas“ papildomą pirkimo objektą – personalo mokymo paslaugą, kurios pirkimo Paramos gavėjas nebuvo paskelbęs. Tiekėjo Pasiūlymo II dalies 19 eilutėje pasiūlymas suformuluotas taip, kad nesuteikia pagrindo išvadoms, jog pasiūlyta vietos personalo mokymo paslauga neturėjo įtakos šioje eilutėje nurodytai pasiūlymo kainai (75 000 Lt), t. y. jog jos atitinkamai nepadidino. Iš Pasiūlymo ir Pirkimo sutarties apskritai nėra aišku, kokia kaina buvo pasiūlyta už fasavimo įrangos montavimo darbus, nes, kaip minėta, Montavimo darbai nurodyti vienoje eilutėje su neaiškios apibrėžties ir paskirties „atidavimo eksploatuoti“ paslaugomis ar darbais, taip pat įtrauktos teisiškai nepagrįstos išlaidos 3 Tiekėjo darbuotojų kelionei, maistui, apgyvendinimui 10 dienų. VAGK sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje Pasiūlymo eilutėje nurodytos išlaidos apskritai nėra aiškios ir nesietinos su Pirkimo sutartyje nurodytu pirkimo objektu (išskyrus įrangos montavimo paslaugą, kuri Pasiūlyme neišskirta ir jos kaina nenurodyta). Šiuo aspektu apskritai nėra pagrindo kalbėti apie racionalų EŽŪFKP lėšų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, numatytų Paramai skirti, panaudojimą.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai rėmėsi Pirkimų taisyklių 29 punktu ir teismų praktika (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2012), nes minėtoje byloje teisės aiškinimo taisyklės suformuluotos esant faktinėms aplinkybėms, kurios iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamo administracinio ginčo atveju, priešingai nei nurodytoje civilinėje byloje, apskritai nėra pagrindo svarstyti apie tai, jog perkančioji organizacija neturėtų pripažinti netinkamu tiekėjo pigiausio pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų (nesant kitų įstatyme numatytų apribojimų). UAB „Taktukas“ atveju pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, taigi vien tik dėl to, kad dalyvavo vienas tiekėjas pateikto pasiūlymo nėra pagrindo vertinti kaip pasiūlymo mažiausia kaina, be to, kaip minėta, Pasiūlymo II dalies 19 eilutėje išdėstytas pasiūlymas (kaina 75 000 Lt be PVM) neatitiko Kvietimo ir Pirkimo taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo argumentai esą personalo mokymas yra susijęs su Projektu, dėl pirmiau išdėstytų argumentų negali būti pagrindu išvadoms, kad tiekėjas pateikė Pasiūlymą, kuris atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Priėmimas pasiūlymo, neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų, pažeidžia galimų tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo skaidrumo principus (Pirkimų taisyklių 3 punktas). Dėl Pasiūlymo atitikties Kvietimo reikalavimams abejonių kelia ir tai, kad pagal Kvietimą (analogiškai kaip ir pagal Paramos sutartį) pirkimo objektu buvo nurodytas birių produktų fasavimo įrenginys. Pasiūlymo techninėje specifikacijoje Tiekėjas nurodė, kad pakuojamas produktas – kruopos, t. y. tik vienos rūšies birus produktas. 2011 m. balandžio 29 d. Pirkimo sutartyje pirkimo objektu buvo nurodytas fasavimo įrenginys, skirtas kruopų pakavimui, tačiau 2013 m. kovo 29 d. Priedu Nr. 2 pakeičiant Pirkimo sutartį, be kita ko, buvo išplėstas birių produktų, kurie gali būti fasuojami įrenginiu, rūšys (be išvardytų kruopų rūšių nurodyta pupelės, žirniai, dribsniai), t. y. UAB „Taktukas“ grįžo prie platesnio asortimento birių produktų fasavimo galimybės. Minėtų aplinkybių visuma yra pakankama išvadoms, kad atlikdamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimą ir pasirašydamas Pirkimo sutartį, pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 5.4 punkto ir 17.5 punktuose nustatytų paramos suteikimo sąlygų ir pareigos prekes, paslaugas ir darbus, kuriems įsigyti suteikiama Parama, įsigyti laikantis Pirkimo taisyklių nuostatų (2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 153.2 punktas, Priemonės įgyvendinimo taisyklių 22 ir 26.6 punktai, Pirkimų taisyklių 3 punktas, 17 punktas ir 1 priedo 3 punktas, Pirkimo taisyklių 23.2 punktas). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pritaria VAGK sprendimo argumentams, kad esant šioms aplinkybėms perkančioji organizacija turėjo nepriimti UAB „Milviteka“ pasiūlymo kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose (Kvietime) nustatytų reikalavimų (Pirkimo taisyklių 23.2 punktas) ir Paramos sutartyje nurodytos įrangos pirkimo procedūras atlikti iš naujo.

Teismas nurodė, kad kiti pažeidimai, kuriuos nustatė Agentūra Sprendime Nr. SKP-156, yra susiję su sudarytos Pirkimo sutarties pakeitimais, kurie nebuvo suderinti su Agentūra. Teismas vadovavosi Pirkimo taisyklių 52 punktu. Teismas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėjo, kad pagal EŽŪFKP priemoninių administravimą ir įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, paramos sutarties ir/ar pirkimo sutarties pakeitimai yra galimi, tačiau pakeitimai gali būti atlikti laikantis teisės aktų reglamentuotos tvarkos ir sąlygų. VAGK sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Paramos gavėjo prašymas pakeisti Paramos sutartį negali būti tapatinamas su Paramos gavėjo prašymu suderinti Pirkimo sutarties pakeitimą. Šias procedūras reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Projektų ir Paramos sutarties pakeitimų procedūrą reglamentuoja 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių II skirsnis. Teismas vadovavosi šių Taisyklių 190, 192 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas naudojosi 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių II skirsnyje numatyta Paramos gavėjo teise (ši teisė aptarta Paramos sutarties VIII skyriuje) kreiptis į Agentūrą su prašymu pratęsti Projekto įgyvendinimo terminus ir, atsižvelgiant į šiuos prašymus, Susitarimais Nr. 1- Nr. 6 kelis kartus buvo pakeista Paramos sutarties 5.1 punkte nustatyta Paramos suteikimo Paramos gavėjui sąlyga, susijusi su Projekto įvykdymo terminu, paskutiniu Paramos sutarties pakeitimu (Susitarimu Nr. 6) nustatant šį terminą iki 2013 m. birželio 30 d. Prašymus pratęsti Paramos sutartyje numatytą Projekto įgyvendinimo terminą UAB „Taktukas“ teikė Agentūrai, atsižvelgdamas į Tiekėjo rašytinius prašymus pratęsti terminus, nurodydamas įvairias įrangos pateikimui iki nustatyto termino atsiradusias kliūtis.

Teismas nurodė, kad Pirkimo taisyklės pirkimo sutarties keitimo procedūros nereglamentuoja, tačiau Taisyklių 52 punkte yra imperatyviai nustatyta, jog projekto vykdytojas gali keisti pirkimo sutartį tik suderinęs su Agentūra. Be to, šioje teisės normoje yra nustatyta sąlyga, kad pirkimo sutarties keitimas galimas tik tuo atveju, jei pakeitimai iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimų taisyklių 52 punkto nuostata, kad Agentūra, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą, aiškinant šią nuostatą viso šioje teisės normoje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, suponuoja išvadas, kad paramos gavėjas turi pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą dėl pirkimo sutarties pakeitimo suderinimo, o Agentūrai, gavusiai tokį projekto vykdytojo prašymą, kyla pareiga jį išnagrinėti pagal minėtos teisės normos reikalavimus ir atitinkamu administraciniu aktu aiškiai išreikšti savo poziciją dėl pirkimo sutarties pakeitimų suderinimo (atsisakymo suderinti). Pagal šios teisės normos reikalavimus projekto vykdytojui nepakanka raštu informuoti Agentūrą apie ketinimą pakeisti pirkimo sutartį. Pagal Pirkimo taisykles esminės pirkimo sutarties sąlygos: prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, apmokėjimo sąlygos. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas Pirkimo sutarties pakeitimą atliko nelaukdamas Agentūros sprendimo, t. y. tik informavęs apie poreikį pakeisti Pirkimo sutartį, tačiau nesant Agentūros leidimo (suderinimo) pakeisti Pirkimo sutartį.

Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 28 d. UAB „Taktukas“ ir UAB „Milviteka“ pasirašė Priedą Nr. 2 prie Pirkimo sutarties, kurį NMA sprendimu Nr. SKP-156, ŽŪM Sprendimu Nr. 3JA-346-276 ir VAGK 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu vertino kaip Pirkimo sutartyje numatyto pirkimo objekto pakeitimą iš dalies, atliktą pažeidžiant Pirkimo taisyklių 52 punktą. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu buvo priešingos nuomonės, su kuria apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko ir konstatavo, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai taikė materialinės normas ir priėjo prie klaidingų išvadų. Pagal Pirkimo taisyklių 52 punktą, Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra, kuriai pagal šią teisės normą kyla pareiga gavus projekto vykdytojo prašymą įvertinti pakeitimų būtinybę pagal šios teisės normos reikalavimus. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas Pirkimo sutarties pakeitimą (Priedas Nr. 2) atliko 2013 m. kovo 29 d., neturėdamas jokio (nei teigiamo, nei neigiamo) Agentūros atsakymo dėl pirkimo sutarties pakeitimo suderinimo (atsisakymo suderinti). Šiuo Pirkimo sutarties pakeitimu buvo iš dalies pakeistas pirkimo sutarties objektas. VAGK, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę įvertino teisingai ir priėjo prie įrodymais ir teisės normomis pagrįstų išvadų, kad Pirkimo sutarties pakeitimu Nr. 2, kuris nebuvo suderintas su Agentūra, kaip to reikalauja Pirkimo taisyklių 52 punktas, buvo iš dalies pakeistas pirkimo objektas. Nors dėl šio Pirkimo sutarties pakeitimo pirkimo objekto (birių produktų fasavimo įrenginys) paskirtis Paramos sutarties ir Projekto įgyvendinimo tikslų ir požiūriu nepasikeitė, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Pirkimo sutarties pakeitimus Projekto vykdytojas (pareiškėjas) atliko pažeisdamas Pirkimo taisyklių 52 punkto, o tuo pačiu ir Paramos sutarties 17.5, 25.3, 25.23 punktų reikalavimus.

Dėl Agentūros 2013 m. balandžio 12 d. rašto Nr. BRK-(10.3.81)-2573 teisėjų kolegija pažymėjo, kad jis neeliminuoja Agentūros Sprendime Nr. SKP-156 nustatyto Pirkimo taisyklių 52 punkto pažeidimo, nes, kaip minėta pirmiau, Pirkimo sutarties Priedas Nr. 2 pasirašytas 2013 m. kovo 29 d., t. y. pareiškėjui neturint jokio Agentūros sprendimo (pirkimo sutarties pakeitimo suderinimo, ar atsisakymo jį suderinti). Be to, nors minėtame Agentūros rašte pareikšta, kad Agentūra neprieštarauja patobulintos fasavimo linijos įsigijimui, tačiau tame pačiame rašte Paramos gavėjui priminta, jog įsigydamas prekes, paslaugas ir darbus jis privalo laikytis Pirkimo taisyklių. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas šių Taisyklių nesilaikė, nes Pirkimo sutarties pakeitimą atliko nesuderinęs su Agentūra. Nesilaikydamas Pirkimų taisyklių ir Paramos sutarties įsipareigojimų, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad jis patirs teisines pasekmes, numatytas Paramos sutarties VII skyriuje „Sutarties pažeidimai“, tarp jų tai, jog Agentūra už Sutarties pažeidimus gali priimti sprendimą dėl paramos susigrąžinimo (Paramos sutarties 25-27 punktai).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime minimo Agentūros 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. KK-(10.6.1E)-106, kurį kaip pritarimo Pirkimo sutarties pakeitimui akcentuoja pareiškėjas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis raštas vertinimui, ar pareiškėjas, pratęsdamas Pirkimo sutartį, pažeidė Pirkimo taisyklių 52 punktą, neturi jokios įtakos, nes šis raštas nėra Pirkimo taisyklių 52 punkte numatytos procedūros dokumentas. Minėtas atsakovo darbuotojo raštas surašytas po to, kai UAB „Taktukas“, nesuderinęs su Agentūra, pratęsė Pirkimo sutartį. Be to, šis raštas nepagrįstas jokių konkrečių faktinių duomenų analize, jame apsiribota bendro pobūdžio teiginiais pritariant Pirkimo sutarties pakeitimui, kartu atkreipiant UAB „Taktukas“ dėmesį į tai, kad pirkimo sutarties pratęsimas galimas tik suderinus su Agentūra, nors pagal pateiktus į bylą įrodymus šio rašto surašymo metu (2013 m. rugpjūčio 1 d.) Projekto įvykdymo terminas buvo pasibaigęs 2013 m. birželio 30 d. Minėta, kad Agentūra 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156 priėmė nustačiusi Programos priemonės įgyvendinimo kontrolės funkciją ex post, t. y. Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka gavusi informaciją iš FNTT apie įtariamą pažeidimą ir nustatyta tvarka atlikusi patikrinimą pagal Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatytas procedūras. Vykdant šias procedūras UAB „Taktukas“ įvykdyto fasavimo įrenginio pirkimo procedūrų atitiktį teisės aktų ir Paramos sutarties reikalavimams vertino Agentūros Komisija pažeidimų administravimo klausimams spręsti (2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. gegužės 21 d. posėdžiai). Išklausiusi Komisijos 2014 m. balandžio 16 d. posėdyje pareiškėją, ištyrusi dokumentus, Komisija 2014 m. gegužės 21 d. posėdyje nutarė pavesti Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamentui registruoti nustatytą pažeidimą, kadangi Paramos gavėjas netinkamai vykdė pirkimus ir pažeidė Pirkimų taisyklių 52 ir 3 punktus, Paramos sutarties 25.3 ir 25.23 punktus. Po to pagal Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatytą procedūrą Agentūra patikrinimo medžiagą pateikė ŽŪM, kuri pritarė Agentūros išvadoms dėl padaryto pažeidimo ir sankcijos taikymo (Taisyklių 10 – 18 punktai). Po to buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas Agentūros Sprendimas Nr. SKP-156. Pažeidimo tyrimas 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių reikalavimų prasme buvo atliktas pagal nustatytas procedūras ir pažeidimo nustatymo sąlygas (Taisyklių 252, 253.13 punktai). Kitaip tariant, NMA ir ŽŪM patikrino ex post, ar išmokant Paramos lėšas buvo užtikrinti teisės aktų reikalavimai ir Paramos sutarties sąlygos. Atliekant šį patikrinimą Agentūros padalinio darbuotojo 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. KK-(10.6.1E)-106, taip pat NMA 2013 m. balandžio 12 d. raštas Nr. BRK-(10.3.81)-2573 galėjo būti tik vieni iš vertinamųjų dokumentų. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjo akcentuojami Agentūros 2013 m. balandžio 12 d. raštas Nr. BRK-(10.3.81)-2573 ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. KK-(10.6.1E)-106 byloje vertintini įrodymų visumos ir aplinkybių kontekste ir jie nepaneigia nustatytų pažeidimų. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas Projekto administravimo ir įgyvendinimo priežiūrą bei Paramos lėšų, susijusių su Projekto įgyvendinimu ir Sutarties vykdymu, kontrolę, vykdydamas iš pirmiau aptartų Reglamentų (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006, Nr. 65/2011 ir su jų įgyvendinimu susijusių nacionalinės teisės aktų nuostatų kylančią pareigą veiksmingai saugoti Bendrijos finansinius interesus naudojant EŽŪFKP lėšas ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, turėjo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų dėl sankcijų pareiškėjui taikymo už padarytus pažeidimus (Priemonės administravimo taisyklių 64 p., 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 197 p., 197.3 p., 197.3.14 papunktis, 197.4 p.). Teismas taip pat vadovavosi Sankcijų taikymo metodikos (bylai aktuali 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. BR1-894 redakcija) 2, 3, 7.2 punktais. Teismas nurodė, kad Sankcijų taikymo metodikos 2 priedo 11 eilutėje numatyta sankcija už pirkimo sutarties pakeitimą nesilaikant nustatytų reikalavimų. Į šio pažeidimo turinį patenka Pirkimų taisyklėse ir /ar pirkimo sutartyje nustatytų būtinųjų sąlygų (pvz., gauti Agentūros pritarimą pirkimo sutarties keitimui) keičiant pirkimo sutartį. Už šiuos pažeidimus, jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), taikoma 25 proc. dydžio sankcija, jei buvo pakeistas įvykdymo terminas, 10 proc. dydžio sankcija. Kitais atvejais, jei buvo neperkeltos ir/ar pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kurios nepagerina tiekėjo padėties, taikoma 5 proc. dydžio sankcija. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes 25 procentų paramos susigrąžinimo sankcijos taikymas nuo apskaičiuotos pagal Paramos sutartį Paramos sumos (1 720 000 Lt) investicijai (fasavimo įrenginiams) yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir minėtu teisiniu reguliavimu, nes mažesnės sankcijos taikymui nėra Metodikos 2 priedo 9 ir 11 eilutėse nustatytų sąlygų. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas kai kuriais ginčui aktualiais aspektais netinkamai vertino aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis), todėl nepagrįstai panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. SKP-156, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3JA-346-276 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-487(AG-419/05-2014) dalį, kuria Komisija atmetė pareiškėjo UAB „Taktukas“ skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3JA-346-276 panaikinimo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, pakeičiant šia apimtimi pirmosios instancijos teismo sprendimą.