Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. R. (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens viešosios įstaigos „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atstovei A. G. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. liepos 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, iškelta civilinė byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

4. Atsakovė J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad atsakovė vartoja narkotines medžiagas, visiškai nevykdo savo kaip mamos pareigų nepilnamečio vaiko Ž. K. atžvilgiu bei nesiekia pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečio vaiko Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnamečio vaiko Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, R. K., mirė (duomenys neskelbtini).

10. Iš 2022 m. gruodžio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau – Centras) pateiktų duomenų, nustatyta, kad Centro žinioje yra J. M., gim. (duomenys neskelbtini), šeima. Atsakovė augino du vaikus – Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 21 d. J. M. kartu su vaikais išvyko į ilgalaikę reabilitaciją VšĮ „TC Laisva valia“, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 23 d. su atvejo vadybininke susiekė reabilitacijos centro direktorė R. A. ir informavo, jog J. M. išėjo iš reabilitacijos centro, palikdama raštelį, kuriame nurodė, kad išvyksta ir palieka savo vaikus, nes nori vartoti.

11. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-12222-1025/2022, leista paimti nepilnamečius vaikus Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini) , iš jų motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nutartyje nurodyta, kad iš pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022-12-05, Nr. 5VTP- 3057), vaiko laikino apgyvendinimo akto (2022-12-07, Nr. 5VLA-870), vaiko laikino apgyvendinimo akto (2022-12-07, Nr. 5VLA-871), vaiko situacijos vertinimo anketos (2022-12-07, Nr. 5VSV-2832), vaiko situacijos vertinimo anketos (2022-12-07, Nr. 5VSV-2831), nustatyta, kad mažamečiai vaikai D. M. ir Ž. K. yra likę be įstatyminio atstovo (Ž. tėvas R. K. miręs), o vaikų motina gydosi priklausomybių ligų centre ir gydymo metu negalės tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl buvo nustatytas vaikams apsaugos poreikis.

12. 2023 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-38 likusiam be tėvų globos vaikui Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa globos centre. Vaiko globėju paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, (duomenys neskelbtini). Vaiko globos vieta nustatyta – budinčios globotojos J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

13. Kaip matyti iš Centro 2023 m. kovo 1 d. Pagalbos plano, Centro 2023 m. kovo 22 d. Motyvuoto siūlymo, 2023 m. kovo 1 d. įvyko J. M. atvejo vadybos posėdis, kurio metu paaiškėjo, kad J. M. nuo laikinosios globos vaikams nustatymo nepakeitė savo gyvenimo būdo, elgesio, nesigydė nuo priklausomybės, neatliko savo, kaip motinos pareigų, nesirūpino ir nesidomėjo vaikais, neteikė jiems finansinio išlaikymo, nebendravo ir nebendradarbiavo su specialistais. Atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

14. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis).

15. CK 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

16. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

17. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog nepilnametis vaikas Ž. K. teismo leidimu yra paimta iš nesaugios jai aplinkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, R. K., mirė (duomenys neskelbtini), o atsakovė vartoja narkotines medžiagas, nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdo, susigrąžinti vaiką į šeimą, ir visiškai nesirūpina savo vaikais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nedirba. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuo laikinosios globos (rūpybos) mažametei Ž. K. nustatymo dienos, atsakovei 4 kartus organizuotas atvejo vadybos posėdis bei atliktos pagalbos plano korekcijos (2023-01-09, 2023-03-01, 2023-06-06, 2023-06-13). Nepaisant to, atsakovė stokoja socialinių ir tėvystės įgūdžių, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, teikiamas prevencines / intervencines priemones priima fragmentiškai / epizodiškai. Kaip nurodė byloje dalyvaujantys asmenys, atsakovė visiškai nesirūpina Ž. K. ir yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų vykdymo ir nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog situacija ateityje pasikeis.

18. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti vaiko teisių apsaugos specialistų nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais duomenimis teismas neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).

19. Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo, kaip motinos, pareigą, kad vaikas iki pilnametystės būtų tinkamai prižiūrimas, dorai auklėjamas, taip pat pažeidė pareigą rūpintis vaiko sveikata, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu teismui neišsakė.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, ir nesant duomenų, kad situacija gali pasikeisti, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečio vaiko Ž. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).

21. Išaiškintina atsakovei, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tai neprieštarauja jų interesams; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikai neįvaikinti (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

22. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

23. 2023 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-38 vaikui Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa globos centre. Vaiko globėju paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, (duomenys neskelbtini). Vaiko globos vieta nustatyta – budinčios globotojos J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

24. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei į pateiktus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko Ž. K. apgyvendinimą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko Ž. K. gyvenamoji vieta nustatytina vaiko globos vietoje – budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo.

25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

26. Atsakovė yra darbingo amžiaus, jai nėra nustatytas neįgalumas ar patvirtintas ribotas darbingumas, todėl ji privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis).

27. Atsakovė nedirba, objektyvių duomenų, ribojančių atsakovės galimybes susirasti pastovų, gerai apmokamą darbą, byloje nėra. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovė prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, įvertinus bylos medžiagą, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ir neužtikrintų net pačių minimaliausių vaikų poreikių. Pagrindo pripažinti, kad yra objektyvių priežasčių, trukdančių atsakovei teikti tokio išlaikymo dydį savo nepilnamečiui vaikui, nėra.

29. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės nepilnamečio vaiko Ž. K. išlaikymui priteistina po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

30. Nepilnamečio vaiko Ž. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtinas laikinasis globėjas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

31. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

32. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas.

33. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą.

34. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o būtent, kad atsakovė, nuo mažametei Ž. K. laikinosios globos nustatymo ((duomenys neskelbtini)) visiškai neteikė dukrai išlaikymo, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. liepos 7 d., priteistinas iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimas 599,20 Eur (CK 3.200 straipsnis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo.

36. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui Ž. K. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

38. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

39. Ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinus pilnai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 27,00 Eur (100 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 22,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (599,20 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 2 punktas).

40. Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui Ž. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. liepos 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui Ž. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 599,20 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 20 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Skirti laikiną globėją VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ nepilnamečio vaiko Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko globos vietoje – budinčios globotojos J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,00 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5662).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui Ž. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.