- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- A-164-520/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01784-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- H. L.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir ŽSFPP) rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje; 3) įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Žemės sklypai), ŽSFPP rengti ir tenkinti pareiškėjos prašymą rengti ŽSFPP, siekiant sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną.
2. Pareiškėja paaiškino, kad ŽSFPP rengimu siekia suformuoti likusią laisvą neužstatytą žemę buvusio savininko P. L. posesijoje ir naujai suformuotus žemės sklypus sujungti į vieną žemės sklypą kartu su gretimybėje esančiais Žemės sklypais (toliau – ir ginčo teritorija). Pareiškėja, įvertinusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir viešai prieinamus teritorijų planavimo dokumentus, teigė, jog teisės aktai leidžia rengti pareiškėjos norimus ŽSFPP, be to, Administracija yra inicijavusi tokių ŽSFPP rengimą pagal Palangos miesto bendrąjį planą kitiems asmenims.
3. Pareiškėja teigė, kad ji su 2019 m. gegužės 21 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir pakartotinio leidimo“ (registracijos Nr. BS1-46) (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Administraciją, pakartotinai prašydama leisti rengti Žemės sklypų ŽSFPP ir pateikti informaciją kokiais teisės aktais vadovaujantis ŽSFPP su tapačiais tikslais buvo rengti Palangos miesto administracinėse ribose, kuriose taip pat galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas). Sprendime, kuriuo Prašymas buvo atmestas, išaiškinta, kad būtina koreguoti Detaliojo plano sprendinius rengiant Detaliojo plano pakeitimo detalųjį planą.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčo teritorijoje nebus nustatinėjami reglamentai, be to, šioje teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano, kuris nustatytų reglamentus. Detaliojo plano galiojimas apima didelę Palangos miesto dalį, tačiau tuo metu, kai jis buvo tvirtinamas, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys sklypai nebuvo net suformuoti. Ginčo teritorijoje galioja (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, architektūrinės–urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas. Šiuose Palangos miesto bendrajame ir architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiajame planuose yra perkelti Detaliojo plano sprendiniai.
5. Pareiškėja akcentavo, kad Sprendimas yra neišsamus, priimtas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) išaiškinimais, kurie yra minimi Sprendime, tačiau nepridėtos šių išaiškinimų kopijos. Sprendimas motyvuojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, tačiau tos pačios dalies 5 ir 6 punktai nevertinami, todėl teisės aktas įvertintas nevisapusiškai, be to, neįvertintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių nuostatomis vadovaujantis inicijuojamas ŽSFPP rengimas konkrečiu atveju.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas galimai yra priimtas viršijant Administracijai įstatymu suteiktus įgaliojimus teritorijų planavimo srityje, kadangi Administracija, kitaip nei detaliojo planavimo proceso metu, neturi galimybės daryti įtakos ŽSFPP, t. y. Administracija veikė pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, lygiateisiškumo principą, sudarydama dirbtines kliūtis įgyvendinti sklandžius teritorijų planavimo ir atlyginimo piliečiams už nacionalizuotą nuosavybę procesus bei įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų suteiktas teises.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas teigė, kad Sprendimas yra aiškus, pagrįstas ir išsamus, pareiškėja ŽSFPP rengimu siekia pirmiausia susiformuoti naujus žemės sklypus ir tada juos apjungti su esamais sklypais.
9. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas, ir ginčas kyla tik dėl teisės aktų aiškinimo. Vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis (2 ir 3 p.), atsakovas nurodė, kad pareiškėja nesiekė nė vieno iš Taisyklių 3 punkte nurodytų veiksmų, bet siekė naujo žemės sklypo valstybinėje žemėje formavimo ir tik tada, suformavus naują žemės sklypą ar sklypus, juos apjungti su turimais sklypais. Pareiškėja siekė veiksmo, kuris nenumatytas Taisyklių 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos H. L. skundą atmetė.
11. Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėja su Prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama paaiškinti kokiais įstatymais vadovaujantis buvo leista rengti ir buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai – žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, ŽSFPP. Pareiškėja taip pat pakartotinai prašė leisti rengti Žemės sklypų ŽSFPP, kurio rengimas inicijuojamas vadovaujantis Taisyklių 2, 2.1, 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.2.3 ir 4.4. punktais (2018 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-870/D1-1041 redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 6 d.).
11.2. Sprendime, kuriuo atsakyta į pareiškėjos prašymą, nurodyta, kad, išnagrinėjus prašymą, pakartotinai informuojama, jog ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas. Sprendimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.2.1. Taisyklių 3 punkto nuostatose nurodyta, kad ŽSFPP laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. kai „žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis <...>“. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ŽSFPP rengimas nenumatytas prijungiant įsiterpusius žemės plotus prie esamų žemės sklypų, kai teritorijoje galioja Detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas netenkintas, kadangi ŽSFPP nerengiami prie esamų žemės sklypų prijungiant įsiterpusius žemės plotus, kai teritorijoje yra galiojantis detalusis planas.
11.2.2. Detaliųjų planų sprendinių keitimo ir (ar) koregavimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“.
11.2.3. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
11.2.4. Pareiškėjai pasiūlyta savivaldybės administracijos direktoriui teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo ir nagrinėti galimybę prisijungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą prie Žemės sklypų.
11.2.5. Administracija 2017 metais kreipėsi tarnybinės pagalbos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) su prašymu išaiškinti, kokiais atvejais yra rengiami ŽSFPP, kai teritorijoje yra parengti detalieji planai. Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija pateikė išaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 3 punkto nuostatomis, jei teritorijoje galioja pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą parengti detalieji planai, ŽSFPP gali būti rengiami Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, kai „žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis“.
11.2.6. Prašyme nurodyti ŽSFPP buvo parengti iki 2017 metų, o teisės aktų išaiškinimą pateikusios institucijos nurodė, kad buvo klaidingai taikomi teisės aktai ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, turi būti rengiami nauji detalieji planai, jeigu ŽSFPP tikslai neatitinka Taisyklių 3 punkto nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad tarp Žemės sklypų, taip pat tarp kelio ir šių Žemės sklypų šiaurės–rytinių ribų yra žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
13. Teismas nurodė, kad, viena vertus, pareiškėja teismo prašė įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas ŽSFPP rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje bei išduoti sąlygas Žemės sklypų ŽSFPP rengti ir tenkinti prašymą rengti ŽSFPP, siekiant sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną, o, kita vertus, pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. raštu „Nuomonės pateikimas į atsakovo atsiliepimą“ nurodė, jog rengiamu ŽSFPP siekia prisijungti įsiterpusius valstybinės žemės plotus tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiant su besiribojančiu žemės sklypu, kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
14. Teismas, apžvelgęs Taisyklių nuostatas (2 p., 2.1 p., 2.2 p., 2.6 p., 4.1 p., 4.2 p., 4.2.3 p. ir 4.4 p.), taip pat atsižvelgęs į Prašymo turinį ir bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja ŽSFPP rengimu pirmiausia siekia suformuotų Žemės sklypų gretimybėje esančioje, pareiškėjos teigimu, laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje dar nesuformuoti žemės sklypai, suformuoti naujus žemės sklypus, be to, su suformuotais Žemės sklypais sujungti įsiterpusius, pareiškėjos teigimu, laisvus valstybinės žemės plotus.
15. Teismas pažymėjo, kad ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas. Vadovaudamasis Taisyklių 2 ir 3 punktais, taip pat iš Prašymo nustatęs, kad pareiškėja siekė naujo žemės sklypo valstybinėje žemėje formavimo ir tik tada, suformavus naują žemės sklypą ar sklypus, juos apjungti su Žemės sklypais, teismas konstatavo, kad pareiškėja siekė veiksmo, kuris nenumatytas Taisyklių 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą.
16. Teismas, nurodęs, kad įstatymai nenumato Administracijai pareigos teikti pareiškėjai ar kitiems asmenims iš kitų institucijų gautus atsakymus į Administracijos paklausimus (konsultacijas), pabrėžė, kad Sprendimas yra aiškus, motyvuotas ir atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, taip pat teismas nustatė, kad Administracija, priimdama Sprendimą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų.
17. Atmetęs pagrindinį pareiškėjos reikalavimą, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinių reikalavimų.
III.
18. Pareiškėja H. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, panaikinti Sprendimą ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ŽSFPP rengimo.
19. Pareiškėja nurodo, kad skunde teikė prašymą išreikalauti iš Administracijos NŽT ir VTPSI išaiškinimus, susijusius su Taisyklių nuostatomis, nes Administracija, priimdama Sprendimą, jais rėmėsi, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
20. Pareiškėja teigia, kad nei NŽT, nei VTPSI nėra priskirta funkcija oficialiai aiškinti įstatymus ir daryti vertinamojo pobūdžio išvadas, todėl tokios konsultacijos / nuomonės pateikimas yra tik pagal kompetenciją pateikta specialistų nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų ir jų taikymo aiškinimu ar sprendimu konkrečioje situacijoje. Tik teismas yra institucija, galinti įvertinti, ar viešojo administravimo subjektas, atlikdamas jam įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos priskirtų funkcijų vykdymą, veikia vadovaudamasis teisėtumo principu.
21. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas, neišreikalaudamas pareiškėjos prašomų išaiškinimų, negalėjo priimti sprendimo byloje, nes NŽT ir VTPSI išaiškinimuose atsakovo suformuluoti paklausimai buvo, tikėtina, ne dėl pareiškėjos konkretaus atvejo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik įrodymais ir atsiliepimu į skundą, kuriuos pateikė atsakovas ir kurie nėra pakankami teisingam sprendimui priimti.
22. Pareiškėja pabrėžia, kad skundo esmė – teritorijų planavimo dokumento (ŽSFPP) rengimo klausimas (Taisyklių nuostatų taikymas) teritorijoje, kurioje galioja Detalusis planas. Taisyklės ir kiti įstatymai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, numato pareiškėjai tokias galimybes. Pareiškėja prašyme jau buvo nurodžiusi, kad konkrečiose teritorijose, kur galioja tas pats Detalusis planas, atsakovas buvo leidęs rengti ŽSFPP, o pareiškėjai, esant tapačioms aplinkybėms, to padaryti neleidžiama, dėl ko yra varžomos pareiškėjos nuosavybės teisės.
Šalies argumentai
23. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, o Administracija, priimdama Sprendimą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nepateikė duomenų apie kitus dokumentus (NŽT bei VTPSI išaiškinimus), kuriuose būtų aiškiai išdėstytas teisinis ir faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas, o teismas neišreikalavo šių dokumentų ir nevertino kitų teisės aktų nuostatų, paminėtų pareiškėjos skunde, kurios reglamentuoja ŽSFPP rengimą. Iš teismo sprendimo argumentų matyti, kad teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais ir jais grindė sprendimą.
24. Pareiškėja apeliaciniame skunde cituoja teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2 str. 27 p., 24 str. 1, 2 ir 6 p.), Teritorijų planavimo įstatymo (16 str., 1 d. 1 p., 17 str. 1 d., 17 str. 6 d., 20 str. 6 d. 5 ir 6 p.)) nuostatas. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendime konstatuota, jog tarp Žemės sklypų, taip pat tarp kelio ir nurodytų Žemės sklypų šiaurės–rytinių ribų yra žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir, nors teismas teisingai įvertino, kad, rengiant ŽSFPP, pareiškėjos tikslas yra naujų žemės sklypų formavimas laisvoje valstybinėje žemėje, t. y. įsiterpusių valstybinės žemės plotų tarp privataus žemės sklypo ir gatvės (kelio) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiant su besiribojančiu žemės sklypu, kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ką ir numato tiek Taisyklės, tiek kiti išvardyti teisės aktai, tačiau, priimdamas sprendimą, prieštaraujantį teisės aktams, teismas jį grindė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, neįvertinęs to paties straipsnio ir tos pačios dalies 5 ir 6 punktų.
25. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo sprendimas yra formalus, teismas neatskleidė bei neišaiškino ŽSFPP rengimą reglamentuojančių teisės aktų visumos.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. Administracija pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir pažymi, kad Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos išaiškinimai yra pateikti kartu su jo (atsakovo) atsiliepimu į skundą, o Sprendime jokie NŽT ar VTPSI išaiškinimai nėra minimi.
28. Administracija akcentuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo visiškai analogišką administracinę bylą Nr. eI3-3055-583/2020 ir joje suformavo teisingą precedentą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos H. L. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Administracijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-L-820r-2136, įpareigoti atsakovą išduoti sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui (ŽSFPP) rengti, tenkinti jos prašymą rengti ŽSFPP naujiems žemės sklypams formuoti buvusio savininko P. L. posesijoje, išduoti sąlygas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, ŽSFPP rengti ir tenkinti pareiškėjos prašymą rengti ŽSFPP, siekiant sujungti suformuotus naujus ir esamus gretimus žemės sklypus į vieną, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų, nustatęs, kad pareiškėja, teikdama atsakovui Prašymą, iš esmės siekė naujo žemės sklypo valstybinėje žemėje formavimo ir tik tada, suformavus naują žemės sklypą ar sklypus, juos apjungti su turimais sklypais (duomenys neskelbtini), Palangoje, t. y. siekė veiksmo, kuris nenumatytas Taisyklių 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo taip pat grindė ir tuo, jog ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, o pagal Taisyklių 2 punktą ŽSFPP sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y. jokiu būdu negalima jų keisti; Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad ŽSFPP laikomas galiojančio detaliojo plano koregavimu Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nurodytu atveju (kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje).
31. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti jos skundo reikalavimai, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir nevertino Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų. Pareiškėjos teigimu, Taisyklės ir kiti įstatymai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, jai numato galimybę rengti ŽSFPP. Taip pat pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo išreikalauti NŽT ir VTPSI išaiškinimų, kurie minimi Sprendime.
32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Pareiškėjos šioje byloje skundžiamame Sprendime nurodomi Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos pateikti išaiškinimai, kuriuos atsakovas pateikė kartu su atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 88–90; 91–92), Sprendime NŽT ir VTPSI išaiškinimai nėra nurodyti, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti iš atsakovo minėtų institucijų išaiškinimus.
34. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, jog kitiems asmenims esant tapačioms aplinkybėms buvo leidžiama rengti ŽSFPP, o jai neleidžiama, todėl yra varžomos jos nuosavybės teisės, pažymėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjamos konkrečios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos pateikto Prašymo tenkinimu / netenkinimu, todėl tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino faktines ir teisines aplinkybes, susijusias būtent su pareiškėjos Prašymu ir Sprendimu, kuriuo netenkintas Prašymas.
35. Pareiškėja Prašyme abstrakčiai buvo nurodžiusi, kad prašo leisti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, ŽSFPP, kad projekto rengimas inicijuojamas vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, 2 punkto 1, 2 ir 6 papunkčiais, 4 punkto 1, 2, 2.3 ir 4 papunkčiais. Iš pareiškėjos šioje byloje teiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą, jog jai būtų leista rengti ŽSFPP tam, kad būtų prijungti įsiterpę valstybinės žemės plotai tarp privačios žemės sklypo ir kelio (gatvės) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiant su besiribojančiu žemės sklypu, kai laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, prie pareiškėjai priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje.
36. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra suformuoti žemės sklypai. Tarp šių žemės sklypų, taip pat tarp kelio ir šių žemės sklypų šiaurės–rytinių ribų yra žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pažymėtina, kad atsakovas, remdamasis tuo, jog šioje teritorijoje galioja Detalusis planas, nurodė, kad pareiškėjos prašymas organizuoti ŽSFPP, prijungiant įsiterpusį laisvos žemės sklypą prie Žemės sklypų nebus tenkinamas, kadangi ŽSFPP nerengiamas prie esamų sklypų prijungiant įsiterpusius žemės plotus, kai teritorijoje yra galiojantis detalusis planas; informavo pareiškėją, kad detaliųjų planų sprendinių keitimo ir (ar) koregavimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, pasiūlė pareiškėjai Administracijos direktoriui teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo.
37. Taisyklių (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gegužės 22 d.) 2 punkte nurodyta, kad ŽSFPP yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams; projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką ŽSFPP sprendiniams. Projektas rengiamas kai: žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte) (Taisyklių 2.1 p.); pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) (Taisyklių 2.2 p.); įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Taisyklių 2.6 p.). Rengiant projektą formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (Taisyklių 4.1 p.), pertvarkomi žemės sklypai (Taisyklių 4.2 p.) (sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną (Taisyklių 4.2.3 punktas)), sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną (Taisyklių 4.2.3 p.), įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Taisyklių 4.4 p.).
38. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis.
39. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 ir 6 dalių nuostatas, nurodančias, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės) Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (5 p.); suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (6 p.).
40. Vertinant šiuos argumentus, pirmiausia akcentuotina, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis šioje byloje turėjo būti nustatyta, kad buvo teisinis pagrindas atsakovui leisti pareiškėjai pagal jos Prašymą rengti ŽSFPP tam, jog būtų formuojami nauji valstybinės žemės sklypai, taip pat pareiškėja nenurodo jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pagal pareiškėjos Prašymą turėjo leisti rengti ŽSFPP įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais galėtų būti sujungtas su besiribojančiais Žemės sklypais, kurie priklauso pareiškėjai.
41. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka Taisyklėse. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono: <...>jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams“. To paties straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
42. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1 punkte nustatyta, kad naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kurie nėra užstatyti kitiems asmenims priklausančiais statiniais, įrenginiais ir pan. Šio Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte taip pat nustatyta, kad <...> „Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartyje turi būti nurodyta, kad parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės sklypas per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo turi būti sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu į vieną žemės sklypą pirkėjo ar nuomininko lėšomis. Įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu turi būti numatytas detaliajame plane arba žemės valdos projekte, pagal kurį šis įsiterpęs žemės sklypas formuojamas“.
43. Teritorijų planavimo įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai (2 str. 27 d.). Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (2 str. 28 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.
44. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
45. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai. Konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 5 d.).
46. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus.
47. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (byloje taikoma redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, šeštajame skirsnyje nustatyta detaliojo plano keitimo ir koregavimo tvarka ir atvejai. Taisyklių 313 punkte numatyta, kad detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir minėtose taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Šių taisyklių 315 punkte numatyta, kad detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami. Galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami, vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus, kai prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.4.5.1.3 p.).
48. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija 2019 m. spalio 21 d. nuomonėje taip pat nurodė, jog sujungiant laisvos valstybinės žemės plotą su detaliajame plane nustatytu žemės sklypu, racionaliau būtų vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.4.5.1.3 punktu rengti galiojančio detaliojo plano korektūrą. Žemės ūkio ministerija 2019 m. spalio 31 d. nuomonėje dėl Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatų taikymo, nurodė, kad savivaldybė, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusi aplinkybių visumą, sprendžia, ar turi būti rengiamas ŽSFPP, ar detalusis planas koreguojamas.
49. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.