- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- eI3-3055-583/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00153-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė "Durpeta"
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
2020 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (8.6)-D3-M-1985r-4037 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą.
Pareiškėjas teigia, jog yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas. Siekdamas išsipirkti ar išsinuomoti žemę, esančią prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą prie anksčiau minėtų pastatų.
Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą skundžiamu sprendimu atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovė skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo pageidaujama formuoti teritorija patenka į Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 113 1.4 punktu, detaliojo plano teritoriją. Pažymėjo, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas, formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijai yra parengtas detalusis planas, o Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymo pagrindu pradėtas rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros detalusis planas. Į šią rengiamo detaliojo plano teritoriją patenka ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo nuomone atsakovė nepagrįstai atsisako pradėti rengti Projektą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad statinių savininkai turi teisę išsinuomoti ar išsipirkti valstybinę žemę be aukciono. Siekiant išsipirkti ar išsinuomoti valstybinę žemę, pirmiausia turi būti suformuotas žemės sklypas, o pagal dabartinį teisinį reguliavimą žemės sklypai formuojami statinių eksploatacijai tik rengiant Projektą. Detaliaisiais planais ar jų korektūromis žemės sklypai neformuojami, o tik pertvarkomi jau esami sklypai.
Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomu detaliojo plano koregavimu sprendžiama dėl nesamo žemės sklypo ir atitinkamai nesamų žemės sklypo ribų, todėl nurodytos aplinkybės neriboja pareiškėjo teisės formuoti žemės sklypą nauju Projektu. Aplinkybė, kad galbūt rengiamu detaliojo plano koregavimu bus žemei nustatyti kokie nors papildomi reglamentai, negali būti pagrindu nepagrįstai apriboti pareiškėjui susiformuoti žemės sklypą ir atitinkamai išsipirkti ją iš valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčo teritorija patenka į Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 113 1.4 punktu, detaliojo plano teritorijos ribas. Galiojantis detalusis planas paskelbtas Teritorijų planavimo dokumentų registre, registracijos Nr. T00049083.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 3 punkto nuostatose nurodyta, kad Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Atsakovė akcentuoja, jog nurodytos teisės aktų nuostatos numato, kad projektų rengimas nenumatytas, formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas. Pagal nustatytas procedūras parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai negali būti keičiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. bei 2019 m. spalio 24 d. nutartimis eilei asmenų, tame tarpe ir UAB „Durpeta“ bei pareiškėjui, buvo pripažinta nuosavybės teisė į poilsio namelius, buvusius adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog susipažinus su Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo nutarta kreiptis į atsakovę dėl žemės sklypų, reikalingų nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimui, formavimo. Atsakovė nurodė, jog konkrečiu atveju yra reikalinga detaliojo plano korektūra ir UAB „Durpeta“ sutiko inicijuoti šį teritorijų planavimo procesą. UAB „Durpeta“, kaip teritorijų planavimo iniciatoriaus pareigos procese apsiriboja teritorijų planavimo dokumentų parengimu ir finansavimu. Planavimo organizatorius – Administracijos direktorius. Detaliojo plano korektūros projektas viešai paskelbtas TPDRIS, iš pareiškėjo pretenzijų dėl projekto nėra gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (8.6)-D3-M-1985r-4037 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso trys I grupės nesudėtingi, poilsio paskirties vasarnamiai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Pareiškėjas skunde teigia, jog prie minėtų pastatų nėra suformuoti žemės sklypai reikalingi jų eksploatavimui, todėl 2019 m. gruodžio 10 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Minėtame prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog siekia išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę, esančią prie vasarnamių, o tam būtina suformuoti žemės sklypą.
Atsakovė susipažinusi su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 10 d. prašymu organizuoti projektą, skundžiamu sprendimu nusprendė jo netenkinti. Skundžiamame sprendime pažymima, jog Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos draudžia projektų rengimą, siekiant suformuoti naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas. Pareiškėjas informuojamas, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. A1-312 pagrindu yra pradėtas rengti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalines korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, detaliojo plano koregavimas teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto molo, pravažiavimo šiaurinėje dalyje ir pėsčiųjų tako pietinėje dalyje, o į šią teritoriją patenka ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai. Skundžiamame sprendime teigiama, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir organizuoti projektą.
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekia dviejų tikslų: 1) iš valstybinės žemės suformuoti žemės sklypą (sklypus), skirtą jam nuosavybės teisę priklausančių pastatų eksploatavimui; 2) ateityje suformuotą žemės sklypą (sklypus) išsinuomoti ar įsigyti be aukciono.
Atvejus kada yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2019-12-20) 40 straipsnio nuostatos. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, jog projektas rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei anksčiau nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir, kadangi ginčo teritorija yra miestams priskirtoje teritorijoje (Palangos mieste), jis prašymą organizuoti projektą pateikė tinkamam subjektui. Pažymėtina, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2019-11-12 iki 2020-02-01). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Taisyklių 2 punktas). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta Palangos miesto savivaldybės taryba 2002 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 113 „Dėl detaliųjų planų“ 1.4 punktu patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinę korektūrą, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį (toliau – ir Detalusis planas). Analizuojant Detaliojo plano sprendinius bei remiantis interneto tinklalapyje www.regia.lt pateikiama informacija nustatyta, jog pareiškėjo nuosavybės teise priklausantis pastatai patenka į Detaliuoju planu suformuotą teritoriją.
Pareiškėjas skunde kelią klausimą ar Detaliojo plano sprendiniai yra galiojantys. Teritorijų planavimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2020-01-01) 17 straipsnio 1 dalis teigia, jog detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalimi teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Detalusis planas yra įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.lt), registracijos Nr. T00049083. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog ginčo teritorijai yra patvirtintas galiojantis detalusis planas.
Remiantis Taisyklių 9 punktu projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog draudžiama rengti projektus, jeigu planuojamai teritorijai jau yra rengiamas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. A1-312 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros, patikslinant Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį, detaliojo plano koregavimo teritorijoje tarp Šventosios jūrų uosto molo, pravažiavimo šiaurinėje dalyje ir pėsčiųjų tako pietinėje dalyje“ pagrindu pradėta Detaliojo plano koregavimo procedūra. Planavimo organizatorius yra Administracijos direktorius. Planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros numatymas, numatant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinierinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo (-ų) suformavimas, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir naudojimo reglamentų nustatymas. Akivaizdu, jog ginčo teritorijai yra rengiama Detaliojo plano korektūra, kurios tikslai yra analogiški pareiškėjo siekiamiems tikslams – žemės sklypo (sklypų) formavimas, žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo nustatymas.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į planavimo organizatorių su prašymu procedūros metu suformuoti žemės sklypą (sklypus) skirtą jam priklausančių pastatų eksploatavimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs pasinaudoti šia teise.
Remiantis anksčiau nurodytu darytina išvada, jog ginčo teritorijoje galioja detaliojo plano sprendiniai, Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo pagrindu yra pradėta rengti Detaliojo plano koregavimo procedūra, kurios tikslai iš esmės sutampa su pareiškėjo tikslais ir Taisyklių 9 punktas nenumato projekto rengimo galimybės, jeigu planuojamai teritorijai jau yra rengiamas detalusis planas ar jo korektūra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. (8.6)-D3-M-1985r-4037 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjo J. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durperta“ teismui pateikė prašymą iš pareiškėjo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 217,80 Eur. UAB „Durperta“ bylinėjimosi išlaidos yra grindžiamos 2020 m. kovo 19 d. atstovavimo sutartimi sudaryta su advokatų profesine bendrija Magnusson ir partneriai, 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2020 m. balandžio 21 d. lėšų pavedimo nurodymu Nr. 26639. Minėti dokumentai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai sumokėjo 217,80 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. UAB „Durperta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą savo suinteresuotumo bylos baigtimi neišreiškė, nurodė, jog palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismo sprendimu buvo apgintos ar patenkintos UAB „Durperta“ teisės.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Durperta“ atsiliepimą į pareiškėjo skundą pateikė 2020 m. kovo 16 d., o atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija Magnusson ir partneriai sudarė 2020 m. kovo 19 d., t. y. trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nerengė atsiliepimo į skundą. Remiantis anksčiau minėtu konstatuotina, jog UAB „Durpeta“ prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Duperta“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.