Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinis skundas dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams P. S. ir J. D., tretiesiems asmenims I. Š., D. M., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl sutarties negaliojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. S. prašė teismo pripažinti negaliojančiais: 2013 m. spalio 8 d. J. S. įgaliojimą J. D., kurį patvirtino Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P. (dabar – S.); 2014 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir P. S.; panaikinti VĮ Registrų centro įrašus dėl P. S. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius - šulinį ir lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2014 m. kovo 27 d. tarp J. S., kurią pagal 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimą, atstovavo J. D., ir P. S. buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Šia sutartimi P. S. buvo padovanoti 6‘087,52 Eur vertės aukščiau paminėti statiniai. Šie statiniai yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, kurį 2007 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartimi jam padovanojo motina J. S.. Teigia, kad daugelį šių statinių statė pats savo lėšomis.Mano, kad tiek 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimas, tiek 2014 m. kovo 27 d. pastatų dovanojimo sutartis yra negaliojantys, nes J. S. sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų, nes dėl amžiaus jai buvo sutrikusi atmintis, orientacija, dažnai neatpažindavo žmonių, ja reikėjo rūpintis. 2013 m. pradžioje sesuo J. D., jam neprieštaraujant, išsivežė motiną į savo namus ir nuo to laiko trukdė su ja matytis. Apie seseriai – J. D. suteiktą motinos įgaliojimą jis sužinojo tik 2014 m. civilinės bylos nagrinėjimo Molėtų rajono apylinkės teisme metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu V. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1‘000 Eur bylinėjimosi išlaidų P. S. ir 14,57 Eur pašto išlaidų valstybei.Teismas, ištyręs bylos duomenis, atsakovų, trečiųjų asmenų parodymus, notarės D. S. (P.), pačios J. S. paaiškinimus, duotus nagrinėjant Molėtų rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-18-964/2015 pagal to paties ieškovo ieškinį dėl įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisės pripažinimo, nustatė, kad J. S. galėjo suvokti ir suvokė savo veiksmus, kuomet įgaliojo savo dukrą J. D., be kita ko, dovanoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra ir sąlygomis sūnui P. S.. Įgaliojimas, kaip matyti iš jo turinio, notarės jai buvo garsiai perskaitytas. Minėto ankstesnės bylos teismo posėdžio metu ji prisaikdinta bylą nagrinėjusios teisėjos ir pasirašiusi priesaiką aiškiai išreiškė, kad aptariamus pastatus dovanojo sūnui P. S., o žemę - V. S.. Notarė teisme detaliai paaiškino įgaliojimo sudarymo aplinkybes bei nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl moters sveikatos būklės ar jos valios. Įgaliojimas buvo surašytas todėl, kad ji sunkiai judėjo, turėjo fizinę negalią, o dovanojimo sutarčiai sudaryti reikėjo gauti dokumentus iš įstaigų, tad šių veiksmų atlikti pati ji negalėjo.Teismas, atsižvelgdamas į sprendime nurodytas ir 2015 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, atmetė ieškovo ir jo atstovo abejones dėl įgaliotojos nesuvokimo, susijusio su jos ligomis, kuomet ji pasirašė įgaliojimą. Teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę po J. S. mirties. Teismo vertinimu, ieškovo argumentas, jog atsakovai niekaip nepaaiškino kam buvo reikalingas įgaliojimas dėl turto perleidimo P. S., jeigu jų motina tai galėjo padaryti vienu sandoriu, o ne pasirašydama įgaliojimą, nepatvirtina J. S. valios trūkumų ir nerodo jos veiksmų nesuvokimo.Nurodė, kad tvirtinant įgaliojimą nebuvo reikalingi papildomi dokumentai, o dovanojimo sutarčiai sudaryti turėjo būti gauta detalizuota pažyma iš VĮ Registrų centras, kurią J. D. galėjo užsakyti tik gavusi įgaliojimą. Teismo nuomone, natūralu, kad tokių papildomų apsunkinimų, esant fiziškai silpnai motinai ir buvo siekiama išvengti, pirmiausia, sudarant įgaliojimą, o po to per įgaliotinę ir dovanojimo sutartį.Nurodė, jog aplinkybė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta per atstovę – J. D., veikusią pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą, reiškia, kad įgaliotojos sveikatos būsena šios sutarties sudarymo metu nevertintina, kaip neva turėjusi įtakos jos suvokimui, nes būtent įgaliotinė neviršydama savo įgaliojimų vykdė tai, kas jai buvo pavesta įgaliojimu.Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog motina dėl sutrikusios sveikatos, kai apsigyveno Utenoje, jo nepažindavo, neatitinka tikrovės. Byloje nustatė, kad ieškovas, motinai gyvenant pas jo seserį, per dvejus metus buvo atvykęs vos porą kartų, o susitikęs su ja teisme 2015-01-22, net nekalbino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendime nepasisakė ir neargumentavo dėl atsisakymo apklausti jo liudytojus, nepasisakė dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis nebuvo skiriama rašysenos ekspertizė. Teismas nepasisakė kokiais įrodymais ar atliktais tyrimais nustatė velionės J. S. veiksnumą šioje byloje. Teismas užkirto kelią rinkti ir teikti įrodymus šioje byloje, neatskleidė bylos esmės, išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus. Teismas nepagrįstai, du kartus išnagrinėjo atskiruosius skundus, adresuotus Panevėžio apygardos teismui, tokiu būdu priėmė nutartis pateisinančias savo priimtus sprendimus šioje civilinėje byloje.Teismas neapklausė liudytojų R. P., O. D. ir S. K., kurie galėjo ir būtų pateikę įrodymus teismui, kad 2013-10-08 J. S., suteikdama įgaliojimą J. D. - valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti visu jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir tuo tikslu atstovauti, negalėjo suvokti savo veiksmų dėl ligos, negalėjo aiškiai suformuluoti savo valios.Nurodo, kad po ieškinio pateikimo teismui pastebėjo, kad 2013 m. spalio 8 d. įgaliojime, kurį surašė Utenos rajono 4 notarų biuro notarė D. P., įgaliojimą galimai pasirašė ne pati J. S., todėl teismo prašė paskirti rašysenos ekspertizę. Nesutiko su teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas dėl rašysenos ekspertizių skyrimo, tačiau Molėtų rajono apylinkės teismas nepriėmė jo atskirojo skundo.Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-18-964/2015 ir Panevėžio apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-362-227/2015 nebuvo kalbama ir tiriama J. S. psichinė būsena bei galimas klausimas dėl dokumento klastojimo. Ieškinys minėtoje byloje buvo reiškiamas visiškai kitais pagrindais ir aplinkybėmis ir ieškinio reikalavimai nesusiję su aptariama byla. Apelianto nuomone, J. S. dalyvavimas byloje nepaneigia galimybės, kad tuo metu ji nesugebėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų ir jos tariama valia neatitiko tikrųjų jos ketinimų.Teigia, kad J. S. asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-18-964/2015, J. S. sunkiai sirgo smegenų ligomis, apie šias ligas teismui nebuvo žinoma. Pačios J. S. dalyvavimas minėtos bylos nagrinėjime kelia pagrįstas abejones apie jos gebėjimą atstovauti save teisme, duoti paaiškinimus ir suprasti jų reikšmę ir atsakomybę apklausinėjant. J. S. kalba buvo sunkiai suprantama pašaliniam asmeniui, ji kartais neatsimindavo ko nors, painiodavo vaikų vardus. Visa tai kelia abejonių, kad notarė supažindino J. S. su įgaliojimo turiniu ir sužinojo jos nuomonę šiuo klausimu.

Atsiliepimu į V. S. apeliacinį skundą atsakovai J. D. ir P. S. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovams P. S. ir J. D. visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas, ištyręs turimus byloje duomenis, įvertinęs liudytojų parodymus bei atsižvelgęs į pačios J. S. paaiškinimus, duotus Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-18-964/2015 (ieškinio reikalavimai (dalykas) yra tapatūs) pagal to paties ieškovo ieškinį dėl įgaliojimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisės pripažinimo, nustatė, kad J. S. galėjo suvokti ir suprasti savo atliekamus veiksmus, kada įgaliojo dukrą atsakovę J. D. dovanoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra ir sąlygomis sūnui P. S..Ankstesnėje civilinėje byloje J. S. betarpiškai atsakinėjo į teisėjos užduodamus klausimus, davė paaiškinimus, kas suponavo pagrįstą išvadą dėl jos valios pasirašant įgaliojimą. 2015 m. vasario 5 d. sprendime pažymėta, kad J. S. pati patvirtino jos valią 2,900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) perleisti sūnui V. S., o ant jo esančius statinius kitam sūnui – P. S.. Kadangi ankstesnės civilinės bylos nagrinėjimo metu dalyvavo pati J. S., kuri pasirašė priesaiką ir davė parodymus, bei notarė, todėl teismui nekilo abejonių dėl J. S. buvusios valios įgaliojimo surašymo metu. Mano, kad negalėjimas lengvai fiziškai judėti, apsunkinta galimybė girdėti, kalbėti, negali būti siejama su asmens veiksmų nesuvokimu. Nors J. S. turėjo sveikatos problemų, tačiau tai netrukdė pastarajai protauti ir mąstyti. Teigia, kad tiek 2016 m. balandžio 11 d. sprendime, tiek jau ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-18-964/2015 šis ginčas yra išspręstas iš esmės.Atsakovų nuomone, ieškovas V. S. akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir bet kokiu būdu siekia nuginčyti įgaliojimą ir dovanojimo sutartį, savanaudiškai siekdamas patenkinti savo turtinius interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK- 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. 2013 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP – 4544 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2013-09-26 iki 2016-09-25 dėl širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumo (b. l. 8-9).J. S. 2013 m. spalio 8 d. įgaliojo savo dukrą J. D. valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti visų jai (J. S.) priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atstovauti jai visuose įstaigose ir institucijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis tvarkant visus klausimus, susijusius su turto eksploatavimu, mokėti visus reikalingus mokesčius, įregistruoti nuosavybės teises ir kitas daiktines teises į jai priklausantį turtą, dovanoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra ir sąlygomis jos sūnui P. S.. J. S., kuriai atstovavo J. D., 2014 m. kovo 27 d. sudarė Pastatų dovanojimo sutartį, kuria P. S. dovanojo asmeninės nuosavybės teise J. S. priklausantį turtą: Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius) – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-21).J. S. mirė 2015 m. birželio 11 d. (b. l. 5).Ieškovas (apeliantas) V. S. prašė pripažinti negaliojančiais: 2013 m. spalio 8 d. J. S. įgaliojimą J. D. bei 2014 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir P. S.; panaikinti VĮ Registrų centre įrašus dėl P. S. nuosavybės teisės į dovanotus pastatus, esančius Čiulų k., Molėtų raj. Sandorius ginčija CK 6. 470 straipsnio pagrindu, t. y. kad motina sandorių sudarymo metu sirgo sunkia liga, dėl kurios negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas užkirto kelią rinkti ir teikti įrodymus šioje byloje, neatskleidė bylos esmės, išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, todėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija su apelianto prašymu nesutinka. Kaip žinia, apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujus įrodymus. Kaip minėta, ieškovas sandorius ginčija CK 6. 470 straipsnio pagrindu, t. y. kad J. S., 2013 m. spalio 8 d. suteikdama įgaliojimą dukrai J. D. negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti dėl ligos.CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas, todėl skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra poreikio. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, kurie būtų pateikę įrodymus, kad J. S. 2013-10-08, suteikdama įgaliojimą J. D., negalėjo suvokti savo veiksmų dėl ligos ir suformuluoti savo valios, nepagrįstai neskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės mirusiajai J. S., nes išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-18-964/2015 nebuvo tiriama J. S. psichinė būsena.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo V. S. reikalavimus, pagrįstai rėmėsi civilinės bylos Nr. e2-18-964/2015 duomenimis, kurioje V. S. taip pat ginčijo J. S. 2013 m. spalio 8 d. išduotą įgaliojimą bei dovanojimo sutartį, sudarytą 2014 m. kovo 27 d. Minėtoje civilinėje byloje J. S. buvo atsakovė ir asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus žodžiu ir raštu. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendime, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad J. S. 2007 m. sausio 4 d. ir 2014 m. kovo 27 d. sudarytos dovanojimo sutartys, kurių pagrindu ji padovanojo sūnui V. S. keturis žemės sklypus, o sūnui P. S. – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), atitinka tikrąją J. S. valią ir kad nėra pagrindo 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimą pripažinti negaliojančiu. Būtent dėl to nebuvo pagrindo vertinti ir tirti J. S. psichinę būseną ar spręsti dėl dokumento klastojimo. Išnagrinėtoje byloje dalyvaujantys byloje asmenys ir pats ieškovas nenurodė abejonių, kad galimai įgaliojimą pasirašė ne J. S., kad galimai ji nesuvokia savo veiksmų ir pan.Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimas įsiteisėjo, Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus V. S. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pritarė Molėtų rajono apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms, pripažino skundžiamą sprendimą pagrįstu (civ. byla Nr. e2-18-964/2015, b. l. 115-120, 139-142). Taigi, teismui nustačius, kad ginčijami 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimas ir 2014 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartis atitinka J. S. valią, nėra pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei sudarytus sandorius.Ta aplinkybė, kad J. S. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl širdies veiklos nepakankamumo, nepatvirtina apelianto argumento, kad J. S. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir neišreiškė tikrosios valios. J. S., nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-18-964/2015 ir būdama atsakove, patvirtino, kad visada žemę norėjo palikti vienam sūnui (apeliantui), o statinius – kitam (atsakovui P. S.).Atmestini apelianto argumentai dėl galimo įgaliojimo suklastojimo, J. S. parašo netikrumo. Kaip jau minėta, J. S. patvirtino kaip ir kodėl suteikė įgaliojimą dukrai J. D., kad siekė statinius dovanoti sūnui, atsakovui P. S.. Notarės ir pačios J. S. paaiškinimai kokiomis aplinkybės buvo patvirtintas ginčijamas įgaliojimas nenuneigti, todėl apelianto abejonės dėl galimo įgaliojimo suklastojimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Atsakovai prašė priteisti iš apelianto jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė. Nesant dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.