Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1033-112/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2014 m. spalio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų M. N., K. N. (K. N.) atstovo advokato A. C. ir atsakovės UAB „Auksinės kopos“ atstovės advokatės J. P. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 sprendimo ir 2014-03-14 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. N. ir K. N., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą M. N., ieškinį atsakovei UAB „Auksinės kopos“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos m. savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui dėl uždraudimo statyti statinius ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. ir K. N. naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0048-8334, kadastrinis Nr. 2501-0010:138, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės UAB „Auksinės kopos“ naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti bendrą ribą pagal pateikiamą nurodytų žemės sklypų ribų planą, pagal kurį aptariamų žemės sklypų riba nustatoma tokiu būdu, jog ji nekerta ieškovams nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kuri statinių išsidėstymo Žemės sklype plane žymima 1b1; įpareigoti atsakovę UAB „Auksinės kopos“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti buvusią padėtį ir pašalinti ieškovų valdymo teisės pažeidimus, t. y. pašalinti 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos kelio statybos produktus (žvyrą, smėlį, akmens skaldą), atkurti natūralią žolės dangą. Atsakovei UAB „Auksinės kopos“ neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams atlikti tuos veiksmus atsakovės UAB „Auksinės kopos“ lėšomis;pripažinti negaliojančia 2002-11-25 ieškovų M. N. ir K. N., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą M. N., naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau tik tiek, kiek Nekilnojamojo turto registre registruoti žemės sklypo duomenys nenumato, jog šiaurinė žemės sklypo riba, kuri 2002-11-25 žemės sklypo plane pažymėta taškais „6“ ir „7“, sutampa su ieškovams M. N. ir K. N., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą M. N., nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės, kuri statinių išsidėstymo žemės sklype plane žymima 1b1, šiaurine riba, 2012-09-14 UAB G.M.&Co parengtame žemės sklypo plane M 1:1000, sklypo plotas 8375 kv. m, pažymėta taškais „6“ ir „7“, kurių koordinatės Lietuvos Respublikos valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994 yra atitinkamai: taško „6“ – X-6213337,74, Y-317759,18; taško „7“ – X-6213330,03, Y-317825,11.

Ieškovai reikalavimų uždrausti atsakovei UAB „Auksinės kopos“ statyti statinius, įrengimus, pravažiavimus, statyti tvorą arčiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, nei numatyta įstatymuose, ir įpareigoti atsakovę UAB „Auksinės kopos“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pašalinti į žemę įmontuotus armatūros strypus, apsaugines juostas, o atsakovei UAB „Auksinės kopos“ to nepadarius, leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovams atsisakė, nes atsakovė UAB „Auksinės kopos“ gera valia įvykdė šiuos reikalavimus, kai byla jau buvo iškelta teisme.

Ieškinį grindė tuo, jog yra neteisingai pažymėta žemės sklypo riba, skirianti ieškovų bei atsakovės UAB „Auksinės kopos“ sklypus, kuri šiuo metu eina per statinį – aikštelę. Prašė žemės sklypo ribą pakeisti, kad nekirstų statinio. Pakeitus žemės sklypų ribą, yra pagrindas pripažinti negaliojančia ankstesnę ieškovų žemės sklypo ribą, įregistruotą viešajame registre, kad būtų galima įregistruoti teismo sprendimu nustatytą kitą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrą ribą. Be to, nurodė, kad atsakovė UAB „Auksinės kopos“ atliko statybos darbus pažeisdama statybos darbų atlikimo teisės aktus, statybos darbai vyko šalia ieškovų žemės sklypo ribos, šiuo metu ten liko statybinių medžiagų. Atsakovei UAB „Auksinės kopos“ gera valia atsisakius pašalinti statybos padarinius, prašė teismo įpareigoti atsakovę pašalinti statybos padarinius.

Ieškovų reikalavimą pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinę ribą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Remdamasis teismų praktika bei CK 4. 45 straipsnio nuostata, padarė išvadą, kad pakeitus prašomą ribą, padidės ieškovų žemės sklypas atsakovų žemės sklypo sąskaita ir žemės sklypo plotai neatitiks dokumentuose ir viešajame registre užfiksuotų žemės sklypų plotų. Teismas nustatė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatyta tvarka suformuoti, jų plotas ir ribos yra aiškios ir patvirtintos dokumentais. Reikalavimą pripažinti negaliojančia viešojo registro įrašo dalį, susijusią su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos pakeitimu, taip pat atmetė, nes jis yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su reikalavimu pakeisti ir nustatyti kitą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą. Teismas ieškovų reikalavimą pašalinti 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos kelio statybos produktus (žvyrą, smėlį, akmens skaldą), atkurti natūralią žolės dangą atmetė kaip neįrodytą. Nurodė, kad teismui nepateikta objektyvių ir neginčytinų duomenų apie atsakovės UAB „Auksinės kopos“ naudojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), statomus ar pastatytus statinius, pažeidžiančius ieškovų teises. Be to, pasak teismo, ieškovai neįrodė, kad arčiau nei vienas metras iki jų naudojamo žemės sklypo ribos yra ant žolės paberto žvyro, smėlio ar iki šiol yra šių medžiagų liekanų ir kaip tai pažeidžia ieškovų interesus.

Ieškovė mano, kad teismas neišsprendė ginčo dėl žemės sklypų bendros ribos linijos. Mano, kad teismas, nurodydamas, kad ribos yra nustatytos ir šalys turi kreiptis į administracines institucijas dėl žemės sklypų ribos pažymėjimo, nusišalino nuo teisingumo vykdymo ir ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį, kuris reikalauja nustatyti žemės sklypų ribą. Teigia, jog teismas nepagrįstai nenagrinėjo aptariamos teritorijos detaliojo plano, nepagrįstai atsisakė priimti techninio projekto dokumentus, kurie parengti iki detaliojo plano patvirtinimo. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai neįrodė CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Mano, kad teismas, remdamasis atsakovės parodymais, nepagrįstai konstatavo, jog nėra ginčo tarp šalių. Nurodo, kad ginčą esant įrodo vien tai, kad kreipėsi į teismą. Dėl kitos sąlygos nurodo, kad byloje įrodyta, jog žemės sklypų ribos linija yra neaiški. Apeliantų (ieškovų) žemės sklypo faktinės ribos linijos ir teisinės ribos linijos nesutampa ir jos nesutampa taip, kad ieškovų žemės sklypą ir atsakovės žemės sklypą skirianti ribos linija kerta ieškovų žemės sklype esantį statinį – kiemo aikštelę. Šia aplinkybę pažymėjo ir Nacionalinė žemės tarnyba 2012-10-17 rašte „Dėl žemės sklypų ribų nustatymo“. Nesutinka su teismo nemotyvuotu argumentu, jog pakeitus žemės sklypų ribą pagal ieškovų siūlomą planą, padidės ieškovų žemės sklypas atsakovės sklypo sąskaita ir tai neatitiks dokumentuose užfiksuotų ribų. Teigia, jog jų pateiktas konkretus pasiūlymas – ribos linijų nustatymo planas, įrodo, kad šalių sklypų plotai dėl atliktų ribos linijų patikslinimo nesikeičia. Pažymėjo, jog ribos linija plane nustatyta keičiant žemės sklypų posūkio taškų „6“ ir „7“ koordinates tokiu būdu, kad nustatytoji nauja ribos linija eitų ties kiemo aikštelės kraštu ir jos nekirstų. Ties kiemo aikštele jos žemės sklypo plotą sumažinus keičiant sklypo ribų posūkio taškų koordinates kitoje vietoje netekta dalis atsakovei yra kompensuojama iš ieškovų naudojamo žemės sklypo ploto. Tuomet ribos linija nekirstų ieškovams priklausančio statinio – kiemo aikštelės, o sklypų plotas nesikeistų. Be to, ieškovai nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi į bylą pateikta taikos sutartimi, nes ji nėra pasirašyta visų šalių ir neatitinka visų šalių valios.Dėl valdymo gynimo nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė atliko statybos darbus teritorijoje, esančioje arčiau nei 3 metrai iki ieškovams priklausančio žemės sklypo. Tai patvirtina 2011-06-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, teismas atsakovei paskyrė 1000 Lt baudą už 2010-08-23 nutarties, kuria buvo uždrausta atlikti bet kokius statybos darbus, pažeidimą. 2011-10-24 atskirajame skunde atsakovė pati nurodo, kad iki pat bendros sklypo ribos užpylė žvyrą ir skaldą ir taip suformavo kelią bei pastatė kelio ženklą. Mano, kad atsakovė pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus, todėl nukentėjusiojo asmens teisių pažeidimo faktas preziumuojamas.Dėl papildomo sprendimo. Nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria iš ieškovų atsakovei priteista 5 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog atsakovė iki teismo sprendimo išnagrinėjimo nepateikė visų reikiamų dokumentų, todėl teismas negalėjo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai iš ieškovų priteisė 2 200 Lt pagal 2012-09-17 sąskaitą faktūrą Nr. 4/2012, nes ji išrašyta iki patikslintų reikalavimų. Pažymėjo, jog teismas papildomą sprendimą priėmė nepranešęs ieškovams ir taip pažeidė rungtyniškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Visų pirma išspręstinas apeliantų (ieškovų) prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai pridėtini prie bylos, nes byla teisme turi būti nagrinėjama vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 str., 302 str.).

Ieškovai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas bei prie jo pridėti dokumentai, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Be to, šalys pirmosios instancijos teisme yra išklausytos, jų argumentai išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas (CPK 322 str.).

Dėl sklypų ribos nustatymo

Ginčas iš esmės vyksta dėl to, jog dokumentuose nustatyta riba nesutampa su faktine riba ir šalių sklypus skirianti ribos linija kerta ieškovų žemės sklype esantį statinį – kiemo aikštelę.

Ieškovai, vadovaudamiesi CK 4.45 straipsnio nuostatomis, prašė teismo pakeisti ribą taip, kad ši riba nekirstų ieškovams nuosavybės teise priklausančios kiemo aikštelės. CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Pagal šią nuostatą teismas gali pakeisti sklypų ribą, tačiau esminis dalykas tai, kad pakeista sklypų riba negali pakeisti žemės sklypo ploto. Vien aplinkybė, kad sklypų riba faktiškai neatitinka teisiniuose dokumentuose nurodytos ribos, dar nesuteikia pagrindo pakeisti sklypų ribą. Siekiant nustatyti, ar žemės sklypų riba keistina pagal CK 4.45 straipsnio nuostatas, būtina įvertinti šias sąlygas: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Dėl pirmosios sąlygos buvimo sutiktina su ieškovų pozicija, jog žemės sklypų savininkų nesutarimą įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010). Ieškovai būtent ir grindžia reikalavimą pakeisti sklypų ribą tuo, kad faktinės ir teisinės sklypo ribos nesutampa ir riba kerta ieškovams priklausantį statinį – kiemo aikštelę. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruoti viešajame registre. 2002 m. ir 2005 m. atlikti kadastriniai matavimai, suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (t. 1, b. l. 100–117). Tiek iš 2002 m, tiek iš 2005 m. žemės sklypų planų, kuriuos sudarė UAB „Matininkai“, matyti, kad žemės sklypų riba nesutampa su kiemo aikštelės šiaurine riba. Ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje (koordinatės 6 – 17859,81, 7 – 17854,72) (t. 1, b. l. 130–131). Nustatyta riba buvo suderinta su tuo metu buvusiais sklypų savininkais (sklypo (duomenys neskelbtini)o, nuomininke UAB „Palangos žvorūnė“ ir gretimo sklypo savininke UAB „Auksinės kopos“). Tokie patys duomenys užfiksuoti kadastro dokumentuose. Teismo ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad iš byloje esančių žemės sklypų planų su koordinatėmis nustatyta, kad ginčijamos sklypų ribos koordinatės abiejų žemės sklypų planuose yra nurodytos tokios pačios. Konstatavo, kad planai nuo faktinės situacijos skiriasi, tačiau nustatyti, ar skiriasi ribos pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis ir faktinę padėtį, negali, nes tai gali atlikti tik matininkai (ekspertizės aktas, pl. 31). Nors riba nesutampa su kiemo aikštelės šiaurine riba, tačiau dėl sudarytų planų jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimą dėl minėtų žemės sklypų ribų, patvirtino, kad riba yra teisinga ir nėra pagrindo jos keisti (t. 3, b. l. 33–35, 79–83, 177). Pažymėtina ir tai, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustačius žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. A. A. P., bylos Nr.3K-3-475/2010). Taigi aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, nenustatyta, byloje pateikti dokumentai, susiję su pažymėta sklypų riba, nėra prieštaraujantys vieni kitiems. Vien tai, kad faktiškai neatitinka sklypų riba, nesudaro pagrindo pripažinti sklypų ribos neaiškia iš esamų dokumentų, juolab kad pagal dokumentuose nustatytą ribą sklypų plotų dydžiai atitinka savininkų turimų sklypų plotų dydžius. Ieškovai teigia, jog pakeitus koordinates, sklypų plotai nesikeis – keičiant sklypo ribų posūkio taškų koordinates kitoje vietoje netekta dalis atsakovei būtų kompensuojama iš ieškovų naudojamo žemės sklypo ploto. Nustatyta, kad ieškovams priklauso 0,8375 ha žemės sklypo plotas, atsakovei – 2,2719 ha. Derindamos taikos sutarties sąlygas šalys tarėsi pakeisti žemės sklypų ribą keičiant ribos posūkio taškų „6“ ir „7“ koordinates. Taikos sutarties nesutiko pasirašyti Nacionalinės žemės tarnyba, nes pagal taikos sutartyje susitartą ribos pakeitimą būtų pakeisti žemės sklypų plotai. Kadangi abu sklypai priklauso valstybei, todėl nesutiko su tokiu ginčo sprendimu (t. 3, b. l. 137–138). Iš ieškovų pateikto plano – pasiūlymo matyti, kad pakeitus ieškovų siūlomą ribą padidėtų ieškovės žemės sklypo plotas: punktyrinė linija (siūloma riba) nubrėžta į atsakovės sklypo dalį ir kitoje vietoje atsakovei nėra kompensuojama paimta sklypo dalis (t. 2, b. l. 182). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigi, kad pakeitus ribą pagal ieškovės nurodytas koordinates, pasikeistų žemės sklypų plotai. Esant šiai aplinkybei, teismas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnio nuostata, negali pakeisti ginčijamos ribos.

Atmestini ieškovų argumentai, jog teismas nepagrįstai nenagrinėjo ginčo teritorijos detaliojo plano. Byloje yra pateikti sklypų planai, kadastriniai duomenys, jie yra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, nenuginčyti ir teismas būtent šiais duomenimis ir rėmėsi. Ieškovų pateikti techninio projekto dokumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad oficialiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra neteisingi, juolab kad šis techninis projektas yra sudarytas 1979 m. iki detaliojo plano sudarymo.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pagal CK 4.45 str. nuostatas keisti šalių valdomų žemės sklypų bendrą ribą. Ši išvada padaryta įvertinus ir tai, kad pakeitimas pagal ieškovų siūlomą planą patenkins tik ieškovų interesus, t. y. bus pakeisti sklypų plotai: padidės ieškovų žemės sklypas atsakovų žemės sklypo sąskaita ir sklypų plotai neatitiks dokumentuose ir viešajame registre užfiksuotų žemės sklypų plotų. Nesutiktina su apeliantų argumentais, jog teismas nevykdė teisingumo ir nepagrįstai nenustatė ribų pagal CK 4.45 straipsnį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, ištyrė dokumentus, pasisakė dėl būtinų sąlygų taikant CK 4.45 straipsnio nuostatas buvimo ar nebuvimo ir, remdamasis bylos medžiaga, padarė pagrįstą išvadą, jog pagal šią teisės normą nėra pagrindo pakeisti žemės sklypų ribų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog pagal CK 4.45 straipsnį nėra pagrindo pakeisti sklypų ribos, teisingai nurodė, kad šalys turi teisę parengti visų žemės sklypų naudotojų interesus atitinkančius žemės sklypų planus bei kitą dokumentaciją (detalaus planavimo) ir tokiu būdu išspręsti žemės sklypų ribos pakeitimo klausimus. Teismas, atmetęs reikalavimą dėl sklypų ribos pakeitimo, pagrįstai atmetė ir reikalavimą pripažinti negaliojančia viešojo registro įrašo dalį, susijusią su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos pakeitimu.

Dėl valdymo gynimo

Ginčas kilo ir dėl kelio statybos medžiagų pašalinimo 1 metro atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos.

Ieškovai teigia, jog atsakovė vykdė statybos darbus, t. y. supylė ir specialia statybų darbų technika išlygino žvyro ir skaldos ruožą ties žemės sklypų riba arčiau nei 1 metru nuo ieškovams priklausančio sklypo ir taip pažeidė jų teises. Ieškovai šį reikalavimą grindžia CK 4.34 straipsniu. CK 4.34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Ieškovų reikalavimas – pašalinti statybines medžiagas, supiltas atsakovės sklype arčiau nei 1 metru nuo ieškovams priklausančio sklypo ribos, nėra susijęs su valdymo gynimu. Ieškovai nenurodė, kokiu būdu statybinių medžiagų supylimas pažeidžia ieškovų valdymo teisę. Šis reikalavimas kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pirmiausia, ieškovai yra žemės sklypo nuomininkai, tačiau remiantis teismų praktika nuomininko valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė, t. y. įgyta valdytojo pagal sandorį ar kitu pagrindu iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011). Antroji sąlyga – teisių pažeidimas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės žemės sklype, ties riba su ieškovams priklausančiu sklypu, 2012-03-19 buvo užfiksuota žvyro danga (t. 2, b. l. 104–112). Duomenų, kad ši danga supilta arčiau nei 1 metro atstumu nuo ieškovų valdomo sklypo, nėra. Atsakovė teigia, jog jokių ieškovės teisių dėl to, kad supiltas žvyras, nepažeidė. Ieškovai teigia, jog tai suformuotas statinys – kelias, todėl atsakovė privalėjo laikytis statybos įstatymo reikalavimų, gauti šalia esančio sklypo savininko sutikimą statyti statinį. Teismui nepateikta neginčijamų duomenų apie atsakovės savo naudojamame žemės sklype pastatytus statinius. Byloje nėra pateikta jokių statybos leidimų, nėra užfiksuota ir duomenų apie savavalę statybą. Be to, pažymėtina, kad ieškovai patys ieškinyje nurodo, kad atsakovės supiltas žvyras faktiškai neatitinka įstatyme apibrėžto statinio – kelio apibrėžimo. Kadangi nėra duomenų, jog atsakovė būtų pastačiusi kokį nors statinį arčiau nei 1 metras nuo ieškovams priklausančio sklypo, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra pažeisti ieškovų interesai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovė, pažeisdama ieškovų interesus, pastatė statinius. Be to, ieškovai nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad dėl žvyro ir kitų statybinių medžiagų supylimo yra pažeisti jų interesai (CPK 178 str., CK 4.98 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jos priteisė bylinėjimosi išlaidos, nors teismas ieškinį atmetė. Nesutinka su teismo pozicija, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos už reikalavimus, kurių ieškovai atsisakė dėl to, kad atsakovė juos įvykdė bylą nagrinėjant teisme. Mano, kad atsisakius reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai atsisakė reikalavimų, pareikštų 2010-09-28 ieškiniu, dėl to, kad atsakovė gera valia juos įvykdė (t. 3, b. l. 135). Atsakovė teigia, jog metalinius strypus pašalino ne todėl, kad buvo pareikštas reikalavimas, o dėl kitų aplinkybių. Nustatyta, kad atsakovė pašalino metalinius strypus bylą nagrinėjant teisme. Šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė, tik teigia, jog tai nesusiję su pareikštu reikalavimu. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad metaliniai strypai pašalinti dėl kitų priežasčių. Vien tai, kad atsakovė strypus pašalino nagrinėjant bylą teisme ir esant pareikštam tokiam reikalavimui, suponuoja išvadą, kad atsakovė gera valia įvykdė ieškovų pareikštą reikalavimą. Nors byloje pateikta taikos sutartis nėra pasirašyta visų šalių ir ji iš esmės nevertintina, tačiau, nustatant reikalavimų įvykdymo priežastį, reikšminga aplinkybė, jog taikos sutartyje atsakovė patvirtina aplinkybę, jog metalinius strypus pašalino gera valia bylą nagrinėjant teisme. Atmestini atsakovės argumentai dėl reikalavimų nepagrįstumo. Atsakovė mano, kad atmetus ieškinio reikalavimą dėl ribos nustatymo, akivaizdu, kad strypai buvo sukalti ne ieškovams priklausančiame žemės sklype, o atsakovės žemės sklype, todėl teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už reikalavimus, kurie buvo nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsisakius ieškinio reikalavimų, teismas nevertina ir nepasisako dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 265 str. 2 d.). Kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, jog dėl to, kad reikalavimų atsisakyta, bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Ieškovai dėl pareikštų reikalavimų, kurių atsisakė atsakovei juos įvykdžius gera valia bylą nagrinėjant teisme, patyrė bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės reikalavimų įvykdymas gera valia suponuoja išvadą, kad ieškovų reikalavimas buvo pagrįstas. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus bei į ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsisakytais reikalavimais, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis iš atsakovės ieškovų naudai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Dėl papildomo sprendimo

Ieškovai nesutinka su teismo papildomu sprendimu priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos teismui nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, reikalingų priteisti 5 400 Lt, todėl šios išlaidos negali būti priteistos.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, kurioms esant CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Siemens Osakeyhtio v. UAB „Urbico“, bylos Nr. 3K-3-408/2010).

Nustatyta, kad atsakovė iki sprendimo išnagrinėjimo iš esmės pateikė prašymą priteisti 5 400 Lt atstovavimo išlaidų, pridėjo sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 153–155). Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu, pateikė 2013-06-26 ir 2013-11-27 išrašytas sąskaitas faktūras 5 400 Lt sumai, kurias atsakovė gavo. Tačiau atsakovė nepateikė neginčijamų duomenų apie sąskaitų apmokėjimą. Atsakovė šiuos duomenis patikslino vėliau, todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė papildomu sprendimu (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, pagrindė jos apskaičiavimą, bei į įstatyme įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principą ,,pralaimėjęs moka“, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2014-03-14 papildomu sprendimu pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų atsakovės naudai.

Nesutiktina su ieškovų teiginiu, jog teismas, išnagrinėdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nepranešęs ieškovams, pažeidė rungtyniškumo principą. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 3 dalimi papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, todėl šalims apie prašymo nagrinėjimą pagrįstai nepranešė.

Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, į protingumo kriterijus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepaskirstytinos (CK 1.5 str.), kiekviena šalis lieka su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 93 str. 1, 5 d., 98 str.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei papildomą sprendimą (CPK 328 str.) ir jų naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.