- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-561-856/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- Ž. N.
- Ieškovas
- Ž. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10739-793/2025 pagal ieškovės Ž. N. ieškinį atsakovui Ž. N. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Ž. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. N. 17 700,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, leidžiant ieškovei neatlygintinai naudotis nurodytu nekilnojamuoju turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Nurodė, kad ieškinys turėtų būti pripažintas preliminariai pagrįstu. Laikinosios apsaugos priemonės reikalingos, kad atsakovas Ž. N. neturėtų galimybės nekilnojamojo turto suvaržyti, t. y. jo įkeisti, nes turto įkeitimas ženkliai apsunkintų galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymą bei galimybes išsiieškoti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškovės Ž. N. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovui Ž. N. nuosavybės teise priklausančio turto – 0,1228 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, leidžiant ieškovei Ž. N. neatlygintinai naudotis nurodytu nekilnojamuoju turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas vertino, kad yra pagrindas spręsti, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali tapti neįvykdomas, nes jos nepritaikius atsakovas Ž. N. galėtų jam nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būtu apsunkinti bylos nagrinėjimą ir galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą, t. y. ieškovės už atsakovą įvykdytų prievolių (sumokėtų sumų) išieškojimą iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto.
7. Teismas pažymėjo, jog svarbu nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas Ž. N. galėtų siekti apsunkinti galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir priedų nustatyta, kad ieškovė teigia, jog atsakovas Ž. N. nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024, t. y. nevykdė pareigos mokėti AB „Swedbank“ bankui kreditą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant solidariosios prievolės, tokiu būdu ieškovei teko pareiga mokėti kreditą AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovė vykdė atsakovo pareigą mokėti prievoles pagal kredito sutartį, patvirtina AB „Swedbank“ pažyma ir mokėjimo pavedimai apie pervestas sumas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovas kreipėsi į antstolį dėl sutikimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, ko pasėkoje antstolis 2025 m. kovo 27 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė Turto arešto aktų registrui, jog areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ir pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registruoti Ž. N. vardu, gali būti įkeisti su sąlyga, kad 69782,11 Eur suma iki įkeitimo sandorio patvirtinimo bus sumokėta į minėtą sandorį tvirtinančio notaro biuro depozitinę sąskaita, iš kurios notaras 69 782,11 Eur sumą per 2 darbo dienas po hipotekos sutarties patvirtinimo perves į antstolio G. J. depozitinę sąskaitą. Sutikimas galioja iki 2025 m. gegužes 12 d. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog atsakovas prievolių pagal kredito sutartį nevykdė, iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas turi realių ketinimų ginčo objektus perleisti kitiems tretiesiems asmenims, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, dėl ko nustačius, kad egzistuoja būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertinimu, šioje byloje tikslinga taikyti ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas Ž. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškovė savo teiginiais suklaidino teismą, kuris taikė jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
9.2. Atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas tam, kad tuo pagrindu buvo gautas kreditas, kuris skirtas sprendimo įvykdymui, ir būtent tuos pinigus gavo ieškovė.
9.3. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės absoliučiai pažeidžia atsakovo teises ir turi esminę įtaką jo turtiniams interesams, kadangi taikomas apribojimas jo turtui ir netaikoma sprendime numatyta ir galiojanti (nors ir neteisinga atsakovo atžvilgiu) sąlyga, kad atsakovui sumokėjus kompensaciją, ieškovė per du mėnesius privalo išsikraustyti iš atsakovo namo.
9.4. Priimtos laikinosios priemonės turi būti panaikintos, nes jų turinys nesusijęs su galimo sprendimo užtikrinimu net pagal formalųjį ieškinio reikalavimą - priteisti skolą iš atsakovo, kuri savo ruožtu pagal ieškinio reikalavimą yra bankinės sutarties kredito gražinimo pakeitimas ir dar nesamo ieškinyje reikalavimo nustatymas. Leidimas ieškovei neatlygintinai naudotis nurodytu nekilnojamuoju turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra visiškai nesusijęs su CPK 144 straipsnyje numatyto instituto taikymu ir jo prasme.
9.5. Priimdamas tokias laikinąsias apsaugos priemones teismas tapo šališkas atsakovo atžvilgiu jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nes neįsigilinus į ieškinio reikalavimo prasmę jau dabar mano, kad ieškovė turi teisę reikalauti visos jos sumokėtos kredito sumos bankui jau iš karto po bylos išnagrinėjimo, kas dar nėra įrodyta, kad toks sprendimas galimas priimti.
9.6. Atsakovas gavo 70 000 Eur kreditą, kad užmokėti ieškovei likusią sprendimu priteistą kompensaciją, todėl ji per du mėnesius turi išsikraustyti iš atsakovo namo, o ne gyventi jame iki vaiko pilnametystės pagal sprendimą. Kai tik atsakovas gavo kreditą ir pinigai antstoliui buvo pervesti (po 2025 m. balandžio 8 d.), 2025 m. balandžio 11 d. ieškovė kreipėsi į teismą ir su ieškiniu, ir su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios faktiškai yra ne būsimo sprendimo užtikrinimo sąlyga, o atsakovo turto ir jo turtinių teisių apribojimas, kaip ir naujos sąlygos nustatymas, kuri visiškai nesusijusi su galimu skolos priteisimu.
9.7. Antstolis 2025 m. kovo 27 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė Turto arešto aktų registrui, kad areštuotas turtas gali būti įkeistas su sąlyga, kad 69 782,11 Eur suma iki įkeitimo sandorio patvirtinimo bus sumokėta į minėtą sandorį tvirtinančio notaro biuro depozitinę sąskaita, iš kurios notaras 69 782,11 Eur sumą per 2 darbo dienas po hipotekos sutarties patvirtinimo perves į antstolio G. J. depozitinę sąskaitą. Tai neginčijamai rodo, kad ieškovo tikslas buvo įvykdyti kuo greičiau teismo sprendimą.
9.8. Atsakovo santykiai su banku pagal kredito sutartį rodo tik tiek, kad atsakovas bankui nesumokėjo 297 eurų ir jokių teisinių ginčų su banku dėl to nebuvo. Atidavus kompensaciją pagal teismo sprendimą ieškovei, akivaizdu, kad atsakovas tapo šio turto savininku, kurio nuosavybės teisės apribotos hipoteka naujam kreditoriui. Kaip bus grąžinamas kreditas naujam kreditoriui, yra jo ir naujo kreditoriaus reikalas, bet ne ieškovės ir teismo šioje byloje. Todėl tai negali rodyti, jog atsakovas neturi teisės parduoti turto, kad atsiskaityti su kreditoriumi, ir tai yra nesąžininga. Nesant tam net hipotetinių prielaidų, negalimas teiginys, kad atsakovas yra nesąžiningas ir egzistuoja būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau nekalbant apie nebuvimą sąlygų taikyti pritaikytas konkrečias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Ž. N. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teisės ir pareigos pagal Kredito sutartį visa apimti perėjo tiek ieškovei, tiek atsakovui, akivaizdu, kad ieškovė turi teisę reikalauti visos piniginės sumos priteisimo. Ieškovės ieškinys daugiau nei prima facie yra pagrįstas.
10.2. Tai, kad atsakovas nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, su kuriuo jis sutiko ir kurio neskundė apeliacine tvarka, akivaizdžiai patvirtina tą, jog atsakovas vengs vykdyti jam galimai nepalankų sprendimą šioje civilinėje byloje, dėl ko antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas) yra akivaizdi.
10.3. Ieškovės atstovė gavo išrašą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, kad atsakovas įkeitė turtą UAB „Grandolitas“ iki teismo nutarties priėmimo. Taigi, tai, kad atsakovas įkeitė turtą UAB „Grandolita“ ne tik patvirtinta nutartyje konstatuotas aplinkybes apie grėsmę, jog atsakovas gali įkeisti turtą, bet realiai įvykusį faktą.
10.4. Turto įkeitimas UAB „Grandolita“ patvirtina ir tai, kad atsakovas gali imtis ir kitų veiksmų, jog išvengti palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl papildomų įrodymų prijungimo
12. 2025 m. birželio 2 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus, prašymą išsprendė tinkamai. Taip pat svarbu pažymėti, kad nėra duomenų, jog atsakovas turėjo galimybę susipažinti su ieškovės pateiktais papildomais įrodymais. Atsižveldamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės teikiamus papildomus įrodymus.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso kodekse numatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tikėtino ieškinio pagrįstumo formuluotė neįpareigoja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodantį asmenį pateikti visus jo reikalavimų turinį patvirtinančius įrodymus, jo pareiga yra tik išdėstyti tikėtinas aplinkybes, rodančias, jog teikiamas ieškinys turi galimybę būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio (ne)pagrįstumo, iš esmės susiję su šio ieškinio nagrinėjimo iš esmės dalyku ir negali paneigti ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiamų argumentų vertinant juos tikėtinumo aspektu. Dėl šių argumentų teismas pasisakys išnagrinėjęs ieškinį iš esmės.
17. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, pasisakytina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
18. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl kylančių tarpusavio konfliktų, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti bet kokia forma, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018). Apie tokią grėsmę gali liudyti ir asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017). Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsižvelgiant į tai, kad yra duomenų, jog atsakovas prievolių pagal kredito sutartį nevykdė (žr. AB „Swedbank“ pažymą ir ieškovės pateiktus mokėjimo pavedimus bankui), atsakovas turi realių ketinimų ginčo objektus perleisti kitiems tretiesiems asmenims (žr. antstolio 2025 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta Turto arešto aktų registrui, kad areštuotas žemes sklypas ir pastatas - gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti atsakovo vardu, gali būti įkeisti su sąlyga, kad 69 782,11 Eur suma iki įkeitimo sandorio patvirtinimo bus sumokėta į minėtą sandorį tvirtinančio notaro biuro depozitinę sąskaita, iš kurios notaras 69782,11 Eur sumą per 2 darbo dienas po hipotekos sutarties patvirtinimo perves į antstolio depozitinę sąskaitą), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad vien jau ta aplinkybė, jog antstolio G. J. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-948-637/2024 dėl 114 445,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Ž. N. išieškotojos Ž. N. naudai, patvirtina, kad atsakovas vengia vykdyti prievoles ieškovei, kas suponuoja išvadą, jog ir nagrinėjamos bylos atveju atsakovas gali vengti vykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
21. Nustaytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovui Ž. N. nuosavybės teise priklausančio turto – 0,1228 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, atitinka pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį ir mastą, priešingai nei teigia apeliantas, neperžengia ginčo ribų, nevaržo jo teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
22. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: 1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 17 700,75 Eur dydžio skolą.
24. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl žemės sklypo bei gyvenamojo namo perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti, be kita ko, leidžiant ieškovei neatlygintinai naudotis nurodytu nekilnojamuoju turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad leidimas ieškovei neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu, iš esmės nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo užtikrinimu ir nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovo objektas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad bylos duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024, nustatyta, kad atsakovė Ž. N. ir šalių sūnus A. N. naudosis ieškovui po santuokos nutraukimo natūra priteistu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol ieškovas išmokės atsakovei priteistą už šio nekilnojamojo turto dalį kompensaciją, bet ne ilgiau nei iki šalių nepilnamečio vaiko pilnametystės. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas yra privalomas ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant užtikrinti būsimo, galimai palankaus ir ieškinį pateikusiam asmeniui procesinio sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant ieškovei neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurias pirmosios instancijos teismas byloje taikė, nėra tiesiogiai susijusios su byloje pareikštu ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo, todėl egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas netenkinti šioje dalyje ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
26. Atsižveldamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą nutartį pakeisti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinant iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 14 d. nutartį pakeisti – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies.
Ieškinio Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovui Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto – 0,1228 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti.
Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.