Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „REVENO MEDIA“ LTD prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 2/01/2024; suinteresuotas asmuo – Latvijos Respublikoje registruota bendrovė SIA „TEM LV“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 4 d. gavo Latvijos Respublikos prisiekusiųjų antstolių tarybos raštą, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gegužės 19 d. dokumentai buvo įteikti suinteresuoto asmens SIA „TEM LV“ valdybos narei J. L. (Nr. 00031/063/2025-AKT). Suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimu priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 456 000 Eur skolą ir 3 850 Eur arbitražo proceso išlaidas (bylos Nr. 4/01/2022).

6. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 metų Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – ir KAĮ) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

7. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Dėl to teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti šį sprendimą, konstatavęs bent vieną 1958 m. Niujorko konvencijoje nustatytą pagrindą.

8. Kasacinis teismas išaiškino, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Dėl to sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis; 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

9. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, o dėl 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

10. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą. Byloje nesant suinteresuoto asmens suformuluoto prašymo, kuriame būtų nurodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

11. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismas išnagrinėjo šalių ginčą, kilusį iš SIA „TEMLV“ ir suinteresuoto asmens sudarytos agento sutarties netinkamo vykdymo, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susitarimo dėl skolos mokėjimo tvarkos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis). Taigi nenustatytas 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

12. Pagal 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

13. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, 25, 26 punktai).

14. Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais). Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje S. prieš S.). Viešajai tvarkai prieštarauja arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, pavyzdžiui, pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos (žr. Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 metų sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd.; Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

15. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismas pažeidė sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas ar kad šalių arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu. Byloje nėra duomenų, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai. Nenustačiusi 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas pripažintinas ir jį leistina vykdyti Lietuvos Respublikoje.

16. Pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad Lietuvos apeliaciniame teisme patyrė 2 000 Eur išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, ir pridėjo jas pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą faktūrą).

17. Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomi bendrieji CPK nustatyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai ir taisyklės: jeigu viena šalių siekia užsienio arbitražo sprendimo materialiųjų padarinių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, o kita šalis tokį prašymą ginčija, dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti sprendžiama pagal CPK 93 straipsnio nuostatas; jeigu užsienio arbitražo sprendimo įteisinimo siekia abi (visos) šalys, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir lieka jas patyrusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 22 punktas).

18. Teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

19. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotas asmuo yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuriam procesinius dokumentus kartu su vertimais į latvių kalbą teismas įteikinėjo per Latvijos Respublikos prisiekusiųjų antstolių tarybą, į bylos nagrinėjimo eigą ir trukmę, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl pripažįsta jas pagrįstomis ir priteistinomis iš suinteresuoto asmens pareiškėjai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98, 290, 291, 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos prašymą.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos nepriklausomo arbitražo teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „REVENO MEDIA“ LTD (juridinio asmens kodas 05442684) iš suinteresuoto asmens Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA „TEM LV“ (juridinio asmens registracijos numeris 40103356039) 456 000 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešių tūkstančių eurų) skolą ir 3 850 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) arbitražo proceso išlaidas, iš viso – 459 850 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) (arbitražo byla Nr. 2/01/2024).

Priteisti pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei „REVENO MEDIA“ LTD (juridinio asmens kodas 05442684) iš suinteresuoto asmens Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės SIA „TEM LV“ (juridinio asmens registracijos numeris 40103356039) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.