- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- eI2-4699-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02774-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (65.5.7.8.)-650 atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas)
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainos Respublikoje 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (65.5.7.8.)-650 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo.
2.1. Paaiškino, kad nors Ambasados Sprendime nurodomi atsisakymo išduoti vizą pagrindai, sutampantys su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytais pagrindais, šie pagrindai pareiškėjo atžvilgiu konstatuoti nepagrįstai. Visų pirma, Pareiškėjas nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, siekdamas gauti vizą. Nors Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis numato, jog sprendimas atsisakyti išduoti vizą pranešamas asmeniui naudojantis standartizuotą formą (ir toks pranešimo būdas nelaikomas asmens teisių pažeidimu pagal Lietuvos teismų praktiką), vis dėlto pareiškėjui nesuprantama, kokią informaciją Ambasada laiko neatitinkančia tikrovės, nes pareiškėjas tiksliai nurodė visas aplinkybes, susijusias su jo atvykimo tikslais.
2.2. Teigia, kad pareiškėjas nelegalios migracijos grėsmės visiškai nekelia. Visų pirma, pareiškėjas kreipiasi dėl vizos išdavimo nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka, jau buvo gavęs nacionalinę vizą, nes norėjo įsidarbinti įmonėje, tačiau jį kvietusi dirbti įmonė negalėjo suteikti jam darbo vietos. Šiuo metu pareiškėją siekianti įdarbinti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferteka“ yra sudariusi su pareiškėju darbo sutartį, yra pasiruošusi mokėti pareiškėjui 1 000 - 1 200,00 Eur atlyginimą. Be to, pareiškėjas turi ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidimą dirbti (pareiškėjo kvalifikacija – inžinierius elektromechanikas). Todėl pareiškėjas turėtų tiek darbo vietą, tiek pragyvenimo šaltinį, tiek gyvenamąją vietą.
2.3. Pažymi, kad pareiškėjas yra aiškiai išreiškęs siekį dirbti kvalifikuotą darbą Lietuvoje ir nors pareiškėjas turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, ši aplinkybė neturėtų būti vertinama formaliai, vien remiantis pačiu skolos buvimo faktu. Pareiškėjas, pagal galimybes dengė turimą skolą valstybės biudžetui, supranta, kad privalo padengti skolą, o siekis įsidarbinti bei gauti darbo užmokestį parodo jo tikslą padengti skolą. Be to, UAB „Ferteka“ informavo, kad įdarbinus pareiškėją, esama skola valstybės biudžetui galėtų būti padengta per vieno mėnesio laikotarpį. Esant reikalui, UAB „Ferteka“ pasiruošusi pateikti garantinį raštą apie šį įsipareigojimą.
2.4. Mano, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą, yra neproporcingas siekiamiems tikslams, pagrįstas tik miglotu spėjimu apie galimą nelegalią migraciją. Todėl Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y., reikalavimų pagrįsti tokį aktą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones – motyvuoti.
2.5. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą papildomą informaciją, priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 4, 10 ir 14 punktų pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, nes pareiškėjas nėra sumokėjęs įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis, nes yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
3.1. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pareiškėjui 2020 metais buvo išduota nacionalinė viza, tačiau 2020 m. lapkričio 6 d. Panevėžio Migracijos skyrius panaikino vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis. Pareiškėjas, nebeturėdamas Lietuvos vizos, liko Lietuvoje, mokesčių Lietuvai jokių nemokėjo, paskirtų Kauno apylinkės teismo baudų nesumokėjo.
3.2. Mano, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, kad pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo pareiškėjas teikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsulas tinkamai vykdė pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūras, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą ir kitą surinktą informaciją, teisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
3.3. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Pareiškėjas net du kartus per trumpą laikotarpį teismo buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 287 straipsnio 7 dalį už vairavimą automobilio neblaiviame stovyje (virš 1,5 promilės) ir iki Sprendimo priėmimo dienos nebuvo sumokėjęs teismo paskirtos baudos. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalis 14 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą - jeigu užsienietis yra nesumokėjęs LR įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė - „Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti ...“ - yra imperatyvi, taigi konsulas vien šiuo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos.
3.4. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 metais kreipėsi į Ambasadą dėl vizos gavimo tikslu vykti dirbti į Lietuvą UAB „Euroinstal“. Konsulas kreipėsi privalomos konsultacijos į Policijos departamentą, kuris pateikė atsakymą: „2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 32 MGL bauda (1.205,12 Eur) bauda; 2018 m. birželio 7 d. to paties teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 66 MGL (3.053,20 Eur) bauda; informacijos apie baudų sumokėjimą ĮKNR nėra“. Pokalbio - interviu su konsulu metu pareiškėjas pažadėjo, jei gautų vizą, Lietuvoje dirbti ir sumokėti teismo paskirtas baudas, todėl viza buvo išduota 4 mėnesiams, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. Tačiau 2020 m. lapkričio 6 d. Panevėžio Migracijos skyrius panaikino pareiškėjui vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (UTPĮ19 str. 1 d. 2 p. pagrindu). Su pareiškėju buvo nutraukta darbo sutartis, nes pareiškėjas, nebeturėdamas Lietuvos vizos, liko Lietuvoje, mokesčių ir paskirtų Kauno apylinkės teismo baudų nemokėjo.
5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. pateikė naują prašymą Ambasadai Lietuvos Respublikos nacionalinei vizai D gauti, nurodydamas, kad šeiminė padėtis - nevedęs ( 9 punktas); dabartinė profesinė veikla - bedarbis (19 punktas); pagrindinis kelionės tikslas - darbas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2021-07-24 (29 punktas); numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2022-05-16 (30 punktas); kviečiantis asmuo - UAB „Ferteka“, Klaipėda (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs - pats pareiškėjas (33 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: UAB „Ferteka“ tarpininkavimo raštą išduoti vizą, kvalifikacijos pažymėjimą, 2021 m. balandžio 26 d. darbo sutartį su UAB „Ferteka“ dirbti elektromechaniku, kelionės draudimą.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Konsulas, vadovaudamasis Vizų išdavimo tvarkos aprašo 79 punktu (patikrinti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų), siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, kreipėsi privalomos konsultacijos į Policijos departamentą, kuris Ambasadai 2021 m. liepos 13 d. pateikė atsakymą, kad: „2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 32 MGL bauda (1.205,12 Eur) bauda; 2018 m. birželio 7 d. to paties teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, subendrinus bausmes, paskirta 66 MGL (3.053,20 Eur) bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2019 m. gruodžio 26 d. Bauda sumokėta dalinai, nesumokėta 2.653,20 eurų; atsižvelgus į tai, nerekomenduojama išduoti vizą, kol užsienietis nesumokės likusios teismo paskirtos baudos dalies“.
5.3. Kol buvo nagrinėjamas 2021 m. liepos 9 d. pareiškėjo prašymas išduoti Nacionalinę vizą, jis pakartotinai buvo informuotas apie teismo paskirtų baudų nesumokėjimą, kad tai sudaro pagrindą atsisakyti išduoti vizą vykti į Lietuvą. Pareiškėjas aiškino, kad jis neturi galimybės sumokėti paskirtas baudas, nes yra bedarbis, vengė paaiškinti, kodėl, prieš tai jau gavęs Ambasadoje 4 mėnesių vizą vykti dirbti į Lietuvą nes buvo pažadėjęs dirbant Lietuvoje sumokėti baudas, tačiau dirbdamas Lietuvoje, nesumokėjo baudų.
5.4. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą papildomą informaciją, 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 4, 10 ir 14 punktų pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, pareiškėjas nėra sumokėjęs LR įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis, yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
6. Pareiškėjo teigimu, jis yra aiškiai išreiškęs siekį dirbti kvalifikuotą darbą Lietuvoje ir nors pareiškėjas turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, ši aplinkybė neturėtų būti vertinama formaliai, vien remiantis pačiu skolos buvimo faktu, Sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra neproporcingas, siekiamiems tikslams, pagrįstas tik miglotu spėjimu apie galimą nelegalią migraciją.
7. Atsakovė su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad pareiškėjas net du kartus per trumpą laikotarpį teismo buvo nubaustas pagal BK 287 straipsnio 7 dalį už vairavimą automobilio neblaiviame stovyje (virš 1,5 promilės) ir iki Sprendimo priėmimo dienos nebuvo sumokėjęs teismo paskirtos baudos.
8. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu.
9. Pagal Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą, jo priedą prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr.K(2010) 1620 „Dėl prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo“ konsuliniams pareigūnams išaiškinta dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Sprendime pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: (a) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; (b) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); (c) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; (d) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; (e) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis - santuokos liudijimas arba bet koks kitas dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta.
10. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
11. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnyje nustatyti atvejai kuomet atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti nacionalinę vizą jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 10 punktas įtvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 14 punktas įtvirtina, kad užsienietis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).
13. Taip pat LVAT savo bylose yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgus į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai turi būti informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardintos kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (LVAT administracinės bylos Nr.A822-73/20144; Nr.eA-4285-624/2017).
14. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.
15. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, vykdo Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje, jis turi didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.
16. Todėl teismas vertins Ambasados priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis pareiškėjo Ambasadai pateiktais dokumentais. Pareiškėjo šioje byloje papildomai pateikti dokumentai neįtakoja sprendimo priėmimo, nes nebuvo pateikti Ambasadai, pareiškėjas turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus ir pokalbio su Ambasados darbuotoju metu nurodytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad konsulas teisingai įvertino surinktus duomenis, nes svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo jis teikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Todėl, atsižvelgus į visas aplinkybes, jų visumą, konsulas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
18. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsisakymas išduoti vizą yra neproporcingas siekiamiems tikslams, pagrįstas tik miglotu spėjimu apie galimą nelegalią migraciją.
18.1 Teismo vertinimu, konsulas tinkamai vykdė pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo procedūras, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą ir kitą surinktą informaciją, teisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodo, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo, pats pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie galimai nebuvo įvertinti konsulo. Be to, pareiškėjas skunde teismui apskritai neužsiminė apie 2020 m. lapkričio 6 d. Panevėžio Migracijos skyriaus panaikintą pareiškėjui vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p. pagrindu).
18.2. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas būdamas Lietuvos Respublikoje net du kartus per trumpą laiką teismo buvo nubaustas pagal BK 287 straipsnio 7 dalį už vairavimą automobilio neblaiviame stovyje (virš 1,5 promilės) ir iki Sprendimo priėmimo dienos nebuvo sumokėjęs teismo paskirtos baudos. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalis 14 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą - jeigu užsienietis yra nesumokėjęs įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis. Be to, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies norma, yra imperatyvi, todėl konsulas vien šiuo pagrindu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti Sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.
20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainos Respublikoje 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (65.5.7.8.)-650 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įparigojimo atlikti veiksmus.
21. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.