- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1437-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08454-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saldos prekyba“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-426-569/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldos prekyba“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ patvirtintą taikos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „Saldos prekyba“ ir atsakovės UAB „Bajoras“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 191 204,02 Eur sumą pagal mokėjimų grafiką: 23 000 Eur – iki 2019 m. balandžio 28 d. (sutarties 3.1 punktas); 23 000 Eur – iki 2019 m. gegužės 28 d. (sutarties 3.2 punktas); 23 000 Eur – iki 2019 m. birželio 30 d., 23 000 Eur – iki 2019 m. liepos 31 d., 23 000 Eur – iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., 23 000 Eur – iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 23 000 Eur – iki 2019 m. spalio 31 d., 30 204,02 Eur – iki 2019 m. lapkričio 30 d. (sutarties 3.3 punktas).
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Saldos prekyba“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 23 000 Eur skolos išieškojimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties sąlygų joje nustatytu mokėjimų grafiku.
3. Atsakovė UAB „Bajoras“ nepateikė duomenų apie taikos sutarties vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3 punkto neįvykdytos dalies – dėl 23 000 Eur skolos iki 2019 m. liepos 30 d. sumokėjimo ir 2 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 23 000 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018 m. gruodžio 20 d.) iki taikos sutarties visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie taikos sutarties vykdymą po 2019 m. birželio 30 d. ir 23 000 Eur sumokėjimą iki 2019 m. liepos 31 d., todėl sprendė, jog atsakovė netinkamai vykdo taikos sutartį ir nėra pagrindų, pateisinančių sutarties nevykdymą. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad taikos sutarties sąlygos būtų pakeistos. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovei išduotinas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Bajoras“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir sumažinti išieškotiną skolos dydį iki nutarties įsiteisėjimo faktiškai sumokėta suma. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 500 Eur, todėl teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl visos pradelstos sumos. Be to, atsakovė laiku negali atlikti mokėjimų dėl pačios ieškovės kaltės – ieškovės iniciatyva taikyto lėšų arešto.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Saldos prekyba“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė 500 Eur sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl tai nepaneigia priimtos teismo nutarties teisingumo ir pagrįstumo. Be to, atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
11. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 11 d., taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.
13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantė tinkamai nevykdė taikos sutarties įsipareigojimų – atskirajame skunde pati pripažino, jog taikos sutarties 3.3 papunktyje nustatytos pareigos iki nustatytų terminų sumokėti atitinkamas sumas laiku neįvykdė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagal šalių taikos sutarties sąlygas pagrįstai sprendė, kad atsakovei laiku nesumokėjus nustatytų sumų, ieškovė įgijo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą laiku nesumokėtai įsiskolinimo sumai išieškoti, o pagal taikos sutarties 3.3 papunktį reikalauti ir palūkanų.
14. Nesudaro pagrindo naikinti apskųstą teismo nutartį apeliantės nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. ji sumokėjo dalį skolos – 500 Eur. Kaip teisingai akcentavo ieškovė, minėtą mokėjimą atsakovė atliko po skundžiamos nutarties priėmimo, tą padarė pažeidusi taikos sutartyje numatytus terminus bei sąlygas dėl įmokų sumų, t. y. jau atsiradus ieškovės teisei į vykdomojo rašto gavimą. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jau yra suėjęs ir galutinis taikos sutartyje šalių sulygtas atsakovės atsiskaitymo su ieškove terminas, tačiau duomenų apie visišką atsakovės prievolės įvykdymą negauta.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti (pavyzdžiui, pateikiami įrodymai, kad prašomas įvykdyti dokumentas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grąžinti pateikusiam asmeniui. Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, priimtų vykdomąjį dokumentą vykdymui, vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, paaiškėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), arba laikoma baigta, jeigu vykdomasis dokumentas įvykdomas po to, kai vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi net ir vykdomojo rašto išdavimas neužkirstų apeliantei galimybės atsiskaityti su ieškove be priverstinio skolos išieškojimo.
16. Apeliacinis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad skolos ji negali sumokėti dėl ieškovės iniciatyva taikyto lėšų arešto. Atsakovė laisva valia pasirašė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, taigi prisiimdama atitinkamus įsipareigojimus, turėjo juos įsivertinti prieš pasirašydama taikos sutartį. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės pakeisti atsiskaitymo terminus ar kitas taikos sutarties sąlygas.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, tinkamai taikė CPK normas ir pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dalies priverstinio vykdymo. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.