Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“, trečiajam asmeniui A. H. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3 000,86 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 68 Eur žyminį mokestį bei vertimo išlaidas

2. Ieškinyje ir dublike ieškovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad: 2019 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl A. H., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną Ginčo transporto priemonės naudotoju pagal lizingo sutartį buvo atsakovas, todėl jis buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota Ginčo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras ((duomenys neskelbtini)) pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus, o jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, tai (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą 3000,86 Eur ir raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas lėšas. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Be to, atsakovas neįvykdė pareigos raštu per 3 darbo dienas nuo 2019 m. gruodžio 9 d. įvykio pranešti ieškovui apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalies normas. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti (duomenys neskelbtini) vykusiame 2019 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, jame dalyvavo pasyviai. Biuro pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie (duomenys neskelbtini) yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą.

3. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad ieškovas teisę susigrąžinti išmoką įgyja tik tada, kai nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos; ir kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas neįrodė šių sąlygų egzistavimo. Ieškovas nėra į bylą pateikęs jokio oficialaus dokumento, kuris pagrįstų, jog dėl eismo įvykio būtų kaltas būtent ginčo Transporto priemonės vairuotojas. Liudytojo parodymai prieštaringi. Ieškovas šioje byloje nėra įrodęs, jog dėl eismo įvykio yra kaltas Transporto priemonės valdytojas (jo samdomas vairuotojas A. H.), ir jog nukentėjusiems asmenims išmokos buvo eismo įvykio vietos draudikų biuro išmokėtos pagrįstai. Ieškovas su ieškiniu į bylą pateikė remonto darbų aprašą (žr. Ieškinio priedų 37-38 psl.), iš kurio matyti, kad buvo atliekami nukentėjusio asmens transporto priemonės priekinių kairių durelių dangos, garsiakalbių, rankenėlės nuėmimas/uždėjimas, priekinių kairiųjų durelių ir kairiojo stogo rėmo dažymas, kai iš su Ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, kad padaryti tik kairės pusės galinių durelių, slenksčio, galinio sparno sugadinimai, o iš eismo įvykio deklaracijos ir liudytojo parodymų matyti, kad sugadinimai padaryti transporto priemonės kairės pusės galinei daliai (sparnui). Taigi, minėtų darbų atlikimas apskritai nėra pagrįstas jokiais priežastinį ryšį su 2019-12-09 įvykusiu eismo įvykiu pagrindžiančiais įrodymais. Atsakovas nebuvo informuotas apie vykusį žalos (duomenys neskelbtini) sureguliavimo procesą, jame nedalyvavo ir neturėjo galimybės išdėstyti savo poziciją. Atsakovas apie žalos sureguliavimo procesą buvo informuotas tik su Ieškovo pretenzija t.y. jau po išmokos pervedimo eismo įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui.

4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė UAB „Avima“ yra Ginčo transporto priemonės ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotoja, o savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas“ (1 t., b. l. 4). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. gruodžio 9 d. ši transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

6. Iš pateiktos byloje 2019 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio vietos deklaracijos (1 t., b. l. 25) matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai – atsakovės valdyta Ginčo transporto priemonė (vilkikas) ir lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio vietos deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. gruodžio 9 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), atsakovės darbuotojui – vairuotojui A. H. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta, persirikiuojant (deklaracijoje pažymėtas 10 punktas), o lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. K. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta (deklaracijoje pažymėtas 9 punktas). Įvykio liudytojas M. S. nurodė, kad įvykį matė savo akimis. 2019-12-09 važiavo keliu A20 dešiniąja eismo juosta. Prieš jį maždaug 80 metrų atstumu važiavo baltas automobilis. Staiga vidurine eismo juosta važiavęs krovininis automobilis atliko manevrą į dešinę ir dėl to kliudė balto automobilio sparną. Baltą automobilį smarkiai sumėtė, jis sustojo padėti. Šis liudytojas yra nurodytas ir eismo įvykio deklaracijoje, todėl jo parodymais nėra pagrindo nesivadovauti.

7. Žalos dydį 2 609,44 Eur patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ žalos skaičiavimo ataskaita NR. (duomenys neskelbtini), kurios skaičiavimai patvirtinti Ekspertizės biuro „Nationale-(duomenys neskelbtini) Expertise Service Center“, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra už remontą. Atsakovės atsikirtimai apie tai, kad žala apskaičiuota neteisingai, yra tik prielaidos ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti. Tai, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu transporto priemonėms padarytos žalos dydis nustatomas dažniausiai vadovaujantis skaičiuojamuoju metodu, paaiškinta ieškovės pateiktoje (duomenys neskelbtini) teismų praktikos analizėje, be to, šiuo atveju vadovautasi ne tik skaičiuojamuoju metodu, bet ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra už remontą.

8. 2020 m. vasario 5 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo ieškovė nurodė atsakovei, kad ji neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019-12-09 eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, informavo, kad žalą administruoja (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras ir nurodė, kad jei nėra atsakingi už eismo įvykį ir padarytą žalą, nedelsiant apie tai informuoti (duomenys neskelbtini) nacionalinį draudikų biurą.

9. 2020 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų biuras, su kuriuo ieškovas 2003 m. liepos 1 d. yra pasirašęs sutartį pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų III priedą, pareikalavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro sumokėti 3 008,86 Eur sumą, kurią sudaro 2 609,44 Eur kompensacija ir 15 procentų (391,42 Eur) žalos administracinis mokestis.

10. 2020 m. gegužės 28 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2(duomenys neskelbtini) ieškovas pervedė 3 000,86 Eur žalos atlyginimą už eismo įvykio, kuriame dalyvavo Ginčo transporto priemonė, metu kitai transporto priemonei padarytus sugadinimus (1 t., b. l. 58, 84).

11. Iš 2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. liepos 27 d. pretenzijų matyti, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą 3 000,86 Eur .

12. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.270 straipsniai). Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis).

13. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ).

14. TPVCAPDĮ nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis).

16. Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264, 6.265 straipsniai). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis).

17. Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl ieškovas, regreso tvarka reikalaudamas iš atsakovės eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad (duomenys neskelbtini) vyko teismo procesas šioje byloje nėra. Iš ieškovo pateikto 2020 m. vasario 5 d. laiško matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą. Atsakovė žalos administravimo byloje savo paaiškinimų neteikė. Eismo įvykyje dalyvavusio olando transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)” turi paskyrusi atstovą pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje: V. A. K. ((duomenys neskelbtini)), į kurį atsakovas UAB “Avima” kaip nukentėjusioji pusė nesikreipė (6 t., b. l. 33-35, 43-44). Tačiau teismo proceso (duomenys neskelbtini) nebuvo, todėl atsakovės prieštaravimus teismas vertina šioje byloje.

19. Esminis ginčas šioje byloje – kas kaltas dėl eismo įvykio. Atsakovė nurodo, kad Ginčo transporto priemonę eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) vairavusio jos vairuotojo – trečiojo asmens A. H. kaltė dėl eismo įvykio neįrodyta.

20. Ieškovas pateikė eismo įvykio aplinkybėms ir žalos dydžiui pagrįsti rašytinius įrodymus – eismo įvykio vietos deklaraciją, nuotraukas, (duomenys neskelbtini) draudikų biuro dokumentus dėl automobiliui (duomenys neskelbtini) padarytos žalos sudėties ir dydžio. Byloje pateiktoje įvykio deklaracijoje atvaizduotas eismo įvykio mechanizmas – susidūrimas įvyko vairuotojui A. H. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta, persirikiuojant, lenkiant (deklaracijoje pažymėtas 10 punktas), o lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta (deklaracijoje pažymėtas 9 punktas). Eismo įvykio deklaracijos schemoje, kurioje atspindėtas eismo įvykio mechanizmas, abi transporto priemonės pažymėtos rodyklėmis, rodančiomis judėjimo kryptį. Šių įrodymų atsakovė neginčijo. Be to, eismo įvykio aplinkybes patvirtina iš paskos važiavusio liudytojo, kuris nurodytas ir eismo įvykio deklaracijoje, M. S. parodymai. Eismo įvykio deklaraciją pildo ir pasirašo būtent eismo įvykio dalyviai, o eismo įvykio deklaracijos forma yra standartinė ir naudojama visose žaliosios kortelės sistemos šalyse, ji yra analogiška visomis žaliosios kortelės sistemos šalių kalbomis, todėl pažymimos toje deklaracijoje aplinkybės tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui turėjo būti aiškios, žinomos ir suprantamos. Profesionalus tarptautinių krovinių vežimo vairuotojas negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kokią aplinkybę jis pažymi, jis eismo įvykio deklaraciją pasirašė, tokiu būdu sutikdamas su eismo įvykio deklaracijoje surašyta informacija (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Įvertinus nurodytų įrodymų visumą – rašytinius įrodymus, atsakovės atstovės paaiškinimus, daroma išvada, jog labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, jam bandant persirikiuoti į dešinę eismo juostą ir nedavus kelio ta juosta važiavusiam (duomenys neskelbtini) automobiliui.

22. Transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoka mokama, atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama, atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio ir vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija bei dokumentais.

23. Ieškovas (duomenys neskelbtini) teisės nuostatas, taip pat ir (duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo teismo praktikos analizę bylose, susijusios su eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimu pateikė kartu su dubliku. Pagal (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių 5 straipsnį, draudžiama elgtis taip, kad būtų sukeltas arba galėtų būti sukeltas pavojus kelyje, arba kad eismas kelyje būtų sutrikdytas, arba galėtų būti sutrikdytas. 54 straipsnyje nurodyta, kad „vairuotojai, ketinantys atlikti tam tikrus manevrus, pavyzdžiui, pradėti judėti, važiuoti atbuline eiga, įvažiuoti į kelią iš šalutinio kelio, išvažiuoti iš pagrindinio kelio į šalutinį, daryti apsisukimą, persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pagrindinę eismo juostą, persirikiuoti iš pagrindinės eismo juostos į lėtėjimo juostą arba persirikiuoti į kitą eismo juostą, privalo visada duoti pirmenybę kitoms transporto priemonėms“ (2 t., b. l. 94)

24. (duomenys neskelbtini) Civilinio kodekso 6 :162 straipsnyje nurodyta, kad: „1.Tas, kuris kito asmens atžvilgiu atlieka jam galimą priskirti neteisėtą veiką, privalo atlyginti žalą, kuri sukeliama kitam asmeniui kaip jo veiksmų pasekmė; 2. Neteisėta veika suvokiama kaip teisės normos pažeidimas ir veikla arba pasekmės, prieštaraujančios teisinėms pareigoms arba tai, kas pagal nerašytas taisykles visuomenėje laikoma netinkamu, ir viskas, išskyrus tai, kas yra pateisinama; 3. Neteisėta veika gali būti priskiriama kaltinamajam, jeigu tai jo kaltė arba dėl priežasties, kuri pagal teisę pagal paskaičiavimus nuo jo priklausė.“

25. Šiuo atveju yra visos sąlygos pripažinti, kad atsakovui kaip transporto priemonės savininkui yra taikoma civilinė atsakomybė, nes dėl atsakovo darbuotojo, vairavusio neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę kaltės ir priešingų teisės aktuose numatytiems veiksmų (norėdamas persirikiuoti į kitą eismo juostą nedavė pirmenybės ja važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė) buvo padaryta žala, tarp vairuotojo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

26. Ieškovas pagrindė, kad išmoka (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, daroma išvada, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui 3 000,86 Eur sumą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas – ieškovui iš atsakovės priteisiama 3 000,86 Eur nuostolių atlyginimas regreso teise (TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

27. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), todėl ieškovui priteisiamos iš atsakovės 6 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 1 465,19 Eur (68 Eur žyminis mokestis, 187,19 Eur vertimo išlaidos, 1210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos); valstybei – 26,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, b. l. 2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens 125709291, 3000,86 Eur (tris tūkstančius eurų 86 ct) nuostoliams atlyginti, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 000,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 465,19 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 19 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ juridinio asmens kodas 303322746, 26,12 Eur (dvidešimt šešių eurų 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.