- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- AN2-233-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00582-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Lietuvos Respublikos Valstybinė Darbo inspekcija
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. (A.) T. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo A. (A.) T. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 5000 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 5000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), direktoriumi, nuo 2020 m. liepos 23 d. nelegaliai įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietį H. T., kuriam nacionalinė (D) viza išduota įdarbinimui ir darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir leido jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tokiu būdu, A. T. būdamas baustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo veiksmais pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą (apeliantas nurodo 2021 m. balandžio 30 d., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu).
2.1. Skunde nurodoma, kad byla yra neteisminga teismui, nes už užsieniec?io i?darbinimo tvarkos pažeidima? baudą skiria ne teismas o Lietuvos Respublikos užimtumo i?statymo 55 straipsnyje numatyta institucija. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos užimtumo i?statymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teise?s norma yra speciali teise?s norma, už kurios pažeidima? atsakomybe? numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo i?statyme o ne ANK. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nustate?s, kad padarytas Lietuvos Respublikos užimtumo i?statyme 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas, už kuri? bauda? skiria institucija, negale?jo skirti baudos pagal ANK.
2.2. Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos užimtumo i?statymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi nei viena teise?s norma nenumato, kad darbo sutarties sudarymas su užsieniec?iu, kuris turi leidima? dirbti kitoje i?mone?je, laikomas nelegaliu darbu. Teigiama, kad jokios teise?s normos nenumato papildomu? pareigu? darbdaviui, kuris priima dirbti užsienieti?, turinti? teise? laikinai gyventi Lietuvoje ir kurio profesija yra i?traukta i? Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtinta? profesiju?, kuriu? darbuotoju? tru?ksta Lietuvos Respublikoje, sa?raša?. Nurodoma, kad H. T. gali laikinai gyventi Lietuvoje (turi (D) viza?), taigi jis Lietuvoje buvo teise?tu pagrindu. Be to, apelianto teigimu, jo profesija i?traukta i? profesiju?, kuriu? darbuotoju? tru?ksta Lietuvos Respublikoje, sa?raša? pagal ekonomine?s veiklos ru?šis pagal Lietuvos Respublikos i?statymo „De?l užsieniec?iu? teisine?s pade?ties“ 11 straipsnio 2-5 dalis. Todėl, apelianto vertinimu, H. T. darbas A. T. vadovaujamoje bendrove?je nelaikomas nelegaliu.
2.3. Toliau nurodoma, kad Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalis reglamentuoja darbuotojo, o ne darbdavio pareigas, o už darbuotojo pareigu? nevykdyma? atsakomybe? darbdaviui negali bu?ti taikoma. Taip pat nurodoma, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. užsieniec?iai darbuotojai, norintys pakeisti darbo funkcija? pas ta? pati? darbdavi? arba pakeisti darbdavi?, neturi i?sigyti naujo leidimo laikinai gyventi. Todėl, apelianto teigimu, H. T. neturi i?sigyti nei leidimo dirbti, nei gauti leidimo laikinai gyventi.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nesutinkama su skundo pagrindais ir jame išde?stytais motyvais ir nurodoma, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrine?jo byla? bei, i?vertine?s visas aplinkybes, tinkamai paskyre? bauda?.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad apeliantas ginčija, jog A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai, tikrinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
Dėl administracinio nusižengimo bylos priskirtinumo
5. Pirmiausia apeliantas kelia klausimą dėl bylos teismingumo, teigdamas, kad jos išnagrinėti negalėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi baudą už nelegalų darbą gali paskirti tik Lietuvos Respublikos užimtumo i?statymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 55 straipsnyje numatyta institucija.
6. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pradėjo, tyrimą atliko ir protokolą surašė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai, kaip tai numatyta ir ANK 589 straipsnio 58 punkte. Be kita ko, minėtus veiksmus taip pat atlikti gali ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 32 punktas), ir policijos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 49 punktas), ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 66 punktas). Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje numatyta, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi teisės aktų nuostatos, pradedant teiseną, atliekant tyrimą ir surašant protokolą, pažeistos nebuvo. ANK 572 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, o 2 dalyje numatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje (administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą) numatytais atvejais administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos tam tikrose institucijose. Taigi galioja bendra taisyklė, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Visgi ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai numatyta, kad teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1500 eurų, bylas. Nagrinėjamu atveju už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 5000 iki 6000 Eur bauda. Taigi, įvertinus išdėstytų ANK nuostatų visumą, pagrįstai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo apylinkės teismas, kadangi institucija, surašiusi protokolą, neturi teisės išnagrinėti bylą ir nutarimu paskirti ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalią ar juo labiau maksimalią baudą.
7. Sprendžiant, ar pagrįstai teismas nubaudė A. T. pagal ANK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pastebėtina, kad pagal ANK atsakomybė kyla tik fiziniam asmeniui (ANK 2 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju – darbdavio (įmonės) atstovui A. T., kuris padarė administracinį nusižengimą, tuo tarpu atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį kyla darbdaviui (šiuo atveju juridiniam asmeniui), kadangi jo naudai asmuo dirbo. Būtent tokiais atvejais baudą juridiniam asmeniui skiria institucija. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdavys yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1488-402/2019). Taigi už nelegalų darbą yra skiriama bauda įmonei, o įmonės vadovui (fiziniam asmeniui) kyla administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju fiziniam asmeniui už nelegalų darbą atsakomybė yra numatyta ANK, A. T. yra darbdavio atstovas (direktorius), priimantis sprendimus dėl darbuotojų įdarbinimo, todėl Užimtumo įstatymo nuostatos tiek, kiek jos susijusios su baudos taikymu darbdaviui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) už nelegalų darbą, šioje byloje nėra aktualios. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Nėra ginčo, kad A. T. aptariamu laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl būtent jis ir yra atsakingas už tinkamą įmonės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimą. Atitinkamai apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, o ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Minėta ANK nuostata yra blanketinė, t. y., nukreipianti į teisės aktus, apibrėžiančius nelegalų darbą. A. T. nubaustas už tai, kad jis pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties) 62 straipsnio 2² dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtas nuostatas jis pažeidė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbindamas (duomenys neskelbtini) pilietį, turintį nacionalinę (D) vizą, kuri išduota įdarbinimui ir darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas nekelia ginčo dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties, be to, pirmosios instancijos teisme savo kaltę iš dalies pripažino ir A. T.. Visgi apeliantas kelia klausimą dėl minėtų įstatymų nuostatų taikymo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas tik šiais aspektais ir pasisakys.
10. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trec?iosios šalies pilietis, i?darbintas nesilaikant norminiu? teise?s aktu?, reglamentuojanc?iu? trec?iu?ju? šaliu? piliec?iu? i?darbinima?, nustatytos tvarkos. Trec?iu?ju? šaliu? piliec?iu? i?darbinimo tvarka? reglamentuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kurio 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. kovo 10 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog H. T. buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. vasario 23 d., todėl būtent ši įstatymo redakcija ir turi būti taikoma šioje situacijoje, be kita ko, įvertinus, kad redakcija galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d. (užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą) nei sunkina, nei lengvina A. T. atsakomybę.
11. Atsakant į apelianto argumentą, kad teismas be pagrindo netaikė Užimtumo i?statymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatų, pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. kovo 10 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog H. T. buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. vasario 23 d., todėl būtent ši įstatymo redakcija ir turi būti taikoma šioje situacijoje, be kita ko, įvertinus, kad redakcija galiojanti nuo 2021 m. kovo 1 d. (Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu), nei sunkina, nei lengvina A. T. atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta įstatymo nuostata nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, kadangi H. T. nuo 2020 m. liepos 23 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)", nors nacionalinė (D) viza 2020 m. kovo 9 d. buvo išduota darbui UAB „(duomenys neskelbtini)", kurioje H. T. buvo įdarbintas tik nuo 2020 m. lapkričio 18 d. Taigi H. T. buvo išduota nacionalinė (D) viza konkrečiai darbovietei, kurioje jis turėjo teisę dirbti ir kurioje dirbo, tuo tarpu jis buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)" po to, kai jau turėjo vizą, suteikiančią teisę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)", todėl šioje situacijoje yra taikomos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalies nuostatos, o Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos. Pastebėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatos galėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu H. T. iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)" nebūtų įgijęs nuolatinės vizos, suteikiančios teisės dirbti kitoje įmonėje, tačiau atitiktų visus nustatytus kriterijus.
12. Atsakant į apelianto teiginius, jog Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje yra numatyta pareiga užsieniečiui, o ne darbdaviui, pastebėtina, kad pirmiausia darbdaviui tenka atsakomybė už priimamo į darbą asmens tinkamą, t. y. teisinį reglamentavimą atitinkantį, įdarbinimą. Be kita ko, įvertinus tai, kad darbuotojas visada yra silpnoji darbo santykių pusė, šiuo atveju dar ir trečiosios valstybės pilietis, o darbdavio atstovas A. T., būdamas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)", tiek UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovu (darbdavio atsakingu asmeniu), privalėjo žinoti teisės aktuose numatytus reikalavimus, atsižvelgiant ir į tai, kad anksčiau jis du kartus baustas administracine tvarka už nelegalų darbą.
13. Pasisakant dėl paskirtos nuobaudos – minimalios ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos 5000 Eur baudos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė itin švelnią bausmę, įvertinus tai, kad A. T. už nelegalų darbą yra baudžiamas trečią kartą (du kartus – 2019 m.), paskutiniu nutarimu jam taip pat buvo paskirta minimali – 5000 Eur bauda, o 2021 m. kovo 2 d. byloje surinktais duomenimis, baudos nesumokėtos.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.