Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-437-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
AN2-437-579/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00014-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Evaldas Gražys (pirm.)
Nukentėjusysis
R. G.
Pažeidėjas
A. Ž.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-437-579/2020Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00014-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios R. G. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundas ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Ž. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 55-ANR_N-1336-2019 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) bauda už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 17 val., būdamas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais iškoliojo R. G., ją apspjovė, įžeidžiamai kibdamas prie J. G., tampė jį už baltinių, šiais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su aukščiau nurodytu Institucijos nutarimu, A. Ž. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Institucijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį A. Ž. atžvilgiu nutraukė, taip pat priteisė A. Ž. iš R. G. 526,26 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 26 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nutarime nurodė, kad tarp pareiškėjo A. Ž. ir R. G. bei jos šeimos narių (vyro ir sūnaus) kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl to, kad A. Ž. R. G. su sūnumi neatkėlė vartų. Šio konflikto metu nebuvo peržengtos privataus konflikto ribos, o A. Ž. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o konkrečiai į privačioje valdoje esančią R. G. ir su ja buvusius šeimos narius. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra. Įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo, niekas, išskyrus dalyvavusių konflikte asmenų artimuosius, konflikto negirdėjo. Be to, visas konfliktas truko labai trumpai, jis baigėsi pačiam A. Ž. jį nutraukus ir išvažiavus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų nutrauktas aplinkinių žmonių poilsis, sutrikdyta rimtis ar kilusi sumaištis, kad aplinkiniai būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, kad jiems būtų sukeltas didelis išgąstis ir pan. Padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo objekto ir subjektyviosios pusės, t. y. nėra nusižengimo sudėties.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios R. G. atstovas advokatas A. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir priteisti iš A. Ž. R. G. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes padarytas esminis ANK pažeidimas, netinkamai aiškinant ANK 481 straipsnio 1 dalies normą. Byloje ginčo dėl neteisėtų A. Ž. veiksmų nėra, nes pats teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko Institucijos nutarime nurodytus veiksmus. Taip pat byloje įrodyta, kad A. Ž. visus neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Taigi, visi objektyvūs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai yra įrodyti. Apylinkės teismas nepagrįstai laikė, jog tam, kad A. Ž. būtų galima taikyti administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ir kilusius pavojingus padarinius (viešosios tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą). Iš tiesų, ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio, vadinasi, administracinę atsakomybę užtraukia vien tik neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Žodis „siekiama“ nurodo ne šio veikimo padarinius, bet neteisėto veikimo tikslą. Taigi, padarinių buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

3.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad vieta gatvėje, šalia dabar jau R. G. gyvenamojo namo, kurioje keikėsi ir įžūliai kibo prie žmonių A. Ž., atitinka viešosios vietos sąvoką, nes joje galėjo lankytis kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patyrė nepatogumų. Be to, priešingai nei teigia apylinkės teismas, neteisėtus A. Ž. veiksmus matė ir keiksmažodžius girdėjo taip pat ir konflikte nedalyvavę asmenys, t. y. M. G., M. P. bei M. M.. Pastaroji aiškiai nurodė, jog girdėjo kaip A. Ž., stovėdamas prie savo automobilio, gatvės viduryje, (duomenys neskelbtini), šaukė „(necenzūriniai žodžiai), išraškysiu akmeniu“. Net jei ir nebūtų buvę pašalinių asmenų, kaltininko atžvilgiu vis tiek turėjo būti pritaikyta administracinė atsakomybė, nes pagal kasacinio teismo praktiką ši veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog A. Ž. neva nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, t. y. neturėjo tyčios tai padaryti. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, A. Ž. garsiai keikėsi, grasino, spjaudėsi, įžūliai elgėsi sugriebdamas nukentėjusiosios sutuoktinį už marškinių ir užsimodamas akmeniu bei taikydamasis smogti R. G. į galvą. Šiuos veiksmus A. Ž. atliko akivaizdžiai tyčia, niekieno neverčiamas ir neprovokuojamas. Jokio konflikto tarp šalių nebuvo, nes nei R. G., nei J. G. neatliko jokių neteisėtų ar provokuojančių veiksmų, o vienintelis asmuo, kuris veikė priešingai teisei, buvo tik pats A. Ž.. Jei kaltininkas būtų norėjęs išvengti viešumos, t. y. nepažeisti viešosios tvarkos, jis galėjo įvažiuoti ar užeiti į tuo metu ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią sodybą ir savo pretenzijas, jei tokių būtų turėjęs, išsakyti nukentėjusiajai ar jos šeimai negirdint pašalinimas asmenims, t. y. ne viešoje vietoje. Tačiau faktas, jog A. Ž. automobilį paliko gatvėje ir neteisėtus veiksmus atliko pats būdamas gatvėje, į sodybą neužėjo, patvirtina, jog jis aiškiai suprato, jog neteisėtai elgiasi viešoje vietoje, bet tai jam buvo visiškai nesvarbu.

3.4. Skunde pažymima, kad apylinkės teismo nutarime nepagrįstai teigiama, jog neva atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo nustatyta, kad mažai tikėtina, jog dėl atstumo, esančio nuo liudytojos M. M. namų iki A. Ž. ir R. G. namų, liudytoja M. M. galėjo aiškiai girdėti kas yra kalbama. Tam, kad nustatyti, ar liudytoja M. M. iš tiesų galėjo girdėti A. Ž. keiksmažodžius, turėjo būti atlikta ne įvykio vietos apžiūra, bet eksperimentas (Lietuvos Respublikos BPK 197 straipsnis), kurio metu turėjo būti atkurta tiriamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai ar kitos aplinkybes ir atlikti reikiami bandymai. Tačiau tokie veiksmai apžiūrint įvykio vietą atlikti nebuvo, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo teigti priešingai ir daryti išvadas, kurios byloje nebuvo paremtos įrodymais. Kita vertus, proceso dalyviams būnant prie liudytojos M. M. namų, o A. Ž. nuėjus prie savo buvusios sodybos, advokatei sušukus, kad jos atstovaujamasis ką nors pasakytų, buvo girdėti, kaip A. Ž. nešaukdamas atsakė: „Ką?“. Taigi, A. Ž., būdamas 190 m atstumu, būtent toks yra atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), girdėjo ko jo prašė advokatė, kas paneigia teismo išvadą dėl negirdėjimo ir visiškai patvirtina liudytojos M. M. parodymus.

3.5. Advokato vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog tarp šalių kilo konfliktas bei teigė, jog iš vienos pusės konfliktavo A. Ž., stovėdamas gatvėje, o iš kitos tvoros pusės – R. G., jos sutuoktinis J. G. ir sūnus M. G.. Norint pripažinti, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas, abi šalys turi atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus ar provokuoti viena kitą, tačiau šiuo atveju vienintelis asmuo, įvykio metu atlikęs provokuojančius ir neteisėtus, viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, buvo A. Ž.. Be to, pats A. Ž. pasakė, kad R. G. jo atžvilgiu nieko nedarė, tik bandė neva atitraukti nuo neteisėtai besielgiančio A. Ž. savo sutuoktinį J. G. ir sūnų M. G.. Todėl vienai pusei nedalyvaujant konflikte, teismas nepagrįstai A. Ž. neteisėtus ir viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus vertino kaip tariamą šalių konfliktą. Kaip matyti iš A. Ž. parodymų, duotų teisme, jis neturėjo jokio konkretaus tikslo atvykti į buvusią sodybą, be to, vien faktas, jog jis neįvažiavo į kiemą ir pasistatė automobilį gatvėje, po įvykio dar važinėjo po kaimą, liudija, jog A. Ž. turėjo tik vieną tikslą – sutrikdyti R. G. ir jos šeimos šventę, o kartu ir viešąją tvarką.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. K. prašo skundą tenkinti ir apylinkės teismo nutarimą panaikinti.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. Ž. atstovė advokatė V. B. prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. rugpjūčio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Priteisti iš R. G. A. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nukentėjusiosios R. G. atstovo advokato A. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiosios atstovas skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pat nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos aiškino ANK 481 straipsnio 1 dalies normą, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Ž. atžvilgiu. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

8. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš minėtų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, siekiamą tikslą bei veikos padarymo vietos specifiką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog būtinasis ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Būtent padariniai yra vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (kasacinė 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. Ž. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp A. Ž. ir R. G. bei jos šeimos narių kilo asmeninio pobūdžio konfliktas, kuris neperaugo į siekį pažeisti viešąją tvarką, t. y. A. Ž. veiksmuose nenustatyta tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, jog tarp proceso šalių iš tiesų vyksta nesutarimai dėl paveldėto turto dalybų, t. y. A. Ž., jo seseriai S. S., R. G. ir R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,5429 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai. Būtent dėl šio turto atidalijimo yra bylinėjamasi civiline tvarka. A. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu turtas atidalintas nebuvo, šiuo metu Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis minėtame žemės sklype esantys statiniai yra priteisti R. G., o A. Ž. ir jo seseriai priteista kompensacija, taip pat pastariesiems priteista (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, o R. G. – 2274 Eur piniginė kompensacija (iš kiekvieno po 1137 Eur) (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-924-924/2020). Dėl šio sprendimo yra pateiktas bei nagrinėjamas R. G. kasacinis skundas.

10. Liteko duomenys taip pat patvirtina, jog tarp šalių vyksta ne tik civilinis ginčas, tačiau ne kartą buvo vykdytas ir baudžiamasis persekiojimas. A. Ž. atskirose baudžiamosiose bylose R. G. buvo kaltintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, tačiau visais trimis atvejais jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Vis dėlto, teigti, jog vien tik R. G. kaltina nepagrįstomis veikomis A. Ž., nėra objektyvu, nes šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. P. (R. G. motina, A. Ž. sesuo) yra kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o nukentėjusiuoju yra pripažintas A. Ž.. Visi konfliktai kyla toje pačioje vietoje – sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), arba prie šios sodybos. Taigi, tarp šalių iš tiesų yra įsisenėję nesutarimai, priešiškumas, demonstruojama akivaizdi nepagarba vieni kitiems, vis dėlto, tai nereiškia, jog galima vykdyti priešingus teisei veiksmus ir tikėtis, jog viskas bus pateisinta asmeninio pobūdžio konfliktiniais santykiais. Šiuo atveju negebėjimas mandagiai, korektiškai komunikuoti akivaizdžiai peraugo į nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, už kurį A. Ž. yra pagrįstai nubaustas Institucijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu.

11. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad jis trikdė viešąją rimtį, nes aplinkui pašalinių, atsitiktinių žmonių nebuvo, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Be to, teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Ž. 2019 m. rugpjūčio 31 d. į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą atvyko visiškai be priežasties, tiesiog pasižiūrėti sodybos. Savo automobilį jis paliko ant kelio, t. y. į sodybos kiemą neįvažiavo, nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas A. Ž. stovint prie sodybos vartų ant kelio, o R. G. bei jos šeimos nariams – sutuoktiniui ir sūnui, esant sodybos kieme, t. y. konfliktuojančius asmenis skyrė sodybos tvora. Nors A. Ž. teigia, kad įvykio metu buvo įvažiavęs į sodybos kiemą ir jį iš karto užsipuolė J. G. bei M. G., o šiems iš paskos į kiemą išbėgo ir R. G., kuriems jis nieko įžeidžiančio nesakė, o pamatęs, jog užeiti į sodybos vidų dėl giminaičių priešiškumo nepavyks, išvažiavo į namus Vilniuje, tačiau šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigia liudytojų M. B. ir M. M. parodymai, taip pat nuoseklūs R. G., M. G. ir J. G. parodymai.

12. Administracinio nusižengimo tyrimo metu M. M. parodė, kad būdama savo sodybos kieme išgirdo iš kaimo sklindantį riksmą. Išėjusi į gatvelę, prie kaimynų namo Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį automobilį ir šalia jo vaikščiojantį bei šaukiantį A. Ž.. Pastarasis keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad ištaškys kaimynus akmeniu. Bijodama A. Ž., ji grįžo į savo namus, riksmai tęsėsi apie 5-10 min. Šiuos savo parodymus M. M. patvirtino ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, kur buvo apžiūrėta įvykio vieta, taip pat įvertintas atstumas tarp liudytojos namų ir įvykio vietos. Nustatyta, kad liudytoja galėjo girdėti A. Ž. keiksmus. Nors minėta liudytoja prisipažino, jog anksčiau yra turėjusi nesutarimų su A. Ž., nes pastarasis kartą buvo ją netinkamai pavadinęs, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo išvadai, jog M. M. administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apkalba ar siekia jam pakenkti. Be to, šios liudytojos parodymus iš esmės patvirtina ir kitos liudytojos M. B. parodymai. Pastaroji teismo posėdžio metu paaiškino, jog įvykio metu ėjo keliu vedžiodama šuniuką, matė, kaip atvažiavo A. Ž. ir savo automobilį paliko prie sodybos vartų, t. y. į kiemą neįvažiavo. Kas vyko toliau, ji nematė, nes ėjo link savo namų, tik girdėjo du skirtingus vyriškus balsus, kurie tarpusavyje konfliktavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Šie parodymai paneigia A. Ž. aiškinimą, kad jis sodyboje buvusiai (duomenys neskelbtini) šeimai nieko įžeidžiančio nesakė ir, vengdamas konflikto, išvažiavo namo. Jei, kaip teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būtent jį įvykio metu užsipuolė (duomenys neskelbtini) šeimos nariai, neleisdami patekti į sodybos vidų, tuomet A. Ž. turėjo visas galimybes kviesti policijos pareigūnus, kadangi, jau minėta, incidento metu sodyba dar nebuvo atidalinta ir jis į jos vidų galėjo laisvai patekti, tačiau tokio veiksmo A. Ž. neatliko.

13. Nors R. G. ir jos šeimos nariai yra priešiškai nusiteikę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, tačiau visiškai ignoruoti nuoseklius ir neprieštaringus šių asmenų parodymus aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, t. y. R. G., J. G. ir M. G. vienodai aiškino įvykio aplinkybes, kad A. Ž., 2019 m. rugpjūčio 31 d. pavakarę atvykęs prie sodybos, (duomenys neskelbtini), reiškė pretenzijas, reikalaudamas atidaryti sodybos vartus, paskui pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, apspjovė R. G., o J. G., sugriebęs per tvorą, tampė už baltinių, paėmęs nuo kelio nedidelį akmenuką, metė jį G. šeimos pusėn, tik pastariesiems grįžus į namo vidų, vengiant tolimesnio konflikto, A. Ž. nusiramino ir išvažiavo. Aptarti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo suvokė, jog viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius. Tokie jo veiksmai liudija ir apie jo tyčios kryptingumą bei norą taip elgtis. Siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei noras taip veikti byloje nustatytas pagal objektyvią A. Ž. veiksmų išraišką. Savo elgesiu, t. y. garsiu šaukimu ir necenzūrinių žodžių vartojimu viešoje vietoje, spjaudymusi, griebimu asmeniui už drabužių, jis neabejotinai atliko veiksmus, numatytus ANK 481 straipsnyje, tai yra pažeidė viešąją tvarką. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie veiksmai peržengia normalias, moralės ir teisės normomis apibrėžtas teisėto bendravimo ribas, jie nepriimtini bet kokiam žmogui, todėl už tokius veiksmus ir numatyta administracinė atsakomybė. Darytina išvada, jog A. Ž. Institucijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Paskirtoji 85 Eur bauda yra nustatyta tinkamai, atsižvelgiant į inkriminuoto straipsnio sankcijos ribas bei administracinės nuobaudos skyrimo taisykles (ANK 6 skyrius).

14. ANK 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl nukentėjusiosios R. G. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – iš viso 850 Eur (b. l. 87-88, 89, 90, 106A), pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš A. G.. Vis dėlto, įvertinus tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nukentėjusiosios atstovui nereikėjo susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga, spręsti klausimai teisiniu požiūriu nebuvo nauji, advokatui nereikėjo skirti daug laiko ieškant bei gilinantis į kasacinio teismo praktiką analizuojamu klausimu, todėl priteistina suma mažintina iki 500 Eur.

15. Byloje taip pat yra pateikti degalų pirkimo kvitai (b. l. 91-92), tačiau apylinkės teismui nebuvo pateiktas nustatytos formos prašymas priteisti vykimo į teismo posėdžius išlaidas, t. y. pagal pateiktus kvitus nėra aišku į kuriuos posėdžius R. G. vyko nuosavu transportu, be to, nėra apskaičiuota pagal transporto priemonės variklio galingumą, koks kiekis degalų buvo išdegintas, vykstant atstumu nuo namų iki teismo rūmų ir atgal. Trūkstant aptartų duomenų, proceso išlaidų dėl sunaudoto kuro klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

nukentėjusiosios R. G. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir palikti nepakeistą Institucijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą.

Priteisti iš A. Ž. nukentėjusiajai R. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys