Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-706-498/2015

Teisėja Laima Šablevičienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01224-2014-0

2015 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nuteistajam E. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam R. G., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo G. K. gynėjui advokatui R. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S., G. K. ir R. G. bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Gintarui Jakštui apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo

E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą) bei BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui) ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi – bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmė nuosprendžiu paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-12-08 iki 2015-05-27. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir nuteistas - 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė nuosprendžiu paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytina kardomojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-12-08 iki 2015-05-27. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimu. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi, 9 dalimi – bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai ir 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta kardomojo sulaikymo ir suėmimo laikas bei pagal 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktas bausmės laikas: nuo 2013-12-21 iki 2013-12-22 ir nuo 2014-12-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo - 2015-05-27. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš kaltinamųjų R. G. ir G. K. priteista solidariai 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam V. K., gim. 1997-02-12.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu R. G. ir G. K. nuteisti už tai, kad 2014 m. gruodžio 8 d. apie 11.40 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuriame R. G. panaudojus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus V. K. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą, sugriebus nukentėjusįjį už peties, pasodinus ant lovos ir pagrasinus sužaloti peiliu, G. K. sugriebus už kojos per langą bandantį pabėgti nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus pabėgti, bendrais veiksmais iš namo pagrobė V. K. priklausantį 381,43 eurų (1317 Lt) bendros vertės turtą: 15,35 Eur (53 Lt) vertės elektrinę keptuvę „Ravanson“, 37,65 Eur (130 Lt) vertės akumuliatorinį suktuvą „Agojama“, 103,97 Eur (359 Lt) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB3 LITE“, 37,36 Eur (129 Lt) vertės navigaciją „G. N.“, 124,54 Eur (430 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio PAP3400“, 62,56 Eur (216 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia (duomenys neskelbtini)

E. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 8 d. apie 08.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą - (duomenys neskelbtini)vartotojų kooperatyvui priklausantį bendros 16,43 eurų (56,74 Lt) vertės turtą: 2,26 Eur (7,80 Lt) vertės vieną pakelį cigarečių „P. M.“, 11,29 Eur (38,97 Lt) vertės vieną 1 l talpos degtinės „Lithuanian auksinė“ butelį, bendros 1,44 Eur (4,98 Lt) vertės du šokoladus „Karūna“, 1,44 Eur (4,99 Lt) vertės vieną pakuotę sausainių „Karališki“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas pardavėjos J. P., kuriai, bandydamas iš parduotuvės išeiti ir J. P. laikant parduotuvės durų rankeną, kumščiu sudavė ne daugiau kaip tris kartus į ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

E. S. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką, t.y. 2014 m. gruodžio 8 d. apie 11.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su R. G. ir G. K., turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. panaudojus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus V. K. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą, sugriebus nukentėjusįjį už peties, pasodinus ant lovos ir pagrasinus sužaloti peiliu, G. K. sugriebus už kojos per langą bandantį pabėgti nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus pabėgti, bendrais veiksmais iš namo pagrobė V. K. priklausantį 381,43 eurų (1317 Lt) bendros vertės turtą: 15,35 eurų (53 Lt) vertės elektrinę keptuvę „Ravanson“, 37,65 eurų (130 Lt) vertės akumuliatorinį suktuvą „Agojama“, 103,97 eurų (359 Lt) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB3 LITE“, 37,36 eurų (129 Lt) vertės navigaciją „G. N.“, 124,54 (430 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio PAP3400“, 62,56 (216 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia (duomenys neskelbtini)

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras G. J. (toliau ir – Prokuroras) apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti ir E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą), BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui), bei BK 180 straipsnio 2 dalyje ( plėšimas įsibraunant į patalpa) ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn.; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 5 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2015-05-27. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-12-08 iki 2015-05-27.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti 4 (ketverių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2015-05-27. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-12-08 iki 2015-05-27.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti - 4 ( ketverių) metų 3( trijų) mėnesių laisvės atėmimu.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalyje 4 dalyje, 9 dalyje - bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinant su 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2015-05-27.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir suėmimo laiką bei pagal 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės laiką: nuo 2013-12-21 iki 2013-12-22 ir nuo 2014-12-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo - 2015-05-27.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas tinkamai parinko bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, tačiau skyrė aiškiai per švelnias bausmes E. S., R. G., G. K.. Prokuroro manymu, skirdamas bausmę E. S. teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nes pastarasis nuo pat pradžių apskritai neigė dalyvavęs nusikaltimuose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų E. S., G. K. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis E. S. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė, nuteistasis R. G. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė bei nuteistojo G. K. gynėjas R. G. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o Prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

E. S., G. K. ir R. G. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog pripažindamas E. S. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei išteisindamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, G. K. ir R. G. pripažindamas kaltais pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pirmos instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau pirmos instancijos skirdamas bausmes neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnio nuostatas ir paskyrė neteisingas bausmes.

Dėl įrodymų vertimo.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumą padarė motyvuotas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas išteisindamas E. S. padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Prokuroro skundas dalyje dėl nepagrįsto E. S. išteisinimo atmetamas.

Dėl nuteistojo R. G. skundo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis apeliacinio skundo reikalavimą formuluoja prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis ginčija faktines aplinkybes ir kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus dėl faktinių įvykio aplinkybių, siekdamas sau naudos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme iš esmės sutapo ir buvo nuoseklūs. Nuteistojo skunde keliamos įvairios įvykio versijos, kurios paneigtos byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad V. K. davė melagingus parodymus. Byloje surinkti ir tiesiogiai ištirti įrodymai, patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 8 d. apie 11.40 val., R. G. ir G. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. panaudojus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus V. K. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą, sugriebus nukentėjusįjį už peties, pasodinus ant lovos ir pagrasinus sužaloti peiliu, G. K. sugriebus už kojos per langą bandantį pabėgti nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus pabėgti, bendrais veiksmais iš namo pagrobė V. K. priklausantį 381,43 eurų (1317 Lt) bendros vertės turtą: 15,35 eurų (53 Lt) vertės elektrinę keptuvę „Ravanson“, 37,65 eurų (130 Lt) vertės akumuliatorinį suktuvą „Agojama“, 103,97 eurų (359 Lt) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB3 LITE“, 37,36 eurų (129 Lt) vertės navigaciją „G. N.“, 124,54 (430 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio PAP3400“, 62,56 (216 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia (duomenys neskelbtini)

Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad V. K. parodymai, jog jis prieangyje matė trečio asmens siluetą nei patvirtina, nei paneigia R. G. kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo parodymus, kad jam įėjus į prieangį R. G. sudavė nukentėjusiajam į veidą patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų L. K., A. M., V. Č. parodymai. Iš parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų protokolų (t. 1, b. l. 70-77) matyti, kad nukentėjusysis V. K. atpažino R. G., kuris su dar dviem vyriškiais įsibrovę į namą, nieko nesakęs vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Iš teismo medicinos specialisto išvados (t.1, b.l. 69) matyti, kad V. K. konstatuotas kairiojo skruosto sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybę, kad R. G. liepė G. K. saugoti V. K., kol jis atsineš peilį, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, atpažinimo iš fotonuotraukų asmens protokolas, nukentėjusiojo, liudytojų V. Č., A.M parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-33). Nuteistojo R. G. versiją, kad V. K. negalėjo pabėgti per langą ir G. K. jo nebuvo sugriebęs už kojos paneigia nukentėjusiojo, liudytojų V. Č., A.M. parodymai, nuteistojo G. K. parodymai (t.2, b.l. 96,97; t. 4 b.l. 100,101) įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentėlės (t. 1, b.l. 7-14).

Patikrinęs nuteistojo R. G. skunde keliamas versijas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo V. K. parodymai nuoseklūs. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių nukentėjusysis galėtų ar turėtų motyvų apkalbėti nuteistąjį, todėl konstatuotina, kad R. G. skunde keliamos versijos visiškai nepagrįstos ir nesudaro pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. G. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo.

Nuteistieji E. S., G. K. ir R. G. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta, jų manymu, neteisinga bausme ir prašo taikyti jų atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų nuteistųjų atžvilgiu. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taip pat ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant nuteistiesiems paskirta bausmė mažintina 1/3. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t.y. byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, tai ir negalėjo būti padaryta, kadangi byloje nusikalstamas veikas įvykdę buvo kaltinami trys kaltinamieji, kurių pozicija dėl nusikalstamų veikų iš esmės skyrėsi. Nuteistasis E. S. dėl pasikėsinimo įvykdyti atvirą vagystę ir fizinio skausmo sukėlimo žmogui prisipažino visiškai, tačiau savo kaltę dėl plėšimo neigė. Kitų nuteistųjų nurodytos nusikaltimo aplinkybės taip pat skyrėsi, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pareigą ištirti visas aplinkybes, siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą. Nuteistasis G. K. nors ir teisme prisipažino įvykdęs nusikaltimą numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo parodymai buvo nenuoseklūs. G. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ligos sutrikusios atminties nesudaro pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistasis R. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, jo gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos ir atsiprašymą apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais. Juo labiau, kad iš R. G. apeliacinio skundo turinys, suponuoja išvadą, kad nuteistasis ne tik kad nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet ir ginčija savo kaltę, neigdamas pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Sutrumpintą įrodymą tyrimą teismas gali atlikti tuo atveju, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas bei šios sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems (BPK 273 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aukščiau minėtos sąlygos negalėjo būti taikomos nei vienam iš kaltinamųjų, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio juridinio pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi nuteistųjų E. S., R. G. ir G. K. apeliacinių skundų reikalavimas taikyti jų atžvilgiu BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti vienu trečdaliu, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistųjų asmenybes, jų teistumus, nuteistiesiems E. S. , G. K. ir R. G. teisingai parinko bausmės rūšį – laivės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą bausmių individualizavimo aspektu, sutinka su Prokuroro apeliacinio skundo argumentu dėl nuteistiesiems E. S., G. K., R. G. paskirtų aiškiai per švelnių bausmių. Taigi Prokuroro skundas dalyje dėl nuteistiesiems E. S. ir G. K. paskirtų bausmių tenkinamas, o dėl R. G. skirtinos bausmės tenkinamas iš dalies.

Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, nuteistojo asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Prokuroro skundo argumentu, kad skirdamas bausmę E. S. pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe - kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. S. dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą ir fizinio skausmo sukėlimo savo kaltės neneigė ir pripažino nuo pat pirmųjų, ikiteisminio tyrimo metu, atliktų apklausų (t. 2, b.l. 5,6, 20), tiek duodamas parodymus bylą nagrinėjant teisme. Todėl teisėjų kolegija, sprendžia, kad E. S. gailėjimasis yra nuoširdus ir pagrįstai pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su Prokuroro skundo argumentu, kad teismas nevertino, kaip sunkinančios aplinkybės E. S. apsvaigimo nuo alkoholio. Nors apylinkės teismas nuosprendyje ir paminėjo, kad kaltinamųjų R. G., G. K. ir E. S. sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau skirdamas bausmės dydį E. S. pirmos instancijos teismas atsižvelgė tik į lengvinančią aplinkybę. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. S. 13 kartų teistas, dauguma nusikaltimų yra plėšimai įsibraunant į gyvenamąją patalpą, atvirosios vagystės, ankstesnių nuosprendžių buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2014-11-05, padarė nusikalstamas veikas turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. S. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys nuteistojo asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, t.y. nuteistasis nedirbantis, neturintis jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra susaistytas jokiais šeimos santykiais, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas skyrė jam aiškiai per švelnią bausmę. Atsižvelgiant į E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertinus tai, kad atviroji vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą pasikėsino padaryti apsvaigęs nuo alkoholio), nuteistojo asmenybę, E. S. už pasikėsinimą atvirai pagrobti svetimą turtą (LR BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) skirtina mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis bausmė – 2 metais 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas skirdamas E. S. bausmę už fizinio skausmo sukėlimą žmogui, t.y. už baigtą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atsižvelgia į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis prisipažino ir gailisi, taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio), įvertinęs nuteistojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. S. paskyrus – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Pastebėtina, kad bendrinant bausmes paskirtas E. S., pirmos instancijos teismas parinko neteisingą bendrinimo būdą. E. S. nuteistas už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, kurie priklauso skirtingoms nusikaltimų rūšims ir kategorijoms bei labai skiriasi pagal pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms, paskirtos E. S. bausmės turėjo būti bendrintos remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, taikant apėmimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę G. K. teismas neįvertino tai, kad G. K. anksčiau teistas 14 kartų, sunki nusikalstama veika ( BK 11 straipsnio 5 dalis) yra įvykdyta esant neišnykusiam teistumui ir skyrė aiškiai per švelnią bausmę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai G. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nepripažino lengvinančia aplinkybe. Atsakydamas į nuteistojo skundą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstama aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, nurodo bendrininkus ir atskleidžia visas jam žinomas aplinkybes. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo pripažįstamas tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-177/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. K. parodymai nenuoseklūs. Pirmoje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje G. K. savo kaltę pripažino iš dalies (2 t., b.l. 96,97), vėliau ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus bei teigė, kad neprisimena nusikaltimo padarymo aplinkybių. Nors teisme G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir teigė, kad gailisi, tačiau atsižvelgiant į jo parodymų nenuoseklumą, faktinių aplinkybių painiojimą, aukščiau paminėtą teismų praktiką jo deklaruojamas nuoširdus gailėjimasis negali būti pripažįstamas lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus G. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra apsvaigimą nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikimą bendrininkų grupėje su R. G., į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo sveikatos būklę (epikrizė iš ligos istorijos, t. 2, b.l. 104), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskiriant bausmę G. K. apeliacinis instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme G. K. dar buvo nuteistas 2015-02-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2015-03-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, o iki išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dar buvo nuteistas 2015-06-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Esant tokioms aplinkybėms, bei nesant prokuroro skunde suformuluoto prašymo paskirti subendrintą bausmę pagal visus G. K. atžvilgiu priimtus nuosprendžius, apeliacinis instancijos teismas vertina, kad G. K. nagrinėjamu 2015-05-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimas vien su 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nėra tikslingas, o galutinės bausmės paskyrimas G. K. pagal visus G. K. atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius nuosprendžius turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnio tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą nuteistojo R. G. bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiantį į bylos medžiagą ir vadovaujantis aukščiau cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai R. G. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nepripažino lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad R. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad jis savo kaltę apskritai neigia. Taigi R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o egzistuoja tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai yra apsvaigimas nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir bendrininkų grupė su G. K. įvykdant baigtą nusikaltimą - plėšimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į jo ankstesnius 17 teistumų, į tai, kad sunki nusikalstama veika (BK 11 straipsnio 5 dalis) įvykdyta esant neišnykusiam teistumui, į sunkinančias aplinkybes, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kitus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą R. G. skirtina 4 metus laisvės atėmimo bausmė yra adekvati nuskalstamai veikai ir BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems E. S., G. K. ir R. G. bausmes, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatas, nepakankamai įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių tarpusavio santykį, nuteistųjų asmenybes, paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Dėl neturtinės žalos

Apeliaciniame skunde R. G. nesutinka su priteista nukentėjusiojo naudai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepažeidė BPK 112 straipsnio, 115 straipsnio reikalavimų, atsižvelgė į nuteistųjų kaltę, visas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis buvo nepilnametis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, jog fakto, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala neginčijo ir nuteistieji. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad kaltinamieji R. G. ir G. K. nusikaltimo padarymo metu nepilnamečiu buvusiam nukentėjusiajam solidariai turi atlyginti – 800 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl gynybos išlaidų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 5, b.l. 104,105; 108; 111,112) priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios nesuderinamas su jos teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų E. S., G. K. ir R. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistųjų E. S., G. K. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems E. S., G. K. ir R. G. paskirtos bausmės pakeisti.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 2 (dvejų) metus 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Nuteistajam G. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistajam R. G. pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeista.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atsiradusių dėl nuteistųjų gynybos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.