Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininkes Aldonos Rakauskienes, Dalios Bajerciutes ir pranešejo Viktoro Aiduko,

teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo M. B. (M. B.) kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nuosprend˛io, kuriuo pakeistas Paneve˛io apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendis. Iš nuosprend˛io pašalinta M. B. atsakomybe lengvinanti aplinkybe – prisipa˛inimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis (Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), panaikinta nuosprend˛io dalis, kuria M. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirta laisves atemimo bausme aštuoniolikai metu, ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirta bausme – laisves atemimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus paskirtoji bausme ir bausme, Paneve˛io apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprend˛iu paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dali, subendrintos apemimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtoji laisves atemimo bausme iki gyvos galvos subendrinta su Kedainiu rajono apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 20 d. nuosprend˛iu paskirta ir neatlikta bausmes dalimi ir galutine subendrinta bausme M. B. paskirta laisves atemimas iki gyvos galvos, bausme atliekant kalejime.

Kita nuosprend˛io dalis nekeista.

Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo pranešimo, nuteistojo gynejo, prašiusio skunda tenkinti, prokuroro ir nukentejusiuju, prašiusiu skunda atmesti, paaiškinimu,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. B. nuteistas u˛ tai, kad 2008 m. nakti iš rugsejo 19 d. i 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, budamas apsvaiges nuo psichotropiniu med˛iagu – amfetamino, turedamas tiksla pagrobti svetima turta, pro išdau˛ta verandos langeli iš vidaus atkabino duru kabliuka bei verandoje rastu kirviu išlau˛e buto duris ir taip isibrove i J. K. buta, esanti (duomenys neskelbtini), bei sudave J. K. viena smugi ranka i veida, šiam pargriuvus, sudave ne ma˛iau kaip keturis kartus kirvio pentimi i galva ir viena karta peiliu i veida; šiais veiksmais padare pjautine ˛aizda veido kaireje puseje bei daugybines muštines ˛aizdos galvoje su skeveldriniais kaukoles skliauto ir pamato lu˛iais, nuo to nukentejusysis mire.

Taip pat, toje pacioje vietoje ir tuo paciu laiku ne ma˛iau kaip septynis kartus smoge peiliu L. D. i kaklo ir galvos sritis, del to nuo durtiniu–pjautiniu kaklo ir pakaušio ˛aizdu nukentejusioji mire, t. y. M. B. tycia, del savanaudišku paskatu nu˛ude J. K. ir L. D. bei pagrobe svetima L. D. priklausanti turta – 449 Lt vertes televizoriu VIDO PF 21 VTS.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. lapkricio 2 d. nuosprendi ir palikti galioti Paneve˛io apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nuosprendi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. kasacinis skundas atmestinas.

Kasacines instancijos teismas skund˛iamus teismu sprendimus, del kuriu paduotas kasacinis skundas, patikrina teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kiek tai susije su bylos nagrinejimo kasacine tvarka pagrindais, nustatytais BPK 369 straipsnyje. Tai reiškia, kad, tikrindama kasatoriaus apskustu teismu sprendimu teisetuma, teiseju kolegija sprend˛ia, ar pagal teismo nustatytas aplinkybes tinkamai taikytas baud˛iamasis istatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis), ar teismas nepadare esminiu baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Del BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacines instancijos teismas nepagristai jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe nepripa˛ino to, kad jis prisipa˛ino kaltu ir nuošird˛iai gailisi del ivykdytos nusikalstamos veikos.

Baud˛iamajame istatyme nustatyta, kad aplinkybe, lengvinanti kaltininko baud˛iamaja atsakomybe, yra ir kaltininko prisipa˛inimas padarius baud˛iamojo istatymo numatyta veika bei nuoširdus gailejimasis del to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, teismas, noredamas konstatuoti šia kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipa˛ino padares nusikalstama veika ir kad del padarytos veikos jis nuošird˛iai gailisi.

Pagal teismu praktika kaltininko prisipa˛inimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos gali buti teismo pripa˛istama aplinkybe, lengvinancia baud˛iamaja atsakomybe tik tada, kai asmuo savanoriškai prisipa˛ista padares nusikalstama veika, t. y. veika, kuria jis tiesiogiai padare, nurodo bendrininkus ir atskleid˛ia visas jam ˛inomas aplinkybes. Kaltininko nuoširdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo pripa˛istamas tada, kai kaltininkas laisva valia prisipa˛ista padares nusikalstama veika, kritiškai vertina savo elgesi, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentejusiajam neatideliotina pagalba, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailejimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripa˛inimo – jis turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma (duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan.). Pa˛ymetina, kad kaltininko nuoširdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos gali buti teismo pripa˛istamas aplinkybe, lengvinancia baud˛iamaja atsakomybe, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar byla nagrinejant teisme iki nuosprend˛io priemimo prisipa˛ista ir gailisi padares nusikalstama veika (kasacines nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010).

Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad, pradejus ikiteismini tyrima del L. D. ir J. K. nu˛udymo, buvo paskelbta M. B. paieška (T. 5, b. l. 3). 2008 m. lapkricio 14 d. jis buvo sulaikytas (T. 5, b. l. 8), taciau nuteistasis savo kalte del jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku neige, duodamas kitus asmenis kaltinancius parodymus (T. 5, b. l. 25–27). Veliau vykusiu apklausu metu M. B. taip pat neige savo kalte duodamas parodymus, kad minetas nusikalstamas veikas padare kiti asmenys (T. 5, b. l. 29-33, 34-36, 37-39). Tokiu M. B. melagingu parodymu pagrindu itarimai buvo pareikšti net keturiems asmenims, kuriems buvo taikoma pati grie˛ciausia kardomoji priemone – suemimas. Tik 2009 m. vasario 19 d. apklausos metu jis prisipa˛ino nu˛udes nukentejusiuosius L. D. ir J. K. (T. 5, b. l. 73–76).

Kolegijos nuomone, apeliacines instancijos teismas teisingai atkreipe demesi i tai, kad nuteistasis M. B. prisipa˛ino kaltu ne savo noru, o verciamas aplinkybiu, t. y. kai ikiteisminio tyrimo pareigunai buvo surinke pakankamai duomenu, patvirtinanciu M. B. dalyvavima nusikalstamos veikos padaryme; M. B. prisipa˛inimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismuose nebuvo išsamus. Jis, nors ir neneige nu˛udes L. D. ir J. K., taciau, siekdamas sušvelninti savo atsakomybe, neige tai dares iš savanaudišku paskatu. Be to, vien tik prisipa˛inimo nepakanka norint nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Svarbus ir nuoširdus gailejimasis del padarytos nusikalstamos veikos. Ši aplinkybe rodo asmens po˛iuri i padaryta nusikalstama veika. M. B., ilga laiko tarpa neprisipa˛indamas del padarytu nusikalstamu veiku ir duodamas melagingus, kitus asmenis kaltinancius parodymus, kritiškai savo nusikalstamo elgesio nevertino ir del jo nesigailejo.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis M. B. nagrinejant byla pirmosios ir apeliacines instanciju teismuose atsipraše nukentejusiuju ir nurode besigailintis del savo nusikalstamo elgesio, taciau toks nuteistojo prisipa˛inimas padarius nusikalstamas veikas ir gailejimasis del ju padarymo gali buti vertinamas kaip formalus, todel pagristai ši atsakomybe lengvinanti aplinkybe nenustatyta ir iš pirmosios instancijos teismo nuosprend˛io pašalinta.

Del kasacinio skundo argumentu, susijusiu su bausmes paskyrimu

Bausmes skyrimas yra išimtine teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltes asmuo turi teise i teisinga – atitinkancia padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojinguma – bausme.

Teismas skiria bausme vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais – pagal Baud˛iamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe u˛ padaryta nusikalstama veika, sankcija, atsi˛velgdamas i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, veikos motyvus ir tikslus, stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes.

Iš apeliacinio teismo nuosprend˛io matyti, kad, skirdamas bausme teisiamajam, teismas atsi˛velge i tai, jog ivykdytas labai sunkus nusikaltimas. M. B. iki šiu veiku padarymo buvo teistas šešis kartus u˛ ivairius nusikaltimus (neteiseta disponavima narkotinemis ar psichotropinemis med˛iagomis, turtinius nusikaltimus ir kt.), padare naujas nusikaltamas veikas lygtinio atleidimo nuo neatliktos bausmes metu, esant neišnykusiam teistumui, sistemingai pa˛eidinejo lygtinio paleidimo salygas, tai rodo nuteistojo ypatinga pavojinguma visuomenei, ivertino kitus jo asmenybe apibudinancius duomenis.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas tinkamai ivertino bylos aplinkybes, kaltininko asmenybe ir paskyre bausme, atitinkancia teisingumo principo reikalavimus ir turini, adekvacia padarytai M. B. nusikalstamai veikai, todel teismas, skirdamas bausme, BK 54, 61 straipsniu nuostatas pritaike tinkamai, o paskirtoji bausme – laisves atemimas iki gyvos galvos – sudaro realias prielaidas bausmes paskirciai igyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo M. B. kasacini skunda atmesti.