Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei J. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies.

3. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

4. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašyme nurodė, kad prašymo pateikimo metu nėra baigta privalomoji teisminė mediacija, todėl ieškovas neturi galimybės pareiški ieškinio teisme. Pasibaigus medicijai ir surinkus reikiamus įrodymus, ieškovas turės galimybę pateikti ieškinį, tačiau šiuo laikotarpiu vaikui taip pat yra reikalingas išlaikymas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

7. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008 ir kt.).

8. Šiuo atveju ieškovas byloje prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamąją vietą su juo. Tačiau pažymėtina, kad byloje duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygas, jo gyvenamosios aplinkos tinkamumą gyventi vaikui nėra, taip pat teismui nėra žinoma vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos, kiltų grėsmė nepilnamečio vaiko interesams, kad šią laikinąją apsaugos priemonę yra būtina taikyti, todėl ieškovo prašymas dėl dalyje dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo netenkintinas.

9. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

10. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. S. yra nepilnamečio E. S. tėvas, o atsakovė J. K. – vaiko mama. Ieškovas nurodo, kad sūnus gyvena su juo nuo 2022 m. birželio mėnesio, o atsakovė yra sūnumi visiškai nesidomi ir nesirūpina, neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Byloje nėra tikslių duomenų nei apie ieškovo, nei apie atsakovės materialinę padėtį, tačiau matyti, kad abi šalys yra jauno, darbingo amžiaus. Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kokios sumos per mėnesių reikia nepilnamečio E. S. poreikių tenkinimui.

11. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vaiko prioritetinės teisių apsaugos principą, tai, kad nepaisant vaiko tėvų materialinės padėties vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas privalo būti užtikrintas, prašymas dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės J. K. priteisiant laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teismas sprendžia, kad tokia suma užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Ieškovas skirtinas vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju.

12. Teismo įsitikinimu, ieškovui nurodžius, kad nepilnametis sūnus nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena su juo, ji svisiškai rūpinasi sūnaus priežiūra ir išlaikymu, užtikrina visų jo poreikių tenkinimą, o vaiko mama sūnumi nuo to laiko nesidomi, yra tikslinga taikyti ir dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – iš ieškovo nepilnamečiui sūnui E. S. priteisto išlaikymo išieškojimo sustabdymą.

13. E. S. nustatytinas 14 dienų terminas nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pareikšti teismui ieškinį. Per teismo nustatytą terminą ieškinio nepareiškus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus privalomajai mediacijai E. S. įpareigotinas nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 151-152 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo tenkinti iš dalies.

Sustabdyti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. teismo įsakymu priteisto išlaikymo išieškojimą.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo priėmimo, vaikui priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju skiriant E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Įpareigoti E. S. pasibaigus privalomajai mediacijai nedelsiant pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą.

Nustatyti E. S. 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pareikšti teismui ieškinį.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu nepateikus ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Nutartis vykdytina skubiai.

Nutartį pavesti vykdyti E. S. pasirinktam antstoliui.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.